|
|
|
Tarptautiniame turnyre žaidė ekstremalų rankinį
Kretingos rankininkės, gimusios 1995 metais ir treniruojamos Algimanto Pranaičio, ne per seniausiai sugrįžo iš tarptautinio rankinio „Eken Cup“ turnyro, kuris įvyko Švedijos sostinėje Stokholme. Šiame turnyre jaunosios sportininkės tiesiogine žodžio prasme ne kartą išsimaudė purvyne ir patyrė, ką reiškia žaisti per stiprų lietų bei atšiaurų vėją.
“Žaidėme ekstremalų rankinį – iš tikro rankinio nedaug kas bebuvo likę. Momentais rankininkės slidų nuo purvo kamuolį metė ir abiem rankom, - apie išbandymus Švedijoje pasakojo A.Pranaitis. – Rungtynės buvo rengiamos bet kokiu oru, ant žolės. Batų nebereikėjo, nes purvyne jie nieko nebegelbėjo”. Treneriui teko ne kartą atsiklausti savo auklėtinių, ar jos sutinka žaisti tokiomis atšiauriomis sąlygomis, - tam komanda nebuvo pasirengusi. “Mums prireikė kelių pamainų sportinių batų, marškinėlių, o to nenumatėme, - sakė A.Pranaitis. – Švedų komandos gi buvo “apsiginklavusios” futbolininkų batais – vadinamaisiais bucais, ir tai mūsų varžovėms suteikė pranašumo”. Atšiauri gamta kretingiškių rankininkių nenuvylė – nepatogumus atpirko puiki turnyro organizacija, geras maistas, pramogos. Tačiau turnyras, kuriame dalyvavo per 600 komandų, “pasižymėjo” teisėjų neobjektyvumu. “Švedai teisėjai niekam neleido laimėti, ir tai ko gero susiję su tuo, kad turnyras buvo labai “švediškas” – 70 procentų dalyvių sudarė Švedijos komandos. Tie, kas bet kokia kaina siekė pergalės, turėjo būti visa galva aukštesni už varžovus”, - konstatavo A.Pranaitis, kurio ugdoma komanda buvo viena iš 27 Lietuvos komandų, dalyvavusių šiame galingame pagal dalyvių skaičių turnyre. Kretingiškės savo amžiaus grupėje varžėsi tarp 38 komandų. Pogrupyje mūsiškes supo tik Švedijos komandos, kurioms buvo pralaimėta 8:17, 7:17, žaidžiant per ypač stiprų lietų – 2:9 bei 3:11 ir dėl blogo oro neatvykus į rungtynes – 0:10. “Dėl nenusakomai stipraus lietaus žaisti atsisakė apie 15 proc. komandų. Buvo tokių, kurios į varžybas neatvyko ir po du kartus, o už tai turnyro organizatoriai jas pašalino iš tolimesnių rungtynių. Žaisti atsisakė ir ne viena komanda iš Lietuvos”, - patikslino A.Pranaitis. Pagal turnyro nuostatus, kretingiškės, pogrupyje užėmusios VI v., galėjo varžytis Mažojoje taurėje. “Šlapiomis” sąlygomis kretingiškės 7:1 nugalėjo vieną Švedijos komandų ir pateko į 1/8 Mažosios taurės finalo. Rezultatu 6:8 buvo pralaimėta švedėms, kurios Mažojoje taurėje užėmė II v., ir Kretingos sportininkės į ketvertuką nebepateko. Įspūdį turnyre darė tai, kad vienu metu didžiulėje futbolo aikštėje iškart žaidė 38 komandos, ir taip, kas 15 minučių, – nuo ryto iki vakaro. Pusfinaliams ir finalams buvo skirtos dirbtinės žolės aikštės. “Švedai moka organizuoti turnyrus. Vietoje buvo ir karštas vanduo, ir valgyklos. Į varžybas triskart per dieną važiavome 7 metro sustojimus, 2 sustojimus – autobusu. Tai buvo savotiška atrakcija. Komandai ir man talkino Pranciškonų gimnazijos treneris Arūnas Urbonas, kuris rūpinosi bilietais, grafikais ir visa kuo kitu. Iš esmės į tokį turnyrą planuojame vykti ir kitais metais”, - teigė A.Pranaitis. Kretingos rankininkės į turnyrą vyko iš savo tėvų ir rankinio klubo “Žemaitija” sukauptų lėšų. Juntama parama mūsiškėms, kaip ir kitiems sportininkams, buvo tai, kad nereikėjo mokėti už kelto bilietus – palankias finansines sąlygas turnyro organizatoriai sudarė greičiausiai ir dėl to, kad vienas iš organizatorių yra keltų savininkas. Anot komandos trenerio, kitais metais kretingiškės tokiam turnyrui pasirengs rimčiau: įsigis futbolo batelius, daugiau marškinėlių. “Tačiau į turnyrą vyks kita rankininkių grupė. Kaip treneris keičiu savo darbo stilių: anksčiau, siekdamas rezultato, dėmesį sukoncentruodavau tik į vieną komandą. Patyriau, kad nebeužauga stipri pamaina. Supratau, kad dėmesio turi būti visoms grupėms vienodai”, - kalbėjo A.Pranaitis.
|
|
