Laukžemėje trumpam atgijo tarpukario gyvenimas

„Kas per Žolinę nesubėgs į didelį būrį, bus biedni visus metus“, – tarmiškai į publiką kreipėsi Kretingos rajono kultūros centro Laukžemės skyriaus vedėja ir bendruomenės pirmininkė Aida Mikutienė, pasveikindama visus gausiai susirinkusius į tradicinę vasaros šventę – Žolinę. Šventės rengėjams pavyko sukurti atmosferą, tarsi visi būtų atsidūrę Laukžemėje prieš 100 metų, kuomet čia buvęs valsčiaus centras – tai originali įžanga į Valstybės atkūrimo šimtmetį, kuris bus minimas kitąmet.

„Revizorius“ iš Vilniaus į Laukžemės centrą atvyko ridendamas tik vienu ratu ir skundėsi, šitaip automobilį susigadinęs posūkyje į gyvenvietę. Po tokios nesėkmingos pradžios vietiniams gyventojams teko rimta užduotis pagerinti Laukžemės, pretenduojančios tapti valsčiaus centru, įvaizdį.

Vos atvykus į Laukžemę, žvilgsnį patraukė pagal tarpukario laikų madą pasipuošusios bendruomenės moterys. Skrybėlaitėmis pasidabinusios elegantiškos damos siūlė paviešėti čia įsikūrusioje arbatinėje – ant prekystalio rikiavosi varškės sūriai, pyragai, duonos gaminiai.

Taip tarsi atgaivinta arbatinė, kuri prieš 100 metų iš tiesų veikusi Laukžemėje, o daugiau istorinių duomenų apie čia vykusį tuometinį gyvenimą buvo galima sužinoti paskaičius istorinę medžiagą, kuri buvo publikuojama ant aikštėje išrikiuotų stendų.

Šventės dalyviai galėjo ne tik pasižvalgyti po šimtmečio istoriją, bet ir patys prisidėti ją kuriant – visi buvo kviečiami prisėsti ir parašyti linkėjimą Lietuvai – ne bet kuo, o žąsies plunksna. Visi linkėjimai, skirti Lietuvai, kuri kitąmet švęs Valstybės atkūrimo šimtmetį, kol kas sugulė į skrynią, tačiau šimtas įdomiausių jų 2018 vasario 16 dieną išskris į dangų kartu su helio dujomis pripildytais balionais.

Savo linkėjimą latviškai parašė Renatas Butkus, į šventę iš Liepojos atvykęs su savo močiutės seseria Eleonora Serepiniene, kilusia iš Medomiškių.

Savo laišką latviškai parašė ir iš Liepojos į šventę atvykęs Renatas Butkus, Lietuvai perduodamas nuoširdžiausius linkėjimus iš Latvijos. „Buvo įdomu, žąsies plunksna rašiau pirmą kartą“, – sakė R. Butkus, kuris į Laukžemės šventę atvyko kartu su savo močiutės seseria Eleonora Serepiniene iš Palangos.

„Esu kilusi iš Medomiškių, taigi atvykus į savo tėviškę aplanko daug šiltų prisiminimų: kaip čia užaugau, į šokius vaikščiojau, pirmą meilę sutikau. Visada lankomės Laukžemės vasaros šventėje, kuri mums labai patinka“, – pasakojo E. Serepinienė, kurios dukra tapo viena šventės rėmėjų.

Visus linkėjimus specialiu proginiu antspaudu pažymėdavo Laukžemės bendruomenės narė Alma Diliautienė. „Žmonės noriai rašo, o tarp jų linkėjimų jau turime parašytų ne tik latvių, bet ir vokiečių kalba“, – pasidžiaugė A. Diliautienė.

O tuo metu scenoje nebuvo galima atitraukti akių nuo A. Mikutienės, kuri susirinkusiuosius pakvietė persikelti į tuos laikus, kai Laukžemė buvo valsčiaus centras. „Nors trumpai – 3 metus, bet vis tiek buvom dideli: su dvaru, bažnyčia ir dideliai gerais žmonėmis. Ar neįdomu būtų, jei pažiūrėtume, kaip prieš 100 metų buvo Laukžemėje? Kas joje vyko?“, – intrigavo A. Mikutienė, čia pat su kitais kultūros skyriaus ir bendruomenės žmonėmis suvaidinusi šmaikščiais dialogais turtingą istoriją apie tai, kaip į Laukžemę atvyksta revizorius iš Vilniaus – šį įkūnijo Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatro režisierius Nerijus Gedminas.

Visi Žolinės šventės žiūrovai buvo vaišinami duona.

„Meluokit, kiek bemokat, o jei nemokat – sakykit, kad esat iš Latvijos“, – kaip sudaryti gerą įspūdį „revizoriui“, žiūrovus mokė A. Mikutienė, kuri ir pati pademonstravo, kaip tai daryti, kai į sceną įžengė ir pats laukiamasis svečias.

Įrodant, kad Laukžemė yra ypatinga gyvenvietė ir čia švęsti Žolinės susirenka visa valdžia, pasirodyti „revizoriui“ buvo pakviesti ir rajono vadovai – meras Juozas Mažeika, jo pavaduotoja Danutė Skruibienė, tarybos narys Almantas Skruibys, Kretingos rajono kultūros centro direktoriaus pavaduotoja kultūrai Vita Urbonienė, kurie patikino – nereikia nieko ir meluoti, Laukžemėje išties gyvena darbštūs ir kūrybingi žmonės.

„Man neramu darosi: ar nereiks Darbėnų seniūnijos skelti į dvi dalis, kaip kad Vydmantai atsiskyrė nuo Kretingos seniūnijos“, – matydamas, kaip laukžemiškiai išmoningai pristato savo gyvenvietę, juokavo Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys, taip pat pasveikinęs visus susirinkusiuosius.

Žolinės šventės rengėjai išpildė savo pažadą, duotą renginio pradžioje – kad bus papenėtas ir kūnas, ir siela: savo pasirodymais džiugino Platelių pučiamųjų instrumentinė grupė, Telšių savivaldybės kultūros centro dainų ir šokių ansamblis „Mastis“, grupės „Hiperbolė Tribute Band“ ir „Ilex“.

O kad niekas neliktų alkanas, pasirūpino Šventosios medžiotojų klubas, kuris čia pat ant laužo variniame puode virė plovą iš stirnienos – anot vyriausiuoju virėju tituluoto Tado Paulausko, plovo pagaminta daugiau negu 100 kg.

„Šituose plotuose medžiojame ir norime palaikyti draugiškus santykius su bendruomene – mums malonu pavaišinti žmones, su jais pabendrauti, geriau susipažinti, kad galėtume drąsiau vieni į kitus kreiptis, – kalbėjo Šventosios medžiotojų klubo nariai Povilas Gricius ir Rimantas Brazdeikis. – Apie medžiotojus dažnai susidaroma tokia nuomonė, tarsi jie eina į miškus tik dėl mėsos. Iš tiesų nuolat palaikome ryšį su ūkininkais ir reaguojame, jei jie praneša, kad nukenčia pasėliai. Daug tenka atlikti ir visuomeninių darbų, pavyzdžiui, ardant bebrų užtvankas.“

Susipažinti su Šventosios medžiotojų klubo veikla buvo galima ir apžiūrint jų nuotraukų parodą bei trofėjų ekspoziciją.

Faktai

1. Nuo 1861 m. Laukžemė buvo seniūnijos, o 1918-1921 m. – valsčiaus administracinis centras.

2. 1919 m. suburtas pirmasis Kretingos apskrityje karių savanorių būrys.

3. 1923 m. bažnytkaimyje buvo 21, o dvare – 6 kiemai.

• Rašyti komentarą (0)