|
|
|
Nenoras skiepytis grįžo bumerangu
Šią savaitę Kretingos rajone patvirtinti 2 tymų atvejai – susirgo 1 vaikas ir 1 suaugęs žmogus. Iš viso Lietuvoje jau užfiksuota per 240 susirgimo tymais atvejų. Apie tymus ir jų protrūkį kalbama kasdien: kas staiga nutiko ir kaip turime elgtis, – apie tai užvakar buvo svarstyta ir skubiai sukviestame Kretingos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos komiteto posėdyje. Nėra vaistų nuo viruso Abu Kretingos rajone tymais susirgę asmenys, patvirtino Visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus vedėja Dalia Jociuvienė, buvo neskiepyti. Paklausta, ar kretingiškiams reikėtų dėl to nerimauti, D. Jociuvienė atsakė: „Tymai – pavojinga liga, plintanti oro lašeliniu būdu, per gleivinę ir kontaktą su sergančiu asmeniu. Jos simptomai tokie: pakyla temperatūra, žmogus blogai jaučiasi, atsiranda bėrimas, gali būti viduriavimas. Nėra specifinio tymų gydymo – vaistų nuo paties viruso. Neretai liga komplikuojasi į smegenų, plaučių ar ausų uždegimus. Todėl suklusti reikia tiems žmonėms, kurie nėra skiepyti nuo tymų, arba asmenys, turėję kontaktą su sergančiuoju.“ Su ligoniu kontaktavęs asmuo per 72 val. privalo atvykti į sveikatos priežiūros įstaigą, kur bus nemokamai paskiepytas. Jeigu per tą laiką nesuspėjo pasiskiepyti, jis turėtų laukti 21 dieną – tiek trunka tymų inkubacinis periodas. Jeigu asmuo nesusirgo, jis gali pasiskiepyti už savo lėšas. Įprastai vaikai nuo tymų, siekiant efektyvumo, nemokamai skiepijami dukart: pirmą kartą – 15 mėn. amžiaus, o antrąkart – 6–7 metų. D. Jociuvienė pastebėjo, kad Kretingos rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, vyrauja tendencija – mažėja skiepijamų vaikų: 2016 m. buvo paskiepyta 96,2 proc., 2017 m. – 94,5 proc., o 2018 m. – 84,8 proc. visų mažųjų kretingiškių. Vienoje rajono sveikatos priežiūros įstaigų per šį laikotarpį skiepytų vaikų skaičius sumažėjo nuo 94,1 iki 78,8 proc.
Dėl bėdų kaltina skiepus „Analizuojant šio reiškinio priežastis, išskiriame dvi pagrindines tendencijas: tėvai atsisako skiepyti vaikus niekuo nemotyvuodami arba išvyksta į užsienį ir skiepija vaikus pagal tos šalies reikalavimus ar išvis jų neskiepija“, – sakė D. Jociuvienė. Kretingos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos komiteto pirmininkė „Kretingos šeimos medicinos centro“ vadovė Augenija Juknevičienė patikino, jog dalis jaunų mamų atsisako skiepyti vaikus, neturėdamos konkrečių priežasčių: „Jų nuomone, skiepai yra nesaugu. Gydytoja dirbu jau 30 metų, ir per tą laiką nebuvo nė vieno atvejo, kad po skiepų atsirastų blogos pasekmės. Vaikas gali sukarščiuoti, patinti jo kojytės, tačiau tai yra natūrali organizmo reakcija į skiepą.“ Medikės manymu, jeigu vaiko raidos eigoje atsiranda sutrikimų, nepatiklios motinos nelinkę analizuoti priežasčių, neįvertina nėštumo, gimdymo pasekmių, o visą kaltę dėl to suverčia skiepams. Dalis žmonių patiki viešojoje erdvėje paplitusiomis populistinėms sąmokslo prieš skiepus teorijomis, ne visiems gydytojai yra autoritetas. Beje, pastebėjo D. Jociuvienė, ir tarp gydytojų pasitaiko tokių, kurie ir patys nusistatę prieš skiepus, ir nuteikia pacientus. Imunitetą įgijo persirgę Vyresnės kartos suaugę žmonės vaikystėje išvis neturėjo galimybės būti paskiepytais nuo tymų, todėl imunitetą įgijo tik jais persirgę. Pasak A. Juknevičienės, iki 1964-ųjų išvis nebuvo skiepijama nuo tymų, o gimę vėliau yra gavę tik po 1 skiepą ir neįgijo visiško imuniteto. „Kyla abejonių dėl vakcinos kokybės anuomet, nes ji nebuvo tinkamai laikoma. Dabar vakcinai yra keliami itin aukšti kokybės reikalavimai: ji gabenama atšaldyta specialiuose krepšiuose, po to laikoma šaldytuve, esant specialiai temperatūrai“, – kalbėjo A. Juknevičienė. Vyresnės kartos žmonės dažnai išvis nė nežino, ar buvo skiepyti nuo tymų, neprisimena, ar jais persirgę. Tokiems asmenims rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą, iš kurio galima nustatyti – ar turi žmogus imunitetą tymams, ar – ne. Toks kraujo tyrimas kainuoja per 10 eurų, o skiepas – per 30 Eur. Tačiau, neslėpė A. Juknevičienė, šiandien papildomos vakcinos dauguma sveikatos įstaigų nė neturi: „Tymų protrūkis nebuvo numatytas: vakcinos turime tik tiek, kiek reikalinga pagal skiepų programą. Tai nėra prekė, kurią galima ilgai laikyti šaldytuve. Šiuo metu jos nėra nė sandėliuose. Skiepai įsigyjami, vykdant viešuosius pirkimus, iš Prancūzijos ir JAV.“ Migruoja žmonės ir ligos Tymai yra iš tų ligų, kuria tam tikrą laiką žmonės nebesirgo, o dabar sugrįžo. Pašnekovių manymu, panikos dėl tymų protrūkio visgi nereikėtų kelti, bet būti budriems – įvertinti savo organizmo imuniteto būklę, ypač išvis neskiepytiems ar tik 1 sykį skiepytiems asmenims. „Tymai nėra vienintelė liga, kuri gali grįžti, jeigu žmonės nesupras skiepų svarbos. Jeigu užaugo neskiepytų žmonių karta – vaikai iš motinos negavo imuniteto, jiems yra didelė rizika susirgti. Tymų protrūkį suvaldyti yra sunku, – šiandienos situacija tolygi grįžimui atgal. Mano darbo pradžioje dar teko susidurti su keliais tymų atvejais, o dabar turime situaciją, tvyrojusią prieš kelis dešimtmečius“, – įsitikinusi A. Juknevičienė. Jai nesuprantamos jaunų tėvų, nenorinčių skiepyti vaikų, nuostatos, nes šiandieninis pasaulis yra mobilus: žmonės migruoja, daug keliauja, o kartu keliauja ir ligos. Pašnekovės palaiko manančius, kad Seimas Lietuvoje turėtų įteisinti privalomus skiepus. Tačiau statistika rodo, jog tymai paplito ir tarp tų ES šalių, kur skiepytis įpareigoja įstatymai. --- Šiuo metu Lietuvoje užfiksuoti 242 tymų atvejai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, kasmet Lietuvoje nepaskiepyta nuo tymų lieka per 5 tūkst. vaikų. Per pastarąjį dešimtmetį tokių neskiepytų ir neatsparių tymų virusui vaikų susidarė daugiau kaip 50 tūkstančių. Paskiepytų vaikų šalyje vis mažėja: 2009 m. siekė 97 proc., 2018 m. – 92,2 proc. Kretingos rajone paskiepytų vaikų skaičius dar mažesnis: 2018-aisiais jis siekė 84,8 proc.
|
|
