Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

(1404) 2019-11-08

Griauna benamių prieglobstį – „Smalyžių“

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Griauna benamių prieglobstį – „Smalyžių“

Judrioje Kretingos miesto vietoje – Maironio gatvės pabaigoje, tarp vaikų darželio „Ąžuoliukas“ ir Pastauninko parko – du dešimtmečius riogsojęs apleistas medinis buvusios vaikų kavinės „Smalyžius“ pastatas baigia savo dienas, – šiomis dienomis griaunamas. Laikiną prieglobstį ten buvo radę benamiai Vida S. ir Ričardas B., – užvakar redakcijai moteris guodėsi, jog jiedu buvę apiplėšti ir iškraustyti.

Be namų ir dokumentų

„Neberadome nei daiktų, nei dokumentų: maišuose buvo naujų rūbų, – parsivežiau iš kalėjimo su etiketėmis, striukės kišenėj buvo asmens tapatybės kortelė. Neaišku, ar pastato šeimininkai taip pasielgė, ar buvo kas įsibrovęs. Ir anksčiau, būdavo, užkala „Smalyžių“ – jis gi turi šeimininkus, bet įlįsdavome pro langą. Dabar aptvėrė juosta, o kur mums eiti: artėja žiema, nakvynės namai nepastatyti“, – piktinosi Vida S.

Ji pasakojo už vagystes buvusi 2,5 metų įkalinta, grįžo pavasarį. Sakė iš viso turinti 33-jus metus darbo stažo, dirbusi nuo 15-kos. Gyvenimas susiklostė taip, kad prarado viską – vaikus ir namus, ir dėl to ligi šiol griežianti dantį ant kretingiškiams žinomo verslininko, kuriam užstatė butą ir jį prarado.

Vėsias rudens dienas dažniausiai autobusų stotelėse leidžianti moteris piktinosi, kad jai neskiriama nė 122 Eur pašalpa, kurią gauna kiti benamiai. „Buvau nuėjusi pasiskųsti pas merą Antaną Kalnių ir pavaduotoją Dangirą Samalių. Pasakė – pašalpa man nepriklauso, nes „klijuoja“ Ričardą – atseit, kartu gyvenam. Koks čia gyvenimas, jei neturime bendrų namų? Ričardas dirba nelegaliai, praradęs dokumentus ir darbo biržoje jo neregistruoja. O aš stoviu darbo biržoje – bet kur eisi, jei nieks neduoda darbo. Vėl vogti ir vėl – į kalėjimą?“ – redakcijai išsisakė 60-metė moteris.

Pas Motinos Teresės seseris nenori

Vida S. sakė iš valdžios gaunanti tik maisto paketą, o karšto viralo pavalgo labdaros valgykloje. Nusiprausti iš po nakties einantys į bažnyčios tualetą, o išsimaudyti – pas Motinos Teresės seseris. Rajono valdžia jai siūliusi apsigyventi pas sesutes, bet šios ne tik prie darbo pristatančios, bet kelisskyk per dieną liepiančios melstis. „Esu tikinti, bet pas teresėles nenoriu – ten tik malda ir malda. Kalėjime linksmiau, ten moterys dainas traukia“, – atviravo kalėjimų patirties turinti kretingiškė.

Ji sakė žinanti ne vieną laisvą butą Kretingos mieste, kurį, jos manymu, galėtų suteikti jai kaip socialinį būstą, kurio ji laukianti eilėje. Laisvas esąs ir Kretingos muziejui priklausantis butas Salantų g. 7 name, kur ji neva yra gimusi. Tačiau, Vidos žodžiais, į jos prašymą valdžia neatsižvelgia, todėl ir tenka keliauti iš vienos landynės į kitą – pastarąsias naktis ji su sugyventiniu leidžianti vadinamajame vaiduoklyne, prie naujosios miesto bibliotekos.

Anot benamės, „Smalyžius“ buvęs tik laikinas prieglobstis, nes šaltis naktimis jau kaustęs į ragą, o ir nebeapsikentę aršių žiurkių kaimynystės – sykį įmigus viena jų ligi kraujo apgraužė Vidos nosį.


Romualdas JONAUSKAS:

– Dėl žaliųjų atliekų neturiu jokių problemų, jas kompostuoju, prie namų Salantuose turiu specialiai tam pasidaręs dėžę. Kompostas – gera, ekologiška ir nieko nekainuojanti trąša, kurią paskui panaudoju daržams.

Mindaugas ŠIPALIS:

– Gyvenu nuosavame name vadinamame lapyno rajone. Žaliąsias atliekas ir aš kompostuoju, nors jų ir nepanaudoju – jokių daržų neturime, aplink tik žalia erdvė. Manau, kad per didelė žaliųjų atliekų išvežimo kaina, jei paslauga kainuotų pigiau, atiduočiau išvežti.

Vita URBONIENĖ:

– Nupjautą žolę dedame į tam skirtus konteinerius, apibarstome žeme, vėliau tręšiame daržus. Gavusios naudingų maisto medžiagų, puikiai žydi ir mano gėlės. O stambias atliekas, pavyzdžiui, šaknis, medžių šakas, tvarkingai pagal grafiką išveža komunalininkai.

Irena KATINIENĖ:

– Kadangi Guobos gatvėje prie namų auginu daržą, iš žaliųjų atliekų pasigamintas kompostas labai praverčia. Tai, kas nepūva, sukratau į žaliosioms atliekoms skirtą konteinerį, ir komunalininkai išveža.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Aukojo vaikams

  • Savivaldybėje
Kretingos rajono savivaldybės darbuotojai per Pyragų dieną paaukojo 600 eurų.

Kretingos rajono savivaldybės darbuotojai jau šeštą kartą per Pyragų dieną kvietė paaukoti sunkiau gyvenančios šeimoms, sergantiems vaikams. Administracijos darbuotojai šiemet iškepė apie 20 įvairiausių pyragų, kuriais vaišino kolegas, rajono seniūnus ir visus, tądien užėjusius į Savivaldybę bei panorusius paskanauti pyragų.

Šiais metais per Pyragų dieną buvo surinkta 600 eurų, per šešerius metus – 2 tūkst. 800 eurų. Paaukotos lėšos, kaip ir kiekvienais metais, bus skirtos vienai rajone gyvenančiai, sunkiau besiverčiančiai ar negalią turintį vaiką auginančiai šeimai.

„Kiekviena Pyragų diena prisideda prie dar vienos mažo vaiko svajonės išpildymo. Pasidaliname ne tik savo pačių iškepto pyrago gabalėliu, bet ir širdies gerumu su šalia esančiais“, – esmę įvardijo šios idėjos iniciatorė Savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja Vitalija Kubilienė.

Panašios akcijos tądien vyko ir kai kuriose rajono ugdymo įstaigose.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Gitana Macienė vaikams priminė apie saugų elgesį kelyje.

„Kai užaugsiu, būsiu policininku(-e)“ – tokiais pasisakymais pareigūnus per Atšvaitų dieną pasitiko Kurmaičių pradinės mokyklos mokiniai. Vaikai buvo supažindinti su policijos darbo specialiosiomis priemonėmis, priminta apie saugaus elgesio kelyje svarbą.

Kretingos rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Gitana Macienė vaikams priminė, kaip reikia segėti atšvaitą, parodė, koks yra policijos tarnybinis automobilis iš išorės ir vidaus, kaip jis paženklintas. „Tai – prevencinė priemonė, skirta reprezentuoti policijos pareigūno veiklą ir priminti apie saugų eismą kelyje“, – apibendrino G. Macienė.

Veiklos skyriaus tyrėjas Vitalijus Benetis mokinius supažindino su specialiosiomis priemonėmis, kuriomis pareigūnai naudojasi kasdieniniame darbe – antrankiais, radijo imtuvais, gumine lazda, tarnybiniu ginklu ir t.t.

Mokyklos bendruomenė vaikų saugumui taip pat skiria daug dėmesio. Jau ne kartą Kurmaičių pradinė mokykla yra tapusi saugiausia. „Turbūt todėl, kad yra įdirbis šioje srityje“, – priežastį įvardijo direktorės pavaduotoja ugdymui Genina Jonaitienė.

Mokiniams apie saugumą kelyje yra primenama renginiuose, per įvairias akcijas. „Pavyzdžiui, per surengtą atšvaitų dieną drauge su mokiniais stebėjome, kiek vaikų į mokyklą atėjo su atšvaitu, kiek be jo“, – prisiminė G. Jonaitienė.

Saugaus eismo tema yra integruojama į pamokas, popamokinę veiklą. „Primename vaikams ir apie atšvaitų nešiojimo būtinybę, saugumą kelyje. Mokykloje tam skiriame daug dėmesio. Integruojame tuos dalykus ir per pamokas, ir popamokinėje veikloje“, – kalbėjo pradinių klasių mokytoja Jurgita Česnavičienė.

Mokyklos bendruomenė edukacines veiklas organizuoja ir kitose erdvėse, vykdami į jas pedagogai mokinių dėmesį atkreipia į saugų eismą. „Eidami visada prisimename saugaus eismo taisykles, kaip pereiti gatvę, kaip saugiai elgtis. Važiuojame dažnai su mokykliniu autobusu – mokomės, kaip išlipti, iš kurios pusės reikia jį apeiti, kad galėtų pereiti gatvę. Viską darome praktiškai, – įvardijo J. Česnavičienė. – Vaikai net vieni kitus kontroliuoja – būna, kad ir vieni su kitais pasidalija atšvaitais.“

„P. n.“ informacija


Psichologė Vika Gridiajeva akcentavo, kad paauglystė nėra nuosprendis.

Bendraudama su tėvais Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva dažnai jų klausia, kada, tėvų manymu, prasideda paauglystė: „Atsakyme įprastai slypi baimė, nežinia, baisiausios fantazijos, kaip reikės visa tai ištverti.“ Abejonės kamuoja daugelį tėvų, vieni pradeda ieškoti sprendimų, pagalbos, kiti – ne.

Turėtų prisiminti save

Psichologė juokavo, kad jos keturmetei dukrai paauglystė jau prasidėjo, tačiau iš karto atkreipė dėmesį, kad noras būti savarankiškiems, „aš viską žinau, galiu“ sindromas yra būdingas ir mažiesiems: „Nebūtinai tai turi būti krizė.“

Kalbėdama apie paauglystę V. Gridiajeva atskiria du dalykus: paauglystę, kaip visiškai natūralią žmogaus raidą, ir paauglystės krizę, kuri sunkiai pakeliama tiek pačiam paaugliui, tiek jo aplinkai. „Natūralią raidą išgyvename visi. Paauglystė nėra nuosprendis, tai – tiesiog periodas. Šiuo laikotarpiu žmonės, kuriuos auginame, nebėra vaikai, tačiau nėra ir suaugę. Jie – kelyje, kuriame jų pagrindinis uždavinys yra atsakyti į klausimą, kas jis ir kas tas gyvenimas“, – kalbėjo psichologė.

Paaugliai turi ir kitą užduotį – „nuversti“ valdžią namuose, nes jie nori būti svarbiausi. Trečia – paaugliai bando suprasti, kas vyksta su jo kūnu, šis uždavinys, anot specialistų, yra ypač svarbus.

Norint „išgyventi“ paauglystę, V. Gridiajeva tėvams linki grįžti mintimis į savo paauglystę ir prisiminti tokį jausmą: „Atrodo, kad gyveni scenoje, visi tave stebi, vertina, kritikuoja. Nuolat sulauki klausimų, kuo būsi baigęs mokyklą, kai galvoje sukasi mintys – ar aš pakankamai gražus, protingas, populiarus. Jei pasimatuotume paauglio batus iš naujo, tikiu, kad ne vienam spaustų koją. Taigi, pirmiausia, tėvai turi suprasti ir legaliai priimti jų išgyvenimus.“

Gerbti paauglių sprendimus – dar vienas svarbus momentas esant šiam amžiaus periodui. Psichologės teigimu, tai nereiškia, kad jie gali elgtis, kaip nori, tačiau tėvai turi pagalvoti, kuris klausimas yra vertas „kovos“.


Rodydamas tarptautiniuose kongresuose įgytus sertifikatus, gydytojas chirurgas-onkologas Kretingos ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjas Pranas Šniuolis sakė novatoriškas žinias išsyk pritaikąs praktiškai.

Kretingos ligoninės Chirurgijos skyriui trečius metus vadovaujantis buvęs ilgametis Klaipėdos universitetinės ligoninės Chirurgijos skyriaus gydytojas chirurgas-onkologas, daugelio novatoriškų operacijų Lietuvoje pradininkas Pranas Šniuolis nuolat tobulina profesines žinias pasauliniuose kongresuose, konferencijose, kursuose, o grįžęs jomis pasidalija su kolegomis.

Chirurgijos novatorius Lietuvoje

P. Šniuolio žodžiais, kiekvienas šalies gydytojas kas 5-erius metus privalo pasitobulinti Vilniaus, Kauno universitetinėse klinikose arba užsienyje, nes medicina yra itin dinamiška mokslo sritis. Neseniai jis grįžo iš pasaulinio išvaržų gydymo kongreso Vokietijoje, Hamburge, kur buvo suvažiavę medikai iš JAV, Europos, Singapūro, Kinijos, Australijos. Strasbūre klausėsi mokymų apie nutukimo gydymą, prieš metus dalyvavo kolorektalinės chirurgijos mokymuose Londone, praėjusią vasarą – Neapolyje.

„Nuolat besimokydamas įgyji naudingų žinių ir tvirtą psichologinį pamatą, – nes pamatai, kad tai, ką daro visa Europa ir pasaulis, moki ir gali atlikti tu pats. Žinių svarbą savo darbe suvokiau jau išsyk po studijų, vos pradėjęs dirbti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje – laimėjau konkursą ir išvykau į stažuotę Tel Avive Izraelyje“, – kalbėjo gydytojas.

Per 30 chirurgo-onkologo darbo metų P. Šniuolis dalyvavo įvairiuose endoskopinės ir bendrosios chirurgijos tobulinimosi kursuose Prancūzijoje, Austrijoje, Vokietijoje, JAV, Italijoje, Vokietijoje, Indijoje. Moderniosios chirurgijos srityje įgytas novatoriškas žinias P. Šniuolis ėmėsi pritaikyti ir savoje šalyje: jis pirmasis Lietuvoje atliko laparoskopines tiesiosios žarnos išėmimo, žarnyno šalinimo, stomos atstatymo operacijas.


Batikos paveiksluose pavaizduoto mėlyno ūko fone – Kretingos ligoninės vaikų skyriaus vedėja Laima Valantiejienė (kairėje) ir Dienos veiklos centro vadovė Birutė Viskontienė.

Kretingos ligoninės Vaikų skyrius pasipuošė ekspresyviais batikos paveikslais, kuriuos iš pačių sukurto ciklo „Mėlio ūko paslaptys“ atvežė Kretingos dienos veiklos centro bendruomenė.

Vaikų skyrių ir Dienos veiklos centrą jau daugel metų sieja bendrystė: centras kasmet pasistengia pradžiuginti mažuosius ligonius, ypač – prieš šventes, surengdami parodas ar išpuošdami skyriaus patalpas bei langus pačių sukurtais darbais.

Pasak Dienos veiklos centro vadovės Birutės Viskontienės, batikos darbų ciklą pagal projektinę veiklą jų lankytojai, vadovaujami darbuotojos Astos Naureckaitės, kūrė visus metus. Ši paroda apkeliavo Lietuvą – pabuvojo bibliotekų, mokyklų bei kitose viešosiose erdvėse, kol grįžo į Kretingą ir prieš šias Kalėdas džiugins ligoninės kolektyvą bei besigydančius vaikus.

„Paveikslai – dideli, mėlyni, pulsuojantys gyvybe, tiesiog nušvito koridoriaus sienos“, – paroda pasidžiaugė Vaikų skyriaus vedėja Laima Valantiejienė.

Ji sakė, kad Vaikų ligoninei dėmesį parodo ir kitos miesto įstaigos – paveikslų yra dovanojusi ir Kretingos meno mokykla. Todėl jie gali dažnai atnaujinti skyriaus erdves, kurdami puošnią aplinką bei dinamišką nuotaiką.

„P. n.“ informacija


Darželyje – konfliktas dėl vaistų

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sveikata

Į „Pajūrio naujienų“ redakciją užsukęs mažamečio senelis piktinosi Salantų lopšelio-darželio „Rasa“ darbuotojų elgesiu – jam sunku buvo suvokti, kodėl, paprašius bronchine astma sergančiam anūkui supurkšti šeimos gydytojo paskirtus vaistus, buvo sulaukta atžagarumo, maža to, pareikalauta papildomų dokumentų. „Kokią teisę jos turi taip elgtis?“ – retoriškai klausė jis.

Išpūtė burbulą

Tačiau šį incidentą lopšelio-darželio „Rasa“ direktorės pareigas laikinai einanti Daiva Pučkorienė pavadino be reikalo išpūstu burbulu. Tiek auklėtojos, tiek pati direktorė teigė pasielgusios taip, kaip reikalaujama rajono Savivaldybės vyriausiosios gydytojos parengtose ir su ugdymo įstaigomis suderintose tvarkose.

„Naujos arba pasikeitusios tvarkos kaskart būna pristatomos visuotiniame tėvų susirinkime. Tie, kurie domisi, nori išgirsti, ateina ir sužino“, – įsitikinusi D. Pučkorienė.

Anot jos, trečius metus lankančio berniuko mamai, kadangi susirinkime ji nedalyvavo, buvo paaiškinta asmeniškai: jeigu gydytojo išduotoje pažymoje apie vaiko sveikatą vaistai nėra rekomenduojami, vadinasi, jų vartoti ir nereikia. Šiam vaikui išduotoje pažymoje, pristatytoje prieš rugsėjo 1-ąją, tokios rekomendacijos nebuvo, įrašytas tik kodas, pažymintis ligą. Tiesa, įsiklausiusi į pedagogių žodžius, po mėnesio mama atnešė naują šeimos gydytojo pažymą, šįkart jau su rekomenduojamais vaistais. Tačiau, kad jie iškart būtų supurkšti, to nepakanka.

„Mes su mama aiškinomės, ką toliau daryti, gal ir būtume išsiaiškinusios taikiai, bet nežinia, iš kur šalia išdygo ir triukšmą sukėlė senelis. Jis nepatenkintas, kad neva tik Kretingoje galiojančios papildomais reikalavimais apipintos tvarkos“, – apie incidentą pasakojo darželio vadovė.

Pasielgė teisingai

Už vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūrą atsakinga Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Lina Kelevišienė patikino, kad lopšelio-darželio „Rasa“ darbuotojos pasielgė taip, kaip ir turėjo pasielgti.

Pagal nustatytą tvarką, pristačius šeimos gydytojo pažymą, kurioje nesvarbu, kokia lėtine liga – bronchine astma, cukriniu diabetu ar alergijomis – sergantiems ugdytiniams rekomenduojami vaistai, tėvai pirmučiausia privalo parašyti prašymą-sutikimą šiuos vaistus duoti vaikui. Gydytojo rekomendacijoje turi būti nurodytos dozės ir kokiu periodiškumu preparatus vartoti. Ant originalios pakuotės – aiškiai užrašytas vaiko vardas, pavardė, grupė ar klasė, kurią lanko, taip pat būtinas ir pats vaisto aprašas. Be to, pirmoji dozė iš naujos pakuotės vaikui turi būti suduota namuose, bet tėvai tai gali padaryti ir atėję į mokyklą ar darželį.

L. Kelevišienės teigimu, ugdymo įstaigoje vaikams rekomenduojamus vaistus administruoja arba ten dirbantys už sveikatos priežiūrą atsakingi visuomenės sveikatos biuro specialistai, o kai jų nėra – įstaigos vadovo įgalioti darbuotojai. Kad būtų išvengta klaidų, vedamas ir specialus žurnalas, kuriame užregistruojama, kada kokios dozės vaikui duotos.

„Mūsų specialistės ugdymo įstaigose turi ir, reikalui esant, panaudoja nebent bintą, pleistrus, termometrą ir aparatą kraujospūdžiui pamatuoti. Jos negali vaikui sugirdyti jokio vaisto – nė paprasto nuo galvos skaudėjimo. Jei kuris rimčiau suserga, apie tai nedelsiant pranešama tėvams ir kviečiama greitoji medicinos pagalba“, – tvarką paaiškino L. Kelevišienė.

---

Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinės sistemos duomenimis, rajono mokyklose įvairiomis kvėpavimo sistemos ligomis serga 676 vaikai. Kiek lopšeliuose-darželiuose, žino tik pačios įstaigos, sveikatos darželiuose stebėsenos informacinė sistema dar kuriama.


Pasaulinę futbolo žvaigždę per varžybas Lietuvoje panorusiam apkabinti kretingiškiui Audriui Gadeikiui Lietuvos futbolo federacija (LFF) pateikė pretenziją ir iš jo reikalauja 10 tūkst. eurų nuostoliams atlyginti.

„Tokį sprendimą priėmėme, dėl šio jaunuolio sumanyto veiksmo gavę atsaką iš UEFA – mums skirta oficiali bauda. Kadangi į futbolo aikštę įsiveržė būtent šis žmogus, norisi baudą išsiieškoti iš jo“, – „Pajūrio naujienoms“ priimtą sprendimą paaiškino LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.

Įvykus incidentui ir LFF sužinojus apie jai skiriamą baudą buvo kalbėta, kad patirtus nuostolius galimai bus prašoma atlyginti ir per varžybas dirbusios saugos įmonės. „Su saugos įmone taip pat turėjome ne vieną susitikimą, kalbėjome, dėl ko įvyko šis incidentas.

Praėjusią savaitę susitikome tiek su saugos įmonės atstovais, tiek su jaunuoliu, išbėgusiu į futbolo aikštę, su jo advokate, dalyvavo ir LFF advokatas, kalbėjomės visos pusės, o dabar pradėjome bendrauti dėl galimų sprendimo būdų – atlyginti nuostolius, kuriuos LFF patyrė dėl to jaunuolio padarytų veiksmų“, – kalbėjo E. Stankevičius.


Iš policijos suvestinių

  • Iš policijos suvestinių

PALANGA

Lapkričio 6 d. policijos komisariate gautas 1961 m. gimusio vyro pareiškimas, kad interneto portale aptikęs automobilį „Volkswagen Sharan“, už kurį pardavėjas prašė 1 tūkst. 450 eurų, sutarė jį pirksiąs ir lapkričio 2 d. tariamam pardavėjui pervedė 200 eurų avansą, bet nei pinigų, nei automobilio negavo. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.

Parengė Edita KALNIENĖ


Stalo teniso žaidėjas salantiškis Kazys Stankus (centre) savo 60 metų jubiliejų atšventė kartu su kolegomis Žemaitijos regiono stalo teniso žaidėjais.

Vakarų stalo teniso akademijos salėje Klaipėdoje įvyko salantiškio ilgamečio stalo teniso žaidėjo Kazio Stankaus 60-mečio turnyras. Pagerbti savo bendraminčio susirinko 20 stalo tenisininkų iš Kretingos, Klaipėdos, Šilutės, Plungės, Mažeikių, Palangos, Salantų – kolegos žodžiais ir kovomis prie žaliųjų stalo teniso stalų nuoširdžiai pasveikino Kazį Stankų su gražiu ir garbingu jubiliejumi.

Pagal pajėgumą žaidėjai buvo suskirstyti į keturis pogrupius po 5 tenisininkus. Iš pogrupių į finalinį aštuonetą pateko po du geriausiai sužaidusius tenisininkus. Tai R. Lubys, A. Krajinas, Ž. Kižys, Z. Šikšnius, R. Bertašius, A. Reliūga, K. Ramanauskas, V. Ročys. Finalinis aštuonetas tęsė kovas pagal dviejų minusų sistemą. Pasibaigus kovoms, finalininkai išsirikiavo tokia tvarka: turnyro nugalėtojas – Zigmas Šikšnius (Šilutė), antras – Vytautas Ročys (Kretinga), trečias – Algimantas Krajinas (Plungė), ketvirtas – Žydrūnas Kižys (Mažeikiai), penktas – Algirdas Reliūga (Klaipėda), šeštas – Rimantas Lubys (Mažeikiai), septintas – Kazimieras Ramanauskas (Mažeikiai), aštuntas – Robertas Bertašius (Salantai).

Likę 12 žaidėjų, kurie nepateko į finalinį aštuntuką, tęsė kovas dėl paguodos prizų. Paguodos apdovanojimus iškovojo: I v. – Laimis Chai (Šilutė), II v. – turnyro „kaltininkas“ Kazys Stankus, III v. – Arvydas Venslauskas (Salantai). Visi prizininkai buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o jubiliatas visus apdovanojo garsiuoju Salantų pyragu.

Anot Kretingos rajono stalo teniso klubo vadovo V. Ročio, K. Stankus yra svariai prisidėjęs prie įvairių sporto šakų populiarinimo rajone, tačiau daugiausia – stalo teniso.

„Jo indėlis, vystant ir populiarinant rajono stalo tenisą, – didžiulis. Jis yra ir vienas Kretingos stalo teniso klubo įkūrėjų. Kazio pastangomis kiekvieną savaitę Salantų gimnazijos sporto salėje vyksta stalo teniso treniruotės visiems norintiems, jo rūpesčiu kiekvienais metais kelios Salantų komandos dalyvauja Lietuvos stalo teniso asociacijos pirmenybėse“, – K. Stankaus pastangas populiarinti šią sporto šaką įvardino V. Ročys.

Be to, K. Stankus prisidėjo, kad būtų rengiamas Žemaitijos regiono komandinis stalo teniso turnyras, keletą metų pripažintas geriausiu Kretingos rajono stalo tenisininku, aktyviai dalyvauja tarptautiniuose ir kitų miestų rengiamuose turnyruose, juose yra iškovojęs prizinių vietų. K. Stankus – ir nacionalinės kategorijos teisėjas, daugiau kaip dešimtmetį atstovavęs Salantų „Salanto“ komandai Lietuvos stalo teniso asociacijos pirmenybėse, buvo jos įkūrėjas, vadovas, komandos kapitonas. Dabar atstovauja Salantų komandai „Arvika“, yra šios komandos vadovas ir kapitonas.

„Pajūrio naujienų“ pakalbintas K. Stankus nedaugžodžiavo: „Sulaukiau jubiliejaus, dar sportuoju, žaidžiu stalo tenisą, vadinasi, viskas gerai.“

„P. n.“ informacija


Kretingos miesto stadione Savanorių gatvėje statomoje futbolo treniruočių aikštėje vietoj projektuotojų numatytos atsijotos skaldos buvo panaudotas už ją pigesnis žvyras, sudėti projekto neatitinkantys irgi pigesni lietaus nuotekų dangčiai, projekte numatytų neatitinka ir sudėti latakai.

Kodėl futbolo treniruočių aikštę statantis rangovas nepaisė sutartinių įsipareigojimų, pažeidė projektą, kaip tai paveiks atliktų darbų kokybę, tvarumą viso, kas jau įrengta, – trečiadienį įvykusiame Kretingos rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdyje bandė išsiaiškinti šio komiteto pirmininkė. J. Vaickienei rūpėjo ir principinis klausimas – rangovas savavališkai kaitaliojo projektą ar tam turėjo aikštės statybos darbų užsakovo – Savivaldybės leidimą.

Savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėja Rima Lukauskienė pripažino, kad medžiagų pakeitimai statyboje buvo padaryti užsakovui nežinant. „Kai nueini ir pasakai pastabas, tau atšauna: „Į mano objektus nesikiškite“. Nežinau, kaip žiūrėti: ar kaip į tarybos narį, ar darbų priežiūrą vykdantį specialistą“, – Rima Lukauskienė leido suprasti, kad pakeitimai buvo daromi „Alkurui“ sutarus su darbų priežiūra vykdžiusiu tarybos nariu Konstantinu Skierumi.

Kontrolės komiteto narys Dovydas Bajoras R. Lukauskienės nepateisino. „Jeigu tarybos narys jums lieps šokti į šulinį, šoksite?“ – klausė jis. Meras Antanas Kalnius bandė užstoti R. Lukauskienę teigdamas, kad atliktų darbų aktus jinai pasirašo tik tada, kai ant jų jau yra statybos techninę priežiūrą vykdančio specialisto parašas. „Rugsėjo mėnesį reikėjo nepasirašyti“, – sakė J. Vaickienė. A. Kalnius patvirtino, kad toks ir buvo pirmas sprendimas, sužinojus apie neatitikimus projektui. „Tegul keičia – išplėšia visus tuos lietaus nubėgimo takus, bet taip pat lygiai nebepadarys, be to, iš Futbolo federacijos turėjome gauti rudenį pažadėtą dangą, kurią skubiai būtų reikėję kloti“, – aiškino meras, pasidžiaugęs, kad dangos rudenį neatvežė, nes tiek gausiai šį rudenį lyjant nebūtų buvę įmanoma ją pakloti ir Savivaldybei būtų tekę ją sandėliuoti specialiomis sąlygomis.


Gaisrai

  • Gaisrai

TIEKĖJŲ g. Kretingoje

Lapkričio 4 d. apie 19.11 val. gautas pranešimas, kad toje gatvėje esančioje lentpjūvėje kilo gaisras. Iki atvykstant ugniagesiams kamine užsidegusius suodžius savininkai gesino milteliniais gesintuvais. Ugniagesiai įkaitusį dūmtraukį aušino vandeniu. Gaisro metu buvo nuardyta apie 40 kv. m šiltinamosios medžiagos. Gaisro priežastis – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai.

Parengė Edita KALNIENĖ


Klaipėdos gatvėje šią savaitę buvo partrenkta 1943 m. gimusi moteris. Tai įvyko lapkričio 4 d. apie 17.45 val., kuomet jau buvo sutemę. Blaivus, 1966 m. gimęs vyras, vairuodamas automobilį „Lexus“, važiuodamas Klaipėdos miesto link partrenkė staiga į gatvę ne pėsčiųjų perėjoje išėjusią moterį.

Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų pėsčioji išvežta į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Jai nustatyta diagnozė – politrauma. Moteris buvo paguldyta į Reanimacijos skyrių.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas