Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Opiausia problema – smurtas artimoje aplinkoje

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Teisėtvarka
  • 2017-01-20

Kretingos rajonas užima trečią vietą pagal saugumą visoje respublikoje – tokia džiuginanti žinia buvo paskelbta vakar, per Kretingos rajono policijos komisariato veiklos už 2016 metus ataskaitos pristatymą visuomenei. Visgi praėjusiais metais esmines permainas išgyvenę ir prie naujo darbo režimo perėję policijos pareigūnai dabartiniu didžiausiu iššūkiu įvardija smurto artimoje aplinkoje stabdymą ir didesnę eismo kontrolę.

Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas (dešinėje) veiklos rezultatus pristatė ne tik teisėsaugos bei valdžios institucijų atstovams – išlaikant gražią tradiciją į susitikimą buvo pakviesta visuomenė.

Informatikos ir ryšių departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, saugiausi rajonai Lietuvoje yra Visaginas (10 tūkst. gyventojų tenka 724 nusikalstamos veikos), Skuodo rajonas (beveik 807 nusikalstamos veikos) bei Kretingos rajonas (beveik 896 nusikalstamos veikos).

„Džiugu, kad mūsų apskrityje yra net du rajonai, pripažinti saugiausiais visoje šalyje, – sakė Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas. – Apskrityje nesaugiausias – Palangos miestas. Žinoma, tai yra kurortas, kur suvažiuoja daug ir įvairių žmonių, bet aš paklausčiau ir taip – o kaip gi jie į tą Palangą patenka? Visi juk važiuoja per Kretingos rajoną, o šis visgi sugeba išlikti vienu saugiausiu.“

Dėl gerų rezultatų – mažėjančio nusikalstamumo ir aukšto nusikalstamų veikų ištyrimo procento – A. Pužauskas sakė esąs dėkingas policijos pareigūnams, kurie komisariate dirba ne vienerius metus, yra patyrę ir profesionalūs.

Statistikos viršūnėje – smurtas šeimose

Pristatydamas praėjusių metų statistiką, A. Pužauskas viena opiausių problemų įvardijo smurtą artimoje aplinkoje. Šis pasireiškia dviejomis formomis: kaip fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas arba kaip grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Tad sudėjus šių dviejų nusikalstamų veikų statistinius rodiklius, paaiškėja, kad per 2016 metus mūsų rajone buvo 123 smurto artimoje aplinkoje atvejai. Vadinasi, jų yra daugiau negu vagysčių, kurios dažniausiai metinėse atskaitose pirmaudavo – per 2016 metus jų Kretingos rajone fiksuota 109.

„Ar mūsų rajonas yra kuo nors išskirtinis? Tikrai ne“, – sakė A. Pužauskas, pateikęs pavyzdį, kad panašūs smurto artimoje aplinkoje rodikliai yra ir Plungės rajone.

Iš viso per 2016 metus buvo gauti 324 pranešimai dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, o 111 atvejų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Beveik trečdalis – 27 proc. – ikiteisminių tyrimų buvo nutraukta, nepakakus įrodymų, o juos surinkti pareigūnams kartais būna išties problema: kai liudininkų nėra, o smūgis nebuvęs toks stiprus, kad paliktų pėdsakų.

„Beveik 42 proc. ikiteisminių tyrimų nutraukiama, smurtautojui susitaikius su auka. Pagal pasaulinę praktiką, tokia situacija yra laikoma ydinga, taip neturėtų būti, – sakė A. Pužauskas. – Smurtautojas turėtų būti nubaustas visais atvejais. Tik tada jis pajaustų savo elgesio pasekmes.“

Bandydami užčiuopti kokius nors ryšius, pareigūnai atliko analizę, kuomet smurto artimoje aplinkoje atvejų padaugėja. „Ir tai mums nedavė jokios naudos“, – pripažino A. Pužauskas, rodydamas diagramą su aukštyn – žemyn banguojančia kreive: smurto atvejų padaugėja kas antrą mėnesį ir jų gausos prognozuoti yra neįmanoma. Akivaizdu tik viena: kone 70 proc. smurto artimoje aplinkoje atvejų kaltininkas buvo neblaivus.

Siekiant sumažinti smurto artimoje aplinkoje atvejų, A. Pužauskas žadėjo pasitelkti ir seniūnijų darbuotojus – su jais tartis, ieškoti priemonių, kurios būtų efektyvios.

Sugriežtino kontrolę prie perėjų

Nors per 2016 metus Kretingos rajone užfiksuota daugiau eismo įvykių negu per 2015-uosius, tačiau tokių, kuriuose būtų sužeista ar žuvusių žmonių – nežymiai sumažėjo.

Dažniausios priežastys, nulėmusios eismo įvykius, kuriuose nukentėjo žmonės – nepasirinktas saugus važiavimo greitis, važiavimo per sankryžą tvarkos nesilaikymas ir atvejai, kai vairuotojai nepraleido pėsčiųjų, einančių per perėją. Pastarasis dalykas labiausiai ir jaudina policijos pareigūnus.

„Reagavimo skyriaus pareigūnai jau sugriežtino eismo priežiūrą prie pėsčiųjų perėjų: ar tikrai vairuotojai prilėtina greitį, ar pėstieji, žengdami į gatvę, apsidairo ir yra pakankamai atsargūs, – dėstė A. Pužauskas, priminęs skaudų atvejį, kai 2016-ųjų gruodžio pabaigoje prie Žiemos sodo buvo partrenkti trys pėstieji. – Norėdamas pasižiūrėti, kokia ten situacija, pats nuvažiavau prie Žiemos sodo ir tamsiu paros metu bandžiau pereiti gatvę. Belaukdamas gali laikraštį perskaityti – niekas nestoja.“

Šventėse – daugiau pareigūnų

Kalbėdamas apie viešosios tvarkos užtikrinimą, kaip vieną prioritetų, A. Pužauskas įvardijo budėjimą masinių švenčių metu – per 2016 metus tokių buvo 25. Čia būta progos pasidžiaugti, kad jos praėjo gana kultūringai, nes tebuvo nustatyti 6 viešosios tvarkos pažeidimai. „Ir šiemet laikysimės pozicijos, kad geriau daugiau pareigūnų siųsti budėti per šventes, negu paskui aiškintis, kas kam ką blogo padarė“, – užtikrino A. Pužauskas.

Tai nudžiugino susirinkime dalyvavusius rajono merą Juozą Mažeiką bei jo pavaduotoją Danutę Skruibienę, kurie patikino ir toliau sieksiantys, jog švenčių metu būtų kuo mažiau alkoholio.

„Seniau, būdavo, viena dalis žiūrovų – estrados apačioje, kuri susirenka pasiklausyti koncerto, o kita dalis – viršuj, tarp palapinių, susirinkusi pašvęsti. Dabar bent jau per pagrindinę miesto šventę nebesimato „snarglinių“ su „bambaliais“, – kalbėjo J. Mažeika.

D. Skruibienė teigė, kad net ir planuojant rajono biudžetą nutarta daugiau pinigų skirti ir seniūnijų didesnėms šventėms organizuoti – kad rengėjams nereikėtų ieškoti rėmėjų, kurie paramą duoda tik su sąlyga, jog galės prekiauti alkoholiu.

D. Skruibienė ir J.Mažeika, akcentavę glaudaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą, užsiminė ir apie planuojamą videokamerų plėtrą bei Savivaldybės finansuojamas prevencines programas.

Trūksta darbuotojų

Kretingos rajono policijos komisariatui pavyko išlaikyti gerus darbo rodiklius, nors patys darbuotojai išgyveno esminius pokyčius: vietoj kriminalinės ir viešosios policijos buvo įsteigti du nauji skyriai – Reagavimo ir Veiklos. Be to, buvo panaikinta areštinė, budėtojų dalis.

Seniau dirbę kabinetuose, išsidėsčiusiuose per keturis pastato aukštus, šiuo metu pareigūnai sutelpa kone dviejuose. Kadangi daugiau pareigūnų patruliuoja gatvėse, jie aprūpinti reikalingomis priemonėmis.

Efektyviau išnaudojamas ir komisariato autoparkas: vietoj 19 transporto priemonių belikę 15, ir ateityje dar 2 – 3 jų ketinama atsisakyti.

Pasikeitus darbo funkcijoms, iš policijos pareigūno reikalaujama daugiau universalumo. Ne visiems tai buvo priimtina: per 2016 metus iš policijos komisariato į kitas įstaigas išėjo arba apskritai baigė tarnybą vidaus reikalų sistemoje 21 darbuotojas, kai naujų darbuotojų tebuvo įdarbinta 3. Taigi 2016 metų pradžioje komisariate buvo 90 pareigybių ir dirbo 77 darbuotojai, o 2017 metus komisariatas pradėjo su 79 pareigybėmis ir 55 darbuotojais.

„Keliu sau griežtą planą per šiuos metus įdarbinti bent jau 10 naujų darbuotojų. Ir nė vieno daugiau nebeišleisti“, – pusiau rimtai, pusiau juokais pridūrė A. Pužauskas.

Didina atlyginimus

Ataskaitiniame susirinkime dalyvavęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Ramūnas Šideikis paaiškino tokių permainų esmę. „Atlikus gyventojų apklausą, paaiškėjo, kad žmonės nori matyti daugiau pareigūnų gatvėse, kad greičiau policija reaguotų į iškvietimus. Supratusi, kad su esama darbo organizavimo sistema ir ištekliais šių lūkesčių įgyvendinti negalės, policijos vadovybė ir ėmėsi permainų. Tuo pačiu peržiūrėtas ir darbo užmokestis – ar galima tikėtis kompetentingo pareigūno, kuris nuoširdžiai tarnautų žmonėms, gaudamas 380 eurų į rankas?, – kalbėjo R. Šideikis. – Prašyti iš valstybės didinti atlyginimus buvo maža vilties – pridėjus 10-20 eurų prie atlyginimo situacija realiai nepasikeistų. Tad policija nutarė savo jėgomis efektyvinti veiklą ir reorganizuoti sistemą.“

Anot jo, pirmosios grandies pareigūnas – tai tas, kuris dirba gatvėje, nuo 2016 metų liepos gauna nuo 600, o vidurinės grandies – nuo 700 eurų į rankas; nuo šių metų liepos 1 dienos pirmosios grandies pareigūnas gaus nuo 700, o vidurinės grandies – nuo 850 eurų į rankas. Įgyvendinus reformą, planuojama, kad ateityje pirminės grandies pareigūnas uždirbs nuo 1 tūkst. eurų į rankas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas