2024 Kovas |
Pi | | 4 | 11 | 18 | 25 |
An | | 5 | 12 | 19 | 26 |
Tr | | 6 | 13 | 20 | 27 |
Ke | | 7 | 14 | 21 | 28 |
Pe | 1 | 8 | 15 | 22 | 29 |
Še | 2 | 9 | 16 | 23 | 30 |
Se | 3 | 10 | 17 | 24 | 31 | |
|
- Gatvės interviu
- 2019-04-23
|
Evelina PORANSKYTĖ:
– Velykos man – šeimos, giminių, artimųjų šventė, malonūs susitikimai. Kaskart važiuojam į Kėdainių rajoną, kur yra mūsų močiutės tėviškė. Tiesa, ten susirenkam ir per Kalėdas, ir lapkričio 1-ąją, bet Velykos išsiskiria spalvingumu, šiluma. Šiemet oras nusimato puikus, margučius vaikai galės lauke ridenti.
|
Jūratė MAČERNIENĖ:
– Galbūt nustebsit, bet man ši šviesi graži proga kaskart asocijuojasi ne tik su šeimos, artimųjų pasibuvimu prie vaišių stalo, bet ir su artėjančiu darbymečiu – atgimus gamtai prasideda didieji darbai braškyne, kuris nemažas. Jau pradėjau šluoti ir rinkti senus sudžiūvusius pernykščius lapus.
|
Juozas GRICIUS:
– Kaip ir daugeliui žmonių, Velykos man reiškia vienu kartu labai daug. Tai – džiugi dvasios šventė, iš po žiemos miego atbundanti gamta, Prisikėlimo Mišios bažnyčioje, susitikimai su artimaisiais, draugais ir kaimynais, margučiai, pasibuvimas prie vaišių stalo.
|
Irena GAIGALIENĖ:
– Man Velykos – pavasario atbudimo, gilaus apmąstymo, žmogaus dvasinio atgimimo šventė, tai – laukimas artimųjų ir priminimas krikščioniškųjų vertybių, pradedant Verbų sekmadieniu bažnyčioje bei visa šia Didžiąja savaite. Norisi ir namus, ir sielą pašvarinti, ir tuo pačiu Viešpatį pagarbinti.
|
Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS
|
|
|