Daržuose – grambuolių desantas

Šį pavasarį kai kurie jaunus lapus vos išskleidę medžiai nusėti grambuoliais. Grambuolių lervos jau spėjo nugraužti braškių, šakniavaisinių daržovių, agurkų šaknis, tuo varydamos sodininkus bei daržininkus į neviltį.

Grambuolių veisimosi ciklo pradžia: šie karkvabaliai dabar masiškai poruojasi ant medžių, gyvatvorėse – patinėliai žūva, o patelės per vasarą brandins ir padės kiaušinėlius į žemę

Vystymosi ciklas – 4–5 metus

„Grambuoliai, arba karkvabaliai, masiškai užplūsta kas 4–5-tą pavasarį, – tiek trunka šio vabzdžio vystymosi ir brandos ciklas: iš kiaušinėlio į lervą, iš jos – į lėliukę, o iš šios – į vabalą. Šį pavasarį kaip tik ir stebime grambuolių virsmą vabalais bei naujo ciklo pradžią – grambuoliai masiškai poruojasi. Daugintis jie pasirenka drebules, beržus, ąžuolus, nes poruodamiesi minta jaunais jų lapais. Po poravimosi patinėlis miršta iškart, o patelės gyvuoja ir brandina kiaušinėlius“, – pasakojo Kretingos miškų urėdijos miško želdinimo ir apsaugos inžinierius Tomas Norvaiša.

Jis paaiškino, kad yra dvi grambuolių rūšys: paprastasis, arba didysis, – šio dauginimosi ciklas trunka 4 metus, ir miškinis – šis vystosi 5 metus. Šios dvi rūšys persimaišė, ir yra aptinkamos tiek mieste, tiek miškuose.

Kiaušinėlius patelės padeda į žemę, kur jie toliau vystosi. Viena patelė padeda iki 40 kiaušinėlių. Lervos būna baltos spalvos, C raidės formos: pirmais metais lervos užauga iki 2,5 mm, antrais – iki 4 mm, o trečiais – iki 7 mm, ketvirtais metais jos tampa skraidančiais ir vėl besiveisiančiais vabalais.

Grambuoliai mėgsta minkštą rūgštinę dirvą, priesmėlį, jų lervos gali įsirausti į žemę net iki 70–120 cm. „Daugiausiai bėdos sodininkams bei miškininkams pridaro lervos, kurios minta šaknimis. Miškininkams – rūpestis, kad jos kirtavietėse nugraužia jaunų sodinukų šaknis, o daržininkams – kai nugraužia braškių, agurkų daigus, vėliau – bręstančius šakniavaisius“, – kalbėjo T. Norvaiša.

Gelbsti kurmiai ir šernai

Miškininko teigimu, grambuolio lervos yra gana gudrios: jų neišnaikina netgi įšalas – šios sugeba įsirausti giliau į žemę, o pavasarį, šylant orams, lervos vis labiau lenda į paviršių. Todėl pats efektyviausias būdas – anksti pavasarį suarti dirvą ir išrinkti lervas.

„Grambuolių lervos nemėgsta išpurentos dirvos. Dirvą natūraliai purena ir grambuolius naikina šernai bei kurmiai. Juos lesa gandrai ir varnėnai bei kovarniai. Tačiau žmonės naikina ir kovarnius, ir kurmius – susidaro tarsi užburtas ratas, veisiasi grambuoliai, ir žmonės kenčia nuo jų. Antra vertus, varnėnai teiškapsto į paviršių lendančias lervas, o esančių giliai nė nepasiekia“, – savo įžvalgomis pasidalijo T. Norvaiša.

Grambuolių pagausėjimui, anot jo, didelės įtakos turi ir tai, kad žmonės soduose bei daržuose nenaudoja cheminių preparatų, kurie sunaikintų kenkėjus, tarp jų – ir grambuolių lervas. „Kadangi lervos mėgsta rūgščią dirvą, todėl jos kalkinimas tam tikra prasme gali būti išeitis, dirvą reikėtų tręšti amonio sulfatu ar amonio salietra“, – kalbėjo miškų inžinierius.

---

Anot miškininko Tomo Norvaišos, grambuoliai nemėgsta lubinų ir grikių, todėl daržininkai, kurių sklypus puola grambuoliai, pavasarį turėtų rasti vietos ir šių kultūrų ploteliams.

• Rašyti komentarą (0)