|
|
|
Skatins savininkus susitvarkyti namų fasadus
Savo miesto grožiu besirūpinantiems kretingiškiams smalsu, ar, sutvarkius pagrindinę Kretingos miesto arteriją – Vilniaus gatvę, Savivaldybė imsis kažkaip skatinti ir privačių namų savininkus susitvarkyti savo namų fasadus ar pašalinti kičines tvoras. Gatvė – istorinė ir prestižinė „Vilniaus gatvėje yra didžioji dalis istorinio Kretingos miesto paveldo: jos pradžia – Rotušės aikštė, bažnyčios ir vienuolyno ansamblis, lurdas, Šv. Antano rūmai, abejos senosios kapinės, jų tvora ir koplyčios. Kryžkelėje – šviečiantis kryžius, toliau – dvaro rūmai ir atkurti istoriniai pastatai. Ši gatvė nuo seno jungė rūmus su bažnyčia, ja dardėdavo vežimai į aikštėje rengiamus turgus. Todėl labai norėtųsi, kad šitiek metų laukę ir pagaliau sulaukę pagrindinės miesto gatvės rekonstrukcijos, išvystume dermę, kad akių nebadytų kontrastai: gatvė – moderni, o namai prie jos – apšiurę, sklypai užtverti neskoningomis masyviomis tvoromis“, – kalbėjo kretingiškė Violeta Mieliauskienė. Ji sakė suprantanti, kad kai kurių namų savininkai iš minimalių atlyginimų ar pensijų neišgali šiuolaikiškai susitvarkyti savo valdų. „Bet gal Savivaldybė galėtų jiems skirti lėšų ar lengvatų – galbūt įsigyjant dažų fasadams perdažyti ar tvoroms pasikeisti. Vieningą stilių turėtų aptarti drauge gyventojai, seniūnė ir miesto architektė“, – įsitikinusi V. Mieliauskienė. Pirmiausia – „savo kiemą“, tada – kitus „Pajūrio naujienos“ paklausė Kretingos rajono mero Antano Kalniaus nuomonės, ar nebuvo svarstyta tokia galimybė, kad rekonstruota Vilniaus gatvė būtų stilinga. Meras atsakė: „Jeigu pamenate, prieš rinkimus Pranciškonų gimnazijos salėje pristatant programą, vienas mano siūlymų ir buvo Vilniaus gatvę paversti prestižine: sutvarkius gatvę, padėti gyventojams suremontuoti ir jų namų fasadus. Dabar pirmiausia ir turime susitvarkyti „savo kiemą“ – Vilniaus gatvę, o po to jau žvelgti į kitus kiemus. Į privačias valdas brautis neturime teisės – kiekvieno žmogaus skonis yra individualus ir skirtingas, tačiau ieškosime būdų, kad Savivaldybė galėtų padėti savininkams.“ A.Kalnius taip pat įsitikinęs, kad geri pavyzdžiai užkrečia: „Kai sutvarkys gatvę, manau, ir gyventojai patys norės pasitempti.“ Šiai jo nuomonei pritarė ir Kretingos rajono savivaldybės vyriausioji architektė Reda Kasnauskė: „Žiūrėkite, kaip tvarkosi miesto centras: netgi senasis „buitinis“, kuris turi daugybę savininkų. Jie visąlaik kalbėjo – neturime lėšų, o kai padidino nekilnojamojo turto mokestį, susiėmė ir susitvarkė ne tik fasadą, bet ir kiemą. Kitų namų aplink Rotušės aikštę savininkai patalpas nuomoja komercinei veiklai, dalį lėšų, manau, taip pat galėtų skirti sutvarkyti fasadus.“
Siekia įrengti priėjimą prie šaltinio „Su Savivaldybės atstovais esame kalbėję dėl privačių namų fasadų ir kiemų tvarkymo dar tuomet, kai statė kryžių. Manau, kad, pasibaigus gatvės renovacijai, grįšime prie svarstymo, kaip padėti žmonėms pagražinti savo valdas“, – tvirtino ir Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė. Ji sakė taip pat siekianti, kad būtų išnaudota ir labai graži, tačiau neįveiklinta erdvė Vilniaus gatvėje, kitapus lurdo. Ten trykšta stebuklingu nuo seno žmonių vadinamas šaltinis, – anksčiau žmonės ateidavo pasisemti to vandens. Dabar gi priėjimas prie šaltinio užtvertas, į jį patekti tegalima tik nusileidus pakalne palei daugiabutį, ties senosiomis kapinėmis. Slėnyje įrengtas parkas, tačiau jis nėra pamėgtas ir lankomas. „Savivaldybei yra pateiktas Gyventojų iniciatyvų projektas sutvarkyti šią vietą: kad, nusileidus į lurdo slėnį, po senoviniu tiltu būtų įrengtas ažūrinis pėsčiųjų tiltelis. Nuo jo išvedžioti pėsčiųjų takai, vedantys šaltinio ir Akmenos upės link“, – sakė G. Liobikienė. Seniūnės žodžiais, iš kitų projektų lėšų taip pat turėtų būti sutvarkyti ir laiptai iš Vilniaus gatvės į lurdo slėnį.
|
|
