Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir šiemet pateikė Savivaldybių indeksą, pagal kurį mūsų, Kretingos, rajono pozicijos nei prastėja, nei gerėja: save, palyginti su praėjusiais metais, aplenkėme vos 1 balu.

Taigi Kretingos rajono savivaldybė su 59 balais iš 100-o galimų mažųjų savivaldybių gretose užėmė 16–17 vietas ir jomis dalinasi su tiek pat balų surinkusia Plungės rajono savivaldybe. Praėjusiais metais Kretingos rajonas surinko 58 balus, užėmė 14–17 vietas ir jomis, be Plungės rajono, dalinosi su Rietavo ir Birštono savivaldybėmis.

Palyginti su kitomis savivaldybėmis, mūsų rajono Savivaldybė gerai įvertinta „Administracijos“, „Turto valdymo“ ir „Sveikatos ir socialinės rūpybos“ srityse. Prasčiau negu vidutiniškai įvertintos „Komunalinių paslaugų“, „Transporto“ ir „Biudžeto“ sritys.

„Administracijos“ sritis gerai įvertinta dėl palyginti nedidelio pareigybių skaičiaus ir spartaus gyventojų prašymų nagrinėjimo: 1 tūkst. gyventojų teko 5,3 užimtos pareigybės (palyginti – vidutiniškai užimamos 7,6 pareigybės), administracija visus gyventojų prašymus išnagrinėjo laiku.

Kretingos rajonas išsiskyrė palyginti mažais verslo liudijimų mokesčiais, siekusiais 69 eurus, kai mažose savivaldybėse jis vidutiniškai siekė 96 eurus. Savivaldybėje vidutinis žemės mokesčio tarifas siekė 0,35 proc. ir buvo mažesnis už vidutinį (0,98 proc.). Kretingos rajone socialiniai rodikliai buvo geresni. Socialinę pašalpą gavo tik 1,4 proc. gyventojų, kai vidurkis – 3,8 proc., būsto šildymo kompensacija – 4,3 proc. (vidurkis – 5,2 proc.). nedarbo lygis buvo pats mažiausias tarp visų savivaldybių ir siekė 4,6 proc., kai vidurkis – 9,7 proc., ilgalaikių bedarbių dalis sudarė tik 6,7 proc. bedarbių (vidurkis – 28,6 proc.). Nors nedarbo lygio ir ilgalaikių bedarbių dalies nuo visų bedarbių rodikliai buvo geriausi, per metus nedarbas savivaldybėje šiek tiek augo (0,5 proc.), o ilgalaikių bedarbių dalis – 3 proc.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastebėjimu, Savivaldybė turėtų apsvarstyti, ar jai verta turėti nuostolingai veikiančią atliekų vežimo įmonę, o organizuojant viešojo transporto maršrutus viešieji konkursai turėtų būti skelbiami visiems.

Mažųjų savivaldybių indekse lyderis nesikeitė ir šiemet – pirmauja Klaipėdos rajono, antra – Kauno rajono, trečia-ketvirta vietomis dalinasi Druskininkų ir Mažeikių r. savivaldybės.

Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulą tarp didžiųjų savivaldybių Lietuvos savivaldybių indekse šiemet susigrąžino sostinė, nedideliu skirtumu aplenkusi Klaipėdos miestą. Toliau rikiuojasi Šiauliai, Kaunas.

Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas.

Šiemet Lietuvos savivaldybių indeksas atskleidė neraminančių tendencijų. Nepaisant ekonomikos augimo, pernai net 44-ose iš 60 šalies savivaldybių daugėjo bedarbių, 26 savivaldybėse didėjo ilgalaikių bedarbių gretos. Neišsiverčiančiųjų be socialinių pašalpų daugėjo 22-ose, būsto šildymo ir išlaidų vandeniui kompensacijų poreikis augo net 54 savivaldybėse.

Lietuvos savivaldybių indekso duomenys taip pat rodo, kad atotrūkis tarp sėkmingų ir stagnuojančių savivaldybių toliau didėja. Dalį savivaldybių kompleksinės problemos kamuoja ne pirmus metus ir vis gilėja: mažas verslumas ir užimtumas, didesnis socialinės paramos poreikis. Ištrūkti iš užburto rato sunkiai sekasi Akmenės r., Ignalinos r., Kalvarijos, Kelmės r., Kupiškio r., Šakių r. Biržų r., Joniškio r., Visagino ir Zarasų r. savivaldybėms. Pavyzdžiui, Zarasų r., Lazdijų r. ir Ignalinos r. savivaldybėse darbo pernai neturėjo beveik 15 proc. gyventojų, daugiau kaip 7 proc. šių savivaldybių gyventojų neišsivertė be socialinių pašalpų. Visos šios savivaldybės sparčiai tuštėja.

Ekspertų pastebėjimu, dauguma šių savivaldybių yra pasienyje ar nutolusios nuo didžiųjų miestų, tačiau geografinė padėtis tikrai nėra nuosprendis. Tai įrodo sėkmingų savivaldybių pavyzdžiai. Pavyzdžiui, Birštone, Druskininkuose, Tauragėje, Rietave, Marijampolėje, Palangos m. (63 balai, 5–8 vietos), Panevėžio r., Rietave ir keliose kitose savivaldybėse daugelis žmonėms svarbiausių ekonominių ir socialinių rodiklių buvo geresni negu vidutiniai daugelyje savivaldybių.

Parengė Audronė PUIŠIENĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas