Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Užburiantis nepaliestos gamtos grožis, savita augalija ir gyvūnija, unikalus riedulynas – paskutinio ledyno, dengusio Šiaurės vakarų Lietuvą, palikimas. Apsilankyti šiame nepaprastame, lietuviškąja tundra vadinamame Šauklių kadagyne gavo progą ir „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos nariai.

Pasivaikščiojimo po pažintinį pėsčiųjų gamtos taką Šauklių riedulyne metu kupriniečiai stabtelėjo išsiaiškinti, kokie egzotiški augalai būdingi šiam gamtos kampeliui.

Savo išvyką smalsieji kupriniečiai pradėjo Salantų regioninio parko direkcijoje, kur netrukus buvo supažindinti su šio ypatingo gamtos kampelio istorija bei jo kraštovaizdžio ypatumais. Direkcijos vyriausioji specialistė Dovilė Barčkutė jaunuoliams atskleidė, kuo ši vieta tokia žavinga: visus lankytojus čia pakeri ne tik sudėtingas reljefas, kalvomis nusėtas ir upėmis išraižytas kraštovaizdis, bet ir nepaprastai atrodantys didžiuliai rieduliai, kurie, kaip manoma, senovėje buvo naudojami ir ypatingų apeigų metu.

Pasitelkusi į pagalbą moderniąsias technologijas bei vaizdinę medžiagą, D. Barčkutė susirinkusiems papasakojo apie gamtos jėgas, „nupiešusias“ šį savitą peizažą: „Stipri ištirpusio ledyno vandens srovė į šią vietą ne tik atgabeno riedulius, bet ir suformavo plokščiadugnius slėnius, iš kurių dabar įspūdingiausi – Erlos, Salanto ir Minijos upių.“

Po viešnagės Salantų regioninio parko direkcijoje, patys įsitikinti šios vietos unikalumu, lydimi ekologės D. Barčkutės, jaunieji žurnalistai išvyko pasivaikščioti po pažintinį pėsčiųjų gamtos taką Šauklių riedulyne, kuriame – ir penktas pagal dydį Lietuvoje akmuo „Šilalės kūlis“. Bendras šioje teritorijoje esančių riedulių tūris siekia net 300 tūkstančių kubinių metrų, tačiau akmenų gausa apsilankiusiesiems į akis nekrenta, mat jie įaugę į žemę, apkerpėję, apsamanoję.

Šauklių riedulynas vadinamas ir didžiausiu Lietuvos kadagynu, nes čia auga ištisi, net 6 metrus siekiančių išsišakojusių, įvairiausių formų šių spygliuočių sąžalynai.

Apsilankiusius Šauklių kadagyne pakeri natūrali gamta, unikalūs rieduliai ir augalijos įvairovė.

Anot D. Barčkutės, tundrą primenančios mūsų krašto vietovės išskirtiniai bruožai – neįprasta augalija ir gyvūnija. Čia akį traukia ne tik vešlūs kadagiai, bet ir šiliniai viržiai, paprastosios putokšlės, bruknės, miškinės sidabražolės, stačiosios briedgaurės ir kitos retos, egzotiškos augalų rūšys.

Lankydamiesi Šauklių riedulyne, kupriniečiai turėjo galimybę trumpam pasijusti tikrais botanikos ekspertais ir net iš pirmo žvilgsnio įprastai atrodantį žolyną apžiūrėti kitomis akimis.

Kol vieni jaunuoliai gėrėjosi krūmokšniais, kiti smalsiai dairėsi aplink, tikėdamiesi išvysti dabar jau gana įprastą šios vietos gyventoją – mufloną. Natūraliame, beveik žmogaus nepaliestame kadagyne įveista šių gyvūnų banda bei sukurta infrastruktūra, pritaikanti teritoriją jiems ganytis.

Po įsimintino pasivaikščiojimo Šauklių riedulyne, jaunųjų žurnalistų išvyką vainikavo atsivėrusi nepaprasto grožio panorama nuo Kalnalio apžvalgos bokšto.

Nijolė BERTAŠIŪTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas