Neaprėpiamos perspektyvos, matomos tik per mikroskopą

Nors reikalauja daug žinių ir sunkaus pasirengimo, Giedrę Piluckytę žavi darbas su genetika bei šio mokslo galimybės.

Genetika, klonas, modifikuotas genomas – žodžiai, dažniau siejami su moksline fantastika negu realybe. Vis dėlto prieš penkerius metus Pranciškonų gimnaziją baigusi kretingiškė Giedrė Piluckytė su tokiomis ir panašiomis sąvokomis susiduria bene kasdien. Jau spėjusi apsiginti medicininės ir veterinarinės genetikos bakalaurą Lietuvos sveikatos mokslų universitete, o dabar ten pasinėrusi ir į magistrantūros studijas, mergina neslepia, jog savo darbą dirba su meile ir dėl pasirinkimo nesigaili.

Buvo sunku, tačiau verta

Būdama dar tik dešimtokė, Giedrė jau žinojo, kokios karjeros trokšta: „Visada galvojau apie biomedicinos sritį. Todėl ir genetikos studijas pasirinkau neatsitiktinai – pasirodė labai įdomi, plati ir gana mažai ištyrinėta kryptis.“

Mergina pasakojo, kad medicininės ir veterinarinės genetikos programa ją patraukė ir tuo, kad joje yra rengiami plataus profilio specialistai, turintys tiek medicinos, tiek veterinarijos žinių. „Genetikos mokslas, drįsčiau teigti, sparčiausiai progresuojantis, o žiūrint į ateities kontekstą – labai perspektyvus, todėl ir genetikos specialistų poreikis Lietuvoje nuolat auga“, – teigė pašnekovė.

Pasirinktas akademinis kelias lengvas nebuvo, mat Giedrė ne tik turėjo įsisavinti didelį kiekį teorinių žinių, bet ir išmokti jas pritaikyti praktikoje. Vis dėlto, nors pareikalavo didelio pasirengimo ir laiko, realaus darbo patirtis studentei patiko labiausiai: „Profesinę praktiką atlikau Kauno klinikų klinikinės chemijos ir genetikos laboratorijoje, kai studijavau ketvirtame kurse. Tada pagaliau paragavau „genetiko duonos“. Pagrindinis mano darbas buvo FISH metodu nustatyti tam tikrų genų mutacijas, kurios lemia onkologinio susirgimo išsivystymą, tačiau taip pat teko interpretuoti ir vertinti laboratorinių genetinių tyrimų rezultatus.“

Pašnekovė teigė, jog norėdamas dirbti genetikos srityje, žmogus turi mąstyti kritiškai, būti imlus mokslo naujovėms, labai kruopštus, atsakingas ir kantrus.

Nors neatmeta ir kitų galimybių, Giedrė Piluckytė rimtai svarsto apie karjerą klinikinėje srityje.

Aktualu ne vienoje gyvenimo srityje

Anot Giedrės, realus genetikos mokslo pritaikymas kasdieniame gyvenime yra labai platus: „Lietuvoje atliekami genetiniai tyrimai, padedantys nustatyti paveldimas ligas ar įgimtas anomalijas. Prenatalinė (prieš individo gimimą vykstanti) diagnostika užima labai reikšmingą vietą – nustatomos dažniausios vaisiaus chromosominės ligos: Dauno, Edwardso, Patau, Ternerio sindromai. Daug dėmesio taip pat skiriama paveldimo vėžio – krūties, kiaušidžių ir kt. – diagnostikai bei prognozei, atliekamas genetinis giminystės ryšių nustatymas – tėvystės tyrimai. Tokie tyrimai atliekami Vilniaus Santariškių ligoninėje, Kauno klinikose, taip pat – privačiame Genetikos centre Vilniuje. O štai Teismo medicinos tarnyba atlieka DNR ekspertizes.“

Pasak merginos, jos studijuojamą mokslą pritaiko ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, tirdama genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) ir kontroliuodama, kad produktai, patenkantys ant mūsų stalo, savo sudėtyje neturėtų daugiau negu 0,9 proc. šių organizmų.

Pašnekovės teigimu, aptariamo mokslo perspektyvos Lietuvoje gana didelės: „Biomedicinos ir genetikos mokslų sritis šiandien yra pakankamai finansuojama, kuriamos naujos laboratorijos ir mokslų centrai, o universitetai ruošia kompetentingus genetikos specialistus.

Tačiau, kita vertus, progresas Lietuvoje vyksta lėtai, ypač palyginus su kitomis pasaulio valstybėmis, todėl šiuo metu užsienyje įsidarbinimo galimybės palankesnės.“

Viskas – dar tik priešakyje

„Turbūt didysis perversmas genetikoje įvyko 1996 m., klonavus avytę Doli“, – paklausta apie genetikos mokslo laimėjimus, teigė pašnekovė.

Kiti jos nurodyti pasiekimai šioje srityje stulbina ne ką mažiau: rusų genetikams pavyko išauginti augalą iš 30 tūkst. metų senumo vaisiaus, o amerikiečių mokslininkai iš „Case Western Reserve University“ universiteto išvedė modifikuoto genomo pelę, kuri lenkia visas natūralias giminaites pagal ištvermę, ilgą gyvenimo trukmę ir beveik visus kitus parametrus.

Negana to, visai neseniai JAV mokslininkai išvedė ožkavoriais pramintas genetiškai pakeistas ožkas, kurios gamina didelius kiekius medicinoje naudojamo vorų šilko.

„Įdomu ir tai, kad didelių pasiekimų genetikos srityje turi ir Lietuvos mokslininkai. Šiuo metu Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesorius Virginijus Šikšnys su komanda pretenduoja gauti Nobelio premiją už genomo redagavimą. Ateityje ši technologija gali padėti įveikti ŽIV ir kitas nepagydomas ligas“, – tautiečiais didžiavosi jaunoji mokslininkė.

Vis dėlto didžiausi laimėjimai – dar ateityje. Anot Giedrės, genetikos mokslo potencialas yra labai didelis: „Šiuo metu genetikos tyrimo objektas yra genų nuskaitymas – sekoskaita, kas ateityje gali turėti teigiamų rezultatų, kalbant apie genetinių ligų pasireiškimo priežastis. Taip pat daug dirbama genų inžinerijos srityje. Mokslininkai net atlieka bandymus, norėdami sustabdyti senėjimą, tačiau čia susiduriama su etinėmis ir moralinėmis problemomis, todėl šie tyrimai šiandien vis dar lieka tik moksliniame, bet ne praktiniame lygmenyje.“

G. Piluckytė pridūrė, jog dar daug galima būtų nuveikti farmakogenetikos srityje – norint pasiekti didžiausią vaisto, skirto tam tikrai ligai įveikti, efektyvumą, pacientams turėtų būti taikomas personalizuotas gydymas, atsižvelgiant į jų unikalų genetinį kodą.

Pati Giedrė, dabar jau baigusi pirmąjį kursą LSMU Laboratorinės medicinos ir biologijos magistrantūros studijų programoje, ketina dirbti ne mokslinį, bet klinikinį darbą.

„Labai norėčiau likti Kauno klinikose, tačiau niekada negali žinoti, kaip susiklostys gyvenimas. Šiuo metu pagrindinės mano veiklos ir domėjimosi sritys yra medicininė genetika ir hematologija“, – atskleidė studentė.

Eglė DIRMEITYTĖ

„P. n.“ akademijos narė

• Rašyti komentarą (2)