|
|
|
„Roundapu“ taip lengvai neatsikratys
Šią vasarą baigs galioti leidimas Europos Sąjungoje prekiauti pesticidais, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas, tarp jų – ir prieštaringai vertinamu „Roundapu“. Manoma, kad šis preparatas žmonėms gali sukelti vėžinius susirgimus, tačiau ginčai dėl to tebevyksta: Pasaulio sveikatos organizacija šiuos savo teiginius įrodinėja, Europos maisto saugos tarnyba neigia, europarlamentarai nesutaria, o agrochemijos pramonė toliau sau kraunasi milijardus.
Sąžinė ir kontrolė Europos Komisijos Nuolatinis augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų komitetas jau turėjo apsispręsti, ar išduoti naują leidimą prekiauti ir naudoti šiuos preparatus. Tačiau, anot Valstybinės augalininkystės tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus vedėjos Irenos Baltuonienės, šio mėnesio viduryje įvykusiame posėdyje nebuvo balsuota, nes vieningos pozicijos taip ir neprieita: kai kurie europarlamentarai siūlė leidimą pratęsti dar 9-eriems metams. „Kadangi sprendimo kol kas nėra, belieka laukti birželio 30-osios, kai baigsis leidimo prekiauti glifosato turinčiais preparatais terminas. Jei leidimas nebus pratęstas, tiekėjai per pusmetį herbicidus turės parduoti arba sunaikinti“, – sakė I. Baltuonienė. Tačiau be herbicido „Roundap“, skirto daugiametėms piktžolėms pasėliuose efektyviai naikinti, ekologiškais ūkiais nesiverčiantys ūkininkai savo gyvenimo teigia neįsivaizduojantys – esą pakaitalo dar neišrasta, o kas gali paneigti, kad nebūtų naudojami dar nesaugesni, nežinia kur pagaminti chemikalai. „Be herbicidų apeitume piktžolėmis. Netikiu, kad Europos Komisija ryšis uždrausti naudoti „Roundapą“, – nedaugžodžiavo ir didelės ūkininkavimo patirties turintis šukiškis Povilas Turauskis. Jo nuomone, svarbiausia žemdirbiams – būti sąžiningiems ir javų laukų nepurkšti likus bent mėnesiui iki derliaus nuėmimo. „Chemikalo likučiai grūduose turėtų būti griežtai kontroliuojami. Bet argi valstybėje yra, kas tuo užsiimtų?“ – retoriškai klausė P. Turauskis. Kad galimybės kontroliuoti, juolab rajonuose, nėra, patvirtino ir grūdus superkančios bendrovės „Kretingos grūdai“ vykdomasis direktorius Steponas Baltuonis. Jo teigimu, tam įmonių laboratorijose būtų reikalinga speciali įranga. „Mes tik pagal Pasienio tarnybos nurodymus, kai grūdai eksportuojami ne į Europos Sąjungos valstybes ir kai skiriasi standartai, sunkiųjų metalų, gyvsidabrio, seleno likučius mūsų superkamų grūdų mėginiuose nustatyti siunčiame į valstybinę laboratoriją Vilniuje“, – sakė direktorius. Ir lietuviai europarlamentarai nesutaria Lietuvos europarlamentarai dėl glifosatų taip pat ginčijasi. Žaliųjų frakcijos bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys Bronis Ro¬pė nusiteikęs prieš – esą Vokie¬tijoje atlikti tyrimai rodo, kad glifosato gali būti daugelyje produktų, ir būtų daugiau negu naivu kalbėti, jog šis chemikalas nedaro neigiamo poveikio žmogaus organizmui. O EK, kurios narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, yra Vytenis Andriukaitis, – laikosi priešingos pozicijos: ignoruoja šio chemikalo pavojų žmonių sveikatai ir siūlo jo naudojimą pratęsti. Ekspertų išvados taip pat nevieningos: Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra pateikė išvadą, jog glifosatas yra kancerogenas, o Europos maisto saugos agentūra nutarė, kad mažai tikėtina, jog ši medžiaga kelia kancerogeninį pavojų žmonių sveikatai. Kai kurių europarlamentarų nuomone, Europos maisto saugos agentūros išvados remiasi ir neskelbtais tyrimais, mat per 80 proc. nacionalinių ekspertų, oficialiai vertinusių glifosatą, atsisakė pasiviešinti, tad įtariama, kad gali būti pataikaujama ir pesticidą gaminančioms įmonėms. Išvadas sukritikavo ir 96 šios srities mokslininkai. Pasipiktinimo laišku jie kreipėsi į V. Andriukaitį ir reikalauja Eu¬ro¬pos maisto saugos agentūros tyrimą pripažinti ne¬galiojančiu – esą jame nebuvo įvertinta daug sveikatai reikšmingų dalykų. Įvairių frakcijų europarlamentarai, tarp jų – ir Lietuvos atstovas B. Ropė, taip pat kreipėsi į V. Andriukaitį, ir, kol nėra aiškių tyrimų rezultatų, prašė Europos Sąjungoje nebeleisti toliau naudoti glifosato, kurio yra populiariajameme „Roundape“. Poveikis – per ilgą laiką V. Andriukaičio nuomone, išvados dėl glifosato poveikio pagrįstos nepakankamai išsamia medžiaga. Tiesa, europarlamentaras ir pats pripažino, jog iš turimų duome¬¬nų tiksliai atsakyti apie glifo¬sa¬to po¬veikį žmogaus endokrininei sistemai negalima. Viešojoje erdvėje buvo skelbta, kad, Vokietijos universitetui atlikus užterštumo glifosatu tyrimus miesto gyventojų, kurie niekada neturėjo tiesioginio kontakto su glifosatu, visuose šlapimo mėginiuose glifosato likučiai 5–20 kartų viršija jo koncentraciją, leidžiamą geriamajame vandenyje. O vienintelis ti¬kėtinas užterštumo šaltinis yra maistas. Maža to, glifosatas dabar plačiai naudojamas, daugelis žmonių yra jo veikiami reguliariai, tad rezultatas gali pasireikšti per ilgą laiką. --- Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje registruoti 43 augalų apsaugos produktai, tarp jų – „Roundap“, kurių sudėtyje yra veiklioji medžiaga glifosatas. Remiantis Europos Parlamento ir Europos Tarybos priimtais dokumentais, šiuo metu ES jis nėra oficialiai klasifikuojamas kaip kancerogenas.
|
|
