Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Buitinės nuotekos prišaukia baudas

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2016-07-01
Anot Kretingos aplinkos apsaugos agentūros vyresniosios specialistės Neringos Grigalauskienės, kiemuose, juolab miesto centre, laikyti mėšlo krūvas – nedovanotina.

Salantuose patikrinus, kaip gyventojai tvarko buitines nuotekas, surašyti 9 administracinės teisės pažeidimo protokolai, o pažeidėjų laukia baudos.

Laikinos duobės netinka

„Niekur aš nevažiuosiu, protokolo nepasirašysiu ir nemokėsiu, neturiu laiko – apygardos teismui dokumentus ruošiu!“ – atkirto Salantų m. Laivių g. gyventojas Alvydas.

Iš tėvų paveldėtu namu jis dalijasi su broliu Steponu. Salantiškiai negali atsistebėti, dėl ko anksčiau tarpusavyje sutarę, pirmieji miesto apylinkėse verslus drauge pradėję broliai galėjo taip susipykti, kad į vienas kitą dabar žiūri šnairai, o santykius nepaliauja aiškintis grūmodami kumščiais ir zulindami suolus teismuose.

Netruko pekla užvirti ir šiuokart, kai komisija paprašė parodyti, kur jie pila buitines nuotekas, jei nei įvado prie centralizuotų tinklų, nei tam skirtos pagal taisykles įrengtos nuotekų surinkimo duobės kieme nematyti. Vienas bedė pirštu kito pusėn: esą geriau tegul paaiškina, kur nuotekas pila šis, ir priešingai.

Steponas tikino, kad tvarkosi lygiai taip, kaip brolis: kai reikia, prie namo išsikasa duobutę, supila ir vėl užlygina.

O toks nuotekų šalinimo būdas – neleistinas. Jei nėra įvado prie centralizuotų tinklų, turi būti įrengta bent jau sandari talpykla, kad buitinės nuotekos nepatektų į aplinką ar į drenažo sistemą.

Kretingos aplinkos apsaugos agentūros vyresnioji specialistė Neringa Grigalauskienė pažeidėjus baus baudomis nuo 57 iki 289 Eur.

Bendrovės „Kretingos vandenys“ gamybos vadovas Tomas Lapė, įmonės atstovai Stasys Kaniava ir Stasys Bertašius salantiškius Alvydą ir Steponą ragino užkasti karo kirvį, susitarti, parašyti prašymą jungtis prie centralizuotų tinklų, juolab kad prie sodybos kelio yra ir tam skirtas šulinys.

Iš pradžių tas šulinys Alvydui pasirodė iškastas ne toje vietoje, tačiau po akimirkos vyras jau šnekėjo kitaip.

„Galėčiau įsirengti įvadą, būtų rami galva, bet kodėl viskuo rūpintis ir pinigus leisti turiu aš? Štai elektrą įsivedžiau dėl savęs, o prisijungė ir brolis. Rajone teismą pralaimėjau, bet nepasiduosiu, teisybė nugalės – bylinėsiuosi apygardoje, jei reikės – iki Prezidentės ir iki pat Strasbūro eisiu“, – karščiavosi jis.

N. Grigalauskienės surašyto protokolą pasirašyti Alvydas nepanoro, bet telefono numerį dėl visa ko palikti paprašė – galbūt liepą šiuo reikalu ir paskambinsiąs.

Salantiškis Alvydas Sakalauskas komisiją pasitiko itin triukšmingai.

Kvitų neturėjo

Už karštą vasaros dieną nosį riečiančią mėšlo krūvą ir telkšančias srutų balas pačiame Salantų centre esančios sodybos kieme teks pagal įstatymą atsakyti ir šio miesto Vilniaus gatvės gyventojams, tvarte laikantiems 2 karves ir prieauglio.

„Mėšlas man dabar ne galvoj, vyrą neseniai palaidojau – juk ne kasdien tokios nelaimės žmones ištinka“, – guodėsi sodybos šeimininkė. O gyvuliai esą – sūnaus.

Anot N. Grigalauskienės, už netvarkingas, ne ant sauso kraiko kieme laikomas, nepylimuotas mėšlo krūvas bauda gali siekti nuo 28 iki 57 Eur, tačiau „susitaikius“ su valstybe, t. y. baudą sumokėjus per 10 dienų, suma mažinama perpus.

„Jokio kvito neturiu, šimtas metų niekas neprašė ir niekam jo lig šiol neprireikė“, – nustebo salantiškis Laivių g. gyventojas Vidmantas, kai komisija paprašė parodyti, kas iš jo privačiame kieme esančio rezervuaro pastarąjį kartą išvežė nuotekas.

„Tvarkaus, jungsiuos prie centralizuotų tinklų“, – sakė jis. Tačiau sužinojęs, kad Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus specialistas Kęstutis Žeiba dėl nepateikto kvito, o tuo pačiu – įrodymo, kad iki šiol nuotekas veža tvarkingai, vis tiek jam išrašys 2 Eur įspėjamąją baudą, vyras pratrūko:

„Rašyk kad ir 10 eurų ar kiek tik nori! Ir taip visa Lietuva dėl tokios tvarkos į užsienius jau išsivažinėti baigia, skatinat dar labiau.“

Kvito neturėjo ir Vilniaus g. gyventoja Regina, ji taip pat baudžiama 2 Eur bauda.

Anot komisijos narių, atėjus laikui ištuštinti nuotekų rezervuarus, būtina samdyti ne šiaip traktorius turinčius pažįstamus ar kaimynus, kurie dažniausiai nesibodi turinį išpilti bet kur laukuose, o šią veiklą vykdančias oficialias įmones. Sumokėjus už paslaugą, išrašomi kvitai, kuriuos gyventojai metus privalo saugoti kaip įrodymą, kad iš jų kiemų nuotekos buvo išvežtos taip, kaip reikalaujama.

Stanislava Bončkienė (iš kairės) bendrovės „Kretingos vandenys“ gamybos vadovą Tomą Lapę, tos pačios įmonės darbuotoją Stasį Kaniavą ir rajono Savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus specialistą Kęstutį Žeibą pasitiko su šypsena: nuotekas tvarko kaip reikia, kvitą atnešė parodyti.

Kad susimokėtų ir tą nedidelę 2 Eur baudą, žmonėms iš Salantų pirmiausia teks važiuoti į Kretingą, užeiti į Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyrių, ten parašyti pasiaiškinimus. Kelionė gyventojams taip pat kainuoja. Pavyzdžiui, viešojo transporto bilietas nuo Salantų iki Kretingos – apie 3,50 Eur į vieną pusę. Daugeliui kur kas patogiau, paprasčiau ir pigiau būtų iškart susimokėti internetu per elektroninę bankininkystę.

„Susimokėti taip galima, tačiau pasiaiškinimus vis tiek reikės rašyti atvykus į Kretingą. Mūsų dokumentai – kompiuterizuoti. Ne mes tokią tvarką išgalvojome“, – „Pajūrio naujienoms“ paaiškino Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyrių specialistė Renata Jonauskienė.

Aplinkos apsaugos agentūra administracinės teisės pažeidėjus rašyti pasiaiškinimų dėl tos pačios priežasties taip pat kviečiasi pas save.

Geriausia – centralizuota sistema

Bendrovės „Kretingos vandenys“ gamybos vadovo teigimu, baudų gyventojai išvengtų, jeigu patys elgtųsi atsakingiau.

„Ne tik mūsų bendrovė, bet ir kitos oficialiai šia veikla užsiimančios įmonės iš talpyklų išveža nuotekas ir išrašo kvitus. Už vieno kubinio metro nuotekų išvežimą imame 10 eurų, kiek kitos bendrovės – galima pasidomėti internete,“ – sakė T. Lapė.

Jo žodžiais, prievartos nėra, gyventojai gali apsispręsti, tačiau, turint pinigų, geriausia išeitis būtų jungtis prie centralizuotų tinklų. Tokiu atveju reikėtų „Kretingos vandenims“ parašyti prašymus sąlygoms gauti, pateikti pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą bei teises į jį.

„Gavus prisijungimo sąlygas, reikės parengti projektą. Vien buitinių nuotekų projektas kainuoja apie 55 Eur, dviejų komunikacijų, t. y. vandentiekio ir kanalizacijos, –apie 71 Eur. Projektą parengti gali ir „Kretingos vandenys“, ir kitų projektavimo įmonių specialistai. Tinklų statybos darbus, jei nenori samdyti specialistų ir sugeba, atlikti gali ir pats gyventojas“, – paaiškino T. Lapė. Tik prieš atkasant esamus vandentiekio ir nuotekų tinklus, taip pat baigus darbus, prieš užverčiant žemėmis, būtina išsikviesti bendrovės atstovus.

Anot projektų vadovės Veronikos Alšauskaitės, jau kelerius metus „Kretingos vandenys“ plečia vandens tiekimo ir buitinių nuotekų surinkimo infrastruktūrą Kretingos rajone. Dar 2013 m. įgyvendintas ES fondų lėšomis finansuotas projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kretingos rajone, Salantuose ir Vydmantuose“, 2014 m. pabaigoje užbaigtas Kartenoje, Kūlupėnuose, Padvariuose ir Darbėnuose, o 2015 m. pratęsti darbai Salantuose.

Nuo 2013-ųjų Kretingos rajone gauti centralizuotai tiekiamą vandenį sudaryta galimybė 586, o centralizuotai surinkti buitines nuotekas – 994 abonentams.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas