Pajūrio naujienos
Help
2019 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną27°C debesuotumas 3 %
Naktį14°C debesuotumas 13 %
Apklausa

Ar valstybė turėtų riboti senų taršių automobilių įvežimą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Smiltys

Kūrybos kraitė

  • Smiltys
  • 2019-04-12


Kūrė laisvės sampratos kontūrus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2019-04-12

Balandžio pradžioje įvykusiame respublikinio mokinių konkurso „Laisvės kontūrai“ finale Pranciškonų gimnazijos X klasės mokinys Linas Daugėla savo meniniu fotografijos ir poezijos darbu „Dievo Žodžio paminklas“ pelnė III vietą.


Meilė tėvynei išauga iš meilės gimtajam kraštui

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Smiltys
  • 2019-04-12

„Labai nudžiugau „Smiltyse“ paskelbtu kūrybiniu konkursu, skirtu Lietuvos 100-mečiui paminėti. Tai mane sutelkė patriotinei kūrybai, paskatino parašyti naujų eilių“, – neslėpė Kretingos krašto poetas Juozas Maksvytis, kuris ir tapo šio konkurso nugalėtoju.


Linu kvepiantys namai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2019-04-12

Kretingiškės 78-erių Janinos Bentienės namus visus metus puošia žydinčios gėlės. Šios gėlės – ne trumpalaikio žydėjimo, o tarsi sustingusios laike, nes pagamintos iš sustandintos lino drobės. O stalas nukrautas jos sutuoktinio Kazimiero pintomis vazomis bei krepšeliais.


Įtvirtino kultūros sklaidos tradiciją

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Smiltys
  • 2019-04-12

Pasidalinti įžvalgomis apie kūrybos svarbą ir ateities planais, pasidžiaugti tuo, kas nuveikta, susipažinti, pabendrauti krašto kūrėjai „Pajūrio naujienų“ literatūrinio-kūrybinio priedo „Smiltys“ herojai susirinko į „Smilčių“ almanacho pristatymą naujojoje Kretingos viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje.


KŪRYBOS KRAITĖ

  • Smiltys
  • 2019-03-08

Su pasakomis atkeliavo pavasaris

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2019-03-08
Režisierius Algimantas Verbutas pasakų skaitymais ir paties vaidinamu lėlių teatru jau įgijo būrį mažųjų gerbėjų.

Kretingos muziejaus Žiemos sode prasidėjo visą kovą besitęsiantis renginių ciklas „Sekmadienio rytmečiai su pasaka“, skirtas mažiesiems kretingiškiams bei jų tėvams. Pasakas skaito ir susitikimus su pasakų herojais – teatro lėlėmis rengia buvęs ilgametis Kretingos vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ režisierius Algimantas Verbutas.

„Pradžia – įkvepianti: pavasaris pirmiausiai atkeliavo į Žiemos sodą, o tik po to – už mūsų namų langų bei sienų. Kovas yra teatro mėnuo, todėl išvien su Kretingos muziejaus vadove Vida Kanapkiene sumanėme, kad Žiemos sodą, kur visu grožiu žiedus skleidžia egzotiški augalai, tvenkiny nardo ryškiaspalviai karpiai, klykauja papūgos, apgaubtų pasakų dvasia. Taip gimė sekmadieniniai pasakų rytmečiai mažiesiems kretingiškiams, jų tėveliams bei seneliams“, – kalbėjo A. Verbutas.

Pirmąjį pasakų rytmetį, į kurį susirinko per 30 mažųjų kretingiškių bei jų tėvų, A. Verbutas išraiškingai paskaitė lengvai pradinukams suprantamas pasakaites apie pasiklydusį paršelį ir kiškienę, išleidusią kiškį pasikopūstėliauti. Pasakų herojų nuotykius jis paryškino vaidindamas teatro lėlėmis, kurias pagamino Birštone gyvenantis lėlininkas Rimantas Jacunskas.

„Apie mūsų sumanymą populiarinti pasakas ir lėlių teatrą sužinojęs garsus šalies lėlininkas teatro legenda Vitalijus Mazuras taip pat pažadėjo dovanoti mums keletą savo sukurtų lėlių“, – teigė projekto autorius.

Per antrąjį pasakų skaitymo rytmetį šį sekmadienį, kovo 10-ąją, A. Verbutas sakė ketinąs skaityti nuotaikingas britų autoriaus Donaldo Biseto pasakas apie žąsiną ir paršelį, kurias taip pat pagyvins lėlių teatru.

O trečiąjį ir ketvirtąjį sekmadienius A. Verbutas pakvietė pačių pasirinktas pasakas savo mažyliams skaityti tėvus bei senelius. „Jau pasisiūlė keli tėveliai ir močiutės. Smagu, kad jie dalyvauja, o po to su vaikais vaikštinėdami po Žiemos sodą, gėrėdamiesi aplinka, aptarinėja pasakų herojus, aiškinasi poelgius, kodėl šie pasielgė vienaip, o ne kitaip ir kaip būtų buvę geriau“, – savo pastebėjimais pasidalijo režisierius.

O paskutinįjį, kovo 31-osios, sekmadienį bus skaitomos pačių vaikų sukurtos pasakaitės. „Generuodami bendrą idėją ir ragindami vaikus dalyvauti projekte, skatiname jų kūrybiškumą, meilę knygai ir pasitikėjimą savimi“, – įsitikinęs A. Verbutas.

Kovą startavęs pasakų skaitymo projektas, manoma, po pertraukos Žiemos sode bus tęsiamas ir vėliau.


Paroda – lyg amžinybės ilgesys

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2019-03-08
Paveikslas „Angelas liečiasi prie tavęs“ taip pakerėjo muziejininkę Aušrinę Kasperavičiūtę, kad ji užsidegė parodą atgabenti į Kretingą.

Kretingos muziejuje, pakeliui iš rudens į pavasario lygiadienį, labai trumpam stabtelėjo kūrėjų poros šviesaus atminimo Linos Winter ir Sigito Juknevičiaus tapybos paroda „Priminimas apie save – gurkšnis iš šaltinio“. Kontrastiškai spalvinga ir užburianti, tarsi atvira kodų ir simbolių sistema, kurios centre – žmogaus vidus.

Prie kiekvieno paveikslo – netrumpas aprašas, įvilktas į filosofinį apmąstymą. Nuo juodai balto grafiško prisistatymo autoriai nuosekliai veda į spalvų – geltonos, žalios, mėlynos, raudonos – pasaulį, kurio centre dėmesį prikausto drobė „Angelas liečiasi prie tavęs“.

Aliejumi taškine technika nutapytas paveikslas tarsi išcentruoja, išsuka mintis iš išorinio į mistinį pasaulį, kurio pradžia – vidinė gelmė lyg saugios motinos įsčios, o pabaiga – visatos begalybė. „Viskas prasideda nuo mažo taškelio, kuris auga, vystosi. Ir jeigu mūsų nebelieka šiame pasaulyje, mes niekur nedingstame – visi „taškeliai“ kada nors susitiks“, – darbais žavėjosi Kretingos muziejaus etnografė Aušrinė Kasperavičiūtė.

„Paveikslas pats tarsi „pasišnekėjo“ su manimi – pajutau jo gyvastį. Per rudens lygiadienio šventę į Dreverną buvo atvežta ši paroda, tačiau tarp linksmybių ir šokių paveikslai neskambėjo. Tik staiga pajutau „Angelą“ – ir atsisėdau ant grindų, nebegalėdama nuo jo atitraukti akių. Taip užgimė pažintis su S. Juknevičiumi ir ši paroda pasiekė Kretingą“, – kalbėjo parodos iniciatorė A. Kasperavičiūtė.

Deja, paroda čia neužsibus: vakar įvyko jos atidarymas–uždarymas, dalyvaujant pačiam autoriui dailininkui iš Kaišiadorių S. Juknevičiui. Jis sakė parodą iš čia išgabensiąs į pernai amžinybėn iškeliavusios Linos tėviškę – Kudirkos Naumiestį. Autorius neslėpė, jog paveikslus jiedu tapė kartu, tik jis juos dar įvilkęs į žodį.

---

Vėlų lapkričio vakarą, kai lauke buvo tamsu ir šalta, o ant laiptų gulėjo kreivai išsišiepęs moliūgas – namai buvo pilni žvakių šviesos ir jaukaus Linos kvapo. Sigitas užėjo ir liko. Po trejų metų, vieną vėlų kovo vakarą Lina išėjo. Palikusi viską, net tai, kas arčiausiai – kūną, mintis, pojūčius. Išėjo, kaip dainos žodžiai palieka burną. Pasklido kaip kvapas ką tik iškeptos duonos. Ir jos neliko. Trys metai – įžanga, dėstymas, epilogas. Jie susipažino, atliko tai, kas buvo jiems skirta, ir išsiskyrė taip pat netikėtai staiga – visam laikui.

Linos ugnis – gyvenimo aistra – išjudino Sigito orą – mintis ir jo vandenį – jausmus. Linos žemė – jos praktiškumas nukreipė kūrybos vaga. Gimė dešimt paveikslų.


Skaitymo maratonu paminėjo Žemaitijos metus

  • Edita KALNIENĖ
  • Smiltys
  • 2019-03-08
Lietuvių liaudies pasaką „Ožka ir ožiukai“ sekė lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ priešmokyklinio ugdymo vaikai ir mokytojos.

Skaitymo maratonu „Rēk žmuogou žmuogaus, rēk dūšē dūšės artėmuos“ paminėtos 800-osios Žemaitijos metinės ir Lietuvių kalbos dienos. „Mūsų kultūros dirva yra labai derlinga. Turime daug simbolių, tik reikia juos pamatyti, prakalbinti ir jų neužmiršti“, – atidarant šventę apie žemaičių gilias tradicijas, istoriją, kultūrą kalbėjo Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Dalyvių – per 100

Skaitymo maratone dalyvavo tie lietuviško žodžio mylėtojai, kuriems svarbu puoselėti gimtąją kalbą, didinti jos prestižą ir stiprinti Žemaitijos regiono identitetą: Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariai, administracijos specialistai, Kretingos rajono kultūros centro darbuotojai, ikimokyklinio, bendrojo ugdymo įstaigų mokiniai bei mokytojai, br. Bernardas Belickas.

„Šiemet turime prisiminti Žemaitijos istoriją, tradicijas, taip pat saugoti ir puoselėti mūsų protėvių gražią gimtąją kalbą“, – teigė mero pavaduotoja Danutė Skruibienė. Taip pat lietuviško žodžio puoselėtojus sveikino ir Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas.

„Mintis organizuoti tokį renginį gimė, kai LR Seimas priėmė nutarimą 2019-uosius paskelbti Žemaitijos metais. Ketvirtus metus minimos Lietuvių kalbos dienos taip pat tiko šio renginio koncepcijai“, – idėjos pradžią prisiminė skaitymo maratono iniciatorė Savivaldybės administracijos kalbos tvarkytoja Rita Kasparavičiūtė.


Piešdamas protestavo prieš suvaržymus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2019-03-08
Kretingiškio Vytauto Ruzgailos šeima jo jaunystėje gyveno Pranciškonų gimnazijoje, kur besimokant atsiskleidė jo gebėjimas piešti karikatūras. „Tai paveldėjau iš savo tėvo: mažai kam žinoma, kad mano tėvas, žinomas treneris Stasys Ruzgaila labai gražiai piešdavo“, – tikino kretingiškis.

Laisvasis menininkas 60-metis kretingiškis Vytautas Ruzgaila, kurio pomėgis – piešti, o darbas – drožti iš medžio, gaminti baldus ir juos restauruoti, tikino esąs laimingas, gyvendamas Kretingoje, kur prabėgo jo jaunystė su laisvės siekiu, noru gyventi nevaržomam. Menininkas neslėpė, jog praeitis ypač atgijo po to, kai anapilin neseniai iškeliavo jo tėvas pedagogas ir žinomas šalies krepšinio treneris Stasys Ruzgaila.

Studijas baigė be diplomo

V. Ruzgailos drožti darbai – koplytstulpis Lietuvos 1000-mečio ąžuolyne, sūpynės „Meška“ bei „Žuvys“ – papuošė Nasrėnų Motiejaus Valančiaus gimtinės sodybą, o ąžuoliniai vartai, vaizduojantys populiarius žemaičių gyvūnus – žalčius, suopį ir apuoką – Kartenos girininkiją. O paties menininko sodybą Padvariuose, palei senąjį Akmenos tiltą, iš kitų išskiria vėlgi drožti žemaitiški akcentai – meška, lydeka ir dvi pelėdos.

V. Ruzgaila pasidžiaugė, jog likimas, iš Kretingos kone dviem dešimtmečiams nubloškęs jį į Vilnių, vėl sugrąžino į gimtinę, kur šiandien jis galįs kurti niekieno nevaržomas, įsipareigodamas tik sau ir užsakovams. Skirtingai negu buvo jo jaunystėje.

Vyras su pašaipia gaida prisipažino, jog jis esąs profesionalus menininkas, bet be diplomo. 1986-aisiais, prieš pat Atgimimą, jis baigė studijas Vilniaus dailės institute, į kurį įstojo tik iš trečio karto. Tačiau diplomo neėmęs dėl to, kad protestavęs prieš mokslinio komunizmo discipliną ir baigiamąjį egzaminą, kurie, griūvant sovietų sistemai, jam atrodė absurdiški. „Dėstytojos klausdavau, ar ji pati tiki tuo, ką pasakoja. Išvarė iš egzamino. Baigiau interjero dizainą, bet diplomo neturiu. Sakiau – nenoriu raudono, imsiu, kai duosit žalią arba trispalvį“, – neslėpė vyras.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas