Sveiko maisto šventėje – gerų idėjų dalybos

Restorano „Skonių alėja“ virtuvės šefas Raimondas Šimkus, pasitaręs su „Žolinčių akademijos“ vadove Danutė Kunčiene, ką čia įdomaus pagaminus, iškepė pyragą su moliūgų miltais.

Sveikatinimo ir poilsio komplekse „Atostogų parkas“ įvyko sveiko maisto šventė, sukvietusi Žemaitijos krašto šeimininkes bei sveikos mitybos principais besidominčius klausytojus. Šeimininkes subūrė ir geromis idėjomis dalintis kvietė „Žolinčių akademijos“ įkūrėja vadovė Danutė Kunčienė. Ne per seniausiai sugrįžusi gyventi į savo tėviškę – Jokūbavo kaimą – ji sakė yra pasiryžusi „kelti žemaičius, kad šie sveikai maitintųsi“.

„Domėtis sveiku maistu, sveikos mitybos principais – stipriai ryškėjanti tendencija, kuriai norisi pritarti, norisi dalintis tais ypatingais receptais, kurie teikia sveikatos, moko gyventi kitaip“, – „Pajūrio naujienoms“ teigė D. Kunčienė, pasidžiaugusi, šventėje matydama klausytojus iš Palangos, Plungės, Klaipėdos, Gargždų, Kretingos, Jokūbavo.

Šventė buvo skirta Pasaulinei maisto dienai paminėti.

Naujiena – moliūgų miltai

„Žolinčių akademijos“ vadovė sveiko maisto šventes kartu su Sveikuolių sąjunga rengia jau 10 metų, ir dažniausiai jos vykdavusios Kaune ar jo apylinkėse. „Žemaitijoje mes – pirmą kartą. Ir, manau, pačiu laiku, nes artėja Advento laikas, kuriam dar ruošimės ir kaupsimės. Žemaitijos krašto šeimininkės turi kuo pasidalinti – jau vien ką reiškia 200 metų senumo duonos „kleckų“ receptas, išlikęs iki šių dienų ir žemaičių moterų atgaivintas“, – kalbėjo D. Kunčienė, kurios pastebėjimu, šios sveiko maisto šventės pasididžiavimas – „Atostogų parko“ restorano „Skonio alėja“ virtuvės šefo Raimondo Šimkaus iškeptas pyragas, į kurį įmaišyta džiovintų moliūgų miltų, o pyragas pagardintas špinatais ir džiovintais pomidorais.

D. Kunčienė teigė, jog moliūgų miltai mūsų kraštuose – beveik nevartojami, jų šeimininkės nesigamina, nors moliūgų ir užauga, ir dalis jų derliaus tiesiog prapuola. „O gaila – moliūgų miltai yra kuo puikiausias karotino šaltinis“, – kalbėjo sveikos mitybos propaguotoja, džiovintų miltų idėją „pasigavusi“ Amerikoje.

Tačiau peiliu riekti pyrago su moliūgų miltais D. Kunčienė neskubėjo ir kitų neragino, niekas į dubenis neskubėjo versti ir duonos „kleckų“: visų pirma šventės dalyviai krimto džiovinto krieno šaknį – kad paruoštų burną maistui priimti ir virškinti. Po to gi ragavo saldumynų – teisingai maitinantis, valgis pradedamas saldžiai, kad saldumynai per ilgai viduriuose neužsibūtų ir jų neapsunkintų.

D. Kunčienė supažindino šventės dalyvius su sveikos mitybos principais, pamokė senovinių žemaitiškų valgių gamybos.

„Rugio mergaitės“ mokė taupumo

Saldumynų stalą iš džiovintos juodos ruginės duonos trupinių paruošė „Rugio mergaitės“ – įmonės „Kartenos naminė duona“ savininkė Asta Gaučienė bei giminaitės Rima Bučmytė ir Vilija Montvydienė. Visi valgiai – iš įmonėje iškeptos duonos, kuri, kad ir kiek ilgai laikytum, nepelija. Šventės dalyviai ragavo duonos torto, duonos džiūvėsėlių, ruginių miltų sausainių su kanapėmis, juodos duonos trupinių ir džiovintų vaisių deserto, duonos putėsių. Vieną už kitą skanesnį saldumyną žmonės ir gyrė, ir stebėjosi, kaip iš paprastos juodos duonos galima tokių skanumynų prigaminti.

„Viską gaminame iš sudžiūvusios juodos duonos – iš šviežios, ką tik iškeptos, nieko nepadarysite – jos nesutarkuosite, tad nė nevarkite“, – perspėjo A. Gaučienė, su visais pasidalinusi duonos torto receptu.

Jai talkinusi V. Montvydienė sakė, jog receptų, kaip panaudoti sužiedėjusią duoną, „Rugio mergaitės“ ieškojo senose kulinarinėse knygose, klausė senų patyrusių šeimininkių. „Valgiai – nesudėtingi pagaminti, juos noriai valgo ir vaikai, ir suaugusieji, o svarbiausia – taip taupoma duona ir ji, sužiedėjusi, ne išmetama, o suvalgoma“, – sakė virėja dirbanti moteris.

„Rugio mergaitės“ (iš kairės) Vilija Montvydienė, Asta Gaučienė ir Rima Bučmytė pristatė gausų saldumynų stalą, kuriam valgiai buvo pagaminti iš sužiedėjusios juodos ruginės duonos.

Nori valgyti? Valgyk obuolį!

D. Kunčienė pamokė: neturi sveikatos – valgyk obuolį, nori valgyti, bet dėl kažkokių negalavimų negali valgyti žalio obuolio – valgyk jį keptą. „Obuoliais maitintis galima vos ne kiekvieną vakarą. Sau nepakenksite, dar ir sveikatą pataisysite. Tačiau kaskart obuolį kepkite vis kitaip – skaninkite jį džiovintais topinambais, prismaigstykite džiovinto krieno šaknelių – jūs nė neįsivaizduojate, kokio skonio yra obuolys, keptas su krienu“, – vaizdžiai pasakojo D. Kunčienė.

Ji atkreipė dėmesį, jog džiovintą ir sumaltą topinambą, arba bulvinę saulėgrąžą, kurią paprasta užsiauginti, tinka vartoti vietoj cukraus pudros – salstelėjusio skonio šakniavaisis paskanina ne tik rūgštesnį obuolį. „Toks saldumynas nemaitins vėžinių ląstelių, sustiprins imunitetą, tiks ne tik onkologiniams ligoniams, bet ir diabetikams“, – patirtimi dalijosi „Žolinčių akademijos“ vadovė.

Pamokė ji, ir kaip pasigaminti kanapinės druskos – kanapes ji trynė piesta, tačiau, sakė, šiuolaikinės šeimininkės nebesivargina ir pasitelkia virtuvės techniką, mobiliu presu spaudė kanapių aliejų. Tai – produktai, kuriais nuo seno žemaičiai skanindavo savo kasdienį maistą.

• Rašyti komentarą (4)