Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Vertinant vaikus – akcentas individualumui

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Švietimas
  • 2014-10-14

Respublikinė lopšelių-darželių „Žilvitis“ praktinė-metodinė konferencija „Vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimas, fiksavimas ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje“ dalintis gerąja patirtimi į Kretingą sukvietė penkiolikos šalies įstaigų pedagogus.

Pranešimus vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimo tema skaitė auklėtojai iš Klaipėdos, Vilniaus, Panevėžio, Kalvarijos, Šiaulių, Mažeikių bei Kretingos „Žilvičių“, Jonavos pedagogai parengė stendinius pranešimus, metodines vertinimo priemones pristatė svečiai iš Mažeikių bei Karmėlavos.

Kretingos lopšelio-darželio „Žilvitis“ organizuotoje praktinėje-metodinėje konferencijoje, skirtoje vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimui, dalyvavo pedagogai iš penkiolikos to paties pavadinimo lopšelių-darželių visoje šalyje.

Virsmo taškas

Lopšelius-darželius „Žilvitis“ vienijanti asociacija įkurta 2007 metais šiauliečių iniciatyva, kurią aktyviai palaikė ir Kretingos „Žilvitis“. Iki šiol tai vienintelis toks lopšelių–darželių susivienijimas Lietuvoje, Kretingoje susirinkęs septintą kartą.

Kretingos lopšelio-darželio „Žilvitis“ direktorės Birutės Ėvaltienės žodžiais, „Žilvičių“ susivienijimui šiemet jau pavyko parengti „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vaikų pasiekimo vertinimo ir pažangos tvarkos aprašo“ projektą. Vienas iš šios konferencijos tikslų – išstudijuoti projektą bei mėginimus jį taikyti, ieškoti tolimesnių žingsnių, kurie leistų atrasti unikalų vaikų vertinimo modelį, o galiausiai - ir visą sistemą.

Anot B.Ėvaltienės, šio tvarkos aprašo atsiradimas – savotiškas virsmo taškas vaiko vertinimo srityje, nes iki jo įstaigos daugiausia vadovavosi Europos patirtimi, pavyzdžiui, iš Danijos atkeliavusiais metodais, kurie šiai dienai jau iš dalies pasenę.

Vertinimas - būtinas

Vyresnioji ikimokyklinio ugdymo auklėtoja Daiva Vaišvilienė iš Klaipėdos, konferencijoje skaičiusi pranešimą „Vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimas, fiksavimas ikimokykliniame amžiuje“, teigė, kad vaiko vertinimo būtinybė visada buvo diskusijų objektas. Vis dėlto tiek formalusis, tiek neformalusis stebėjimas, kai vertinami vaikų piešiniai, kitokia kūryba, reikalingas.

Kolegei pritarė Klaipėdos „Žilvičio“ pedagogė Audronė Teresienė, primindama, kad tik vertinant atsiskleidžia vaiko pažangos parametrai, įspėjantys apie pavojų: „Jei vaikas per tam tikrą laikotarpį nepadarė jokios pažangos, reikia rimtai susirūpinti, atkreipti tėvų dėmesį, daugiau laiko skirti pačiam vaikui. Stebėjimas ir vertinimas leidžia aiškiau įžvelgti progresą arba jo nebuvimą“.

Vaiko pasiekimus, pasak B.Ėvaltienės, apibrėžia jo įgyti gebėjimai kalbos ir komunikavimo, pažinimo, socialinėje, sveikatos saugojimo, meninio ugdymo srityse. Vertinimas pedagogui leidžia pažinti vaiką – jo mąstyseną, pomėgius, charakterio ypatumus, ir sukauptą vertinimo informaciją reflektuoti, planuojant tolesnio ugdymo perspektyvas. Visos šios žinios tampa esminėmis, ugdant vaiką kaip asmenybę.

Akcentavo individualią pažangą

Greitai kintančioje šiandienos realybėje vaiko ugdymo programa negali būti stabili, ji turi kisti ir prisitaikyti, atitikti ne tik vis augančius vaikų poreikius, bet ir jų tėvų lūkesčius, visuomenės pokyčius. Anot B.Ėvaltienės, ikimokyklinio ugdymo programa šiandien ypač akcentuoja vaiko individualumą.

„Vertinant vaiką, būtina atskleisti tai, ką jis žino ir gali, o ne susitelkti į tai, kas nepavyksta. Matyti visumą nebeužtenka, pedagogai privalo dirbti individualiai su kiekvienu vaiku“, - įsitikinusi Kretingos „Žilvičio“ vadovė.

Dar vienas svarbus aspektas – vaiko lyginimas tik su juo pačiu. „Ir tėvams tai nuolat akcentuojame, kur jų vaikas besimokytų - darželyje ar jau mokykloje, svarbu pastebėti jo individualumą, asmeninę pažangą, nelyginti jo su kitais vaikais“, - sakė D.Vaišvilienė, pripažįstanti, kad vertinimas ateityje turėtų kisti ir mokyklose.

Individualumas glaudžiai siejasi su šiame laikmetyje ypač akcentuojamu kūrybiškumu. Anot B.Ėvaltienės, deklaruojama lygybė, susiejanti kūrybišką auklėtoją su kūrybišku vaiku, labai svarbi, tačiau nereikia pamiršti ir kitų faktorių.

„Dialogas su šeima, jos pažinimas gali labai padėti auklėjant ir vertinant vaiką. Nuo to reiktų ir pradėti - pirmiausia pažinti tėvus, ir tik paskui - jų atžalą“, - įsitikinusi B.Ėvaltienė.

Universalaus recepto nėra

Panevėžio lopšelio-darželio „Žilvitis“ direktoriaus pavaduotojos ugdymui Romos Bačiulienės žodžiais, ši konferencija – būdas susigaudyti vaiko pažangos ir pasiekimų vertinimų įvairovėje, palyginti vertinimo tvarkas skirtingose įstaigose. Tačiau dalijimasis gerąja patirtimi, anot Kretingos „Žilvičio“ direktorės, jokiu būdu nereiškia aklo kopijavimo – tai, kas tinka vienai įstaigai, nebūtinai tiks kitai. Lygiai taip B.Ėvaltienė vertina ir užsienio gerųjų patirčių taikymą.

Kretingos „Žilvičiui“ dalyvaujant Švietimo ir mokslo ministerijos projekte „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“, finansuojamame Europos Sąjungos, B.Ėvaltienei teko stažuotis Vengrijoje. Anot pedagogės, diferencijuotas, individualiems kiekvieno vaiko poreikiams pritaikytas ugdymas – kelias, kuriuo eina visa Europa, Lietuva - taip pat.

„Kita vertus, turime atkreipti dėmesį į šalių skirtumus, kad ir biurokratinio mechanizmo dydį mūsų šalyje, dėl kurio daugelis dalykų, praktikuojamų užsienyje, tampa neįgyvendinami Lietuvoje. Antras svarbus aspektas – lietuvio vaiko unikalumas. Vengrų atžalos poreikiai gali menkai atitikti lietuviškuosius“, - sakė B.Ėvaltienė.

Nepaisant to, lietuvių vaikams būtina jausti Europos, pasaulio pulsą, integruotis, susipažinti su įvairiausiomis programomis, technologijomis, pedagogai privalo socializuoti vaikus.

„Iš Europos papučia visokių vėjų – ir teigiamų, ir neigiamų. Mūsų pareiga - padėti šeimai susivokti, kokiu keliu pasukti“, - sakė B.Ėvaltienė.

D.Vaišvilienės žodžiais, Lietuva sparčiai žengia į priekį ikimokyklinio ugdymo srityje.

„Šiandienos vaikai kitokie – labai protingi, išmanantys technologijas. Pedagogai irgi turi sparčiai keistis, sekti vaikams įdomų turinį, kad galėtų diskutuoti su vaikais, atsakyti į jiems kylančius klausimus. Visi tobulėjame - tiek vaikai, tiek mes“, - sakė D.Vaišvilienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas