Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Vilniaus gatvė labiausiai parūpo dviratininkams

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2017-09-22
Vilniaus gatvės rekonstrukcijos projektą išsamiai pristatė bendrovės „Kelvista“ projektų vadovas Darius Lukšys (kairėje

Į Kretingos rajono savivaldybėje įvykusį viešą Vilniaus g. rekonstrukcijos projekto svarstymą susirinkusius gyventojus buvo galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.

Siekia atkurti istoriją

„Apie susirinkimą skelbėme spaudoje, internetinėje svetainėje, taip pat skelbimuose mieste. Kiek mūsų susirinko, – tiek“, – kretingiškių pasyvumu stebėjosi Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis.

Anot jo, projektas buvo parengtas 2013 metais, bet dėl lėšų stokos jo nebuvo galima vykdyti. Vėliau pasikeitė teisės aktai, projektą teko koreguoti, atsižvelgus į Automobilių kelių direkcijos užsakyto audito pastabas dėl važiuojamosios dalies: eismas čia turįs būti saugus tiek mašinoms, tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams.

Pagal parengtus sprendinius, be kita ko, bus pastatytos žiedinės sankryžos – Birutės ir Rotušės a. kampe bei Vilniaus ir J. K. Chodkevičiaus g. sankryžoje. Vilniaus g. projektuojama dviejų eismo juostų.

Po to, kai architektūrinę projekto dalį pristatė jos vadovas Algirdas Žebrauskas, dviračių sporto entuziastas Bernardas Skersys pasiteiravo, ar Vilniaus gatvės dešinėje numatyto dviračių tako eismas vyks tik viena puse. Buvo atsakyta, jog taip, toje pačioje 2,5 m juostoje turės išsitekti į miesto centrą ir atgal minantys dviratininkai. Nuo važiuojamosios dalies dviračių taką skirs brukas. B. Skersys suabejojo, ar takui parinkta klinkerio plytelių danga – geriausias variantas. Kolegą palaikė Juozas Pelionis, teigdamas, kad tokia danga kels nepageidaujamą vibraciją, o juk kiekvienam dviratininkui norisi pralėkti lygiu asfaltu.

Anot A. Žebrausko, dėl dviračių tako dangos buvo nemažai diskutuota. Pigiausia – nudažyti asfaltą, tačiau norėjosi grįžti būtent prie Kretingos miesto urbanistikos paveldo, juolab kad tako ruožas nėra ilgas, o jei kada nors bus pratęstas, toliau bus galima naudoti ir asfaltą.

Architektas ypač akcentavo Kretingos Rotušės aikštę, sakė, jog ji yra vienas svarbiausių Kretingos miesto identiteto „taškų“. Jeigu visi miestai būtų vienodi, tai neatspindėtų savo istorijos, kaip augo, kokias vertybes puoselėjo.

„Kretinga stovi ant trijų svarbiausių taškų – Dvaro, vienuolyno ir bažnyčios bei paties miesto“, – sakė A. Žebrauskas. Jo žodžiais, J. K. Chodkevičius matė perspektyvą miestui turėti turgaus aikštę. Ji yra renesansinio išplanavimo, ne, kaip įprasta, stačiakampė ar trikampė, o tvarkingo kvadrato. Tokia pat Lietuvoje yra tik Kaune. Pasak architekto, ilgainiui atsirado daug pakitimų, po karo buvo nugriauta nemažai pastatų, o Rotušės aikšte kretingiškiai ėmė vadinti visą erdvę, anksčiau nepriklausiusią jai. „Dabar norime pamėginti atkurti tik dalį erdvės, o vėliau kada nors, nenustumiant to ateities kartoms, bus galima grįžti ir prie visos aikštės atkūrimo“, – sakė architektas.

Automobiliams vietų – kiek nori

Šiaurinėje aikštės dalyje iš esamų 5 gėlynų Vilniaus g. projekto metu ketinama suformuoti ištisinį ruožą, įrengti specialų apšvietimą, stiebus vėliavoms, švenčių metu puošiančioms miesto istorinę dalį. Bus nepagailėta ir šiukšlių dėžių. Pasak A. Žebrausko, esant jų daug, aplinka tampa švaresnė, žmonės įpranta atliekų nemėtyti bet kur. Aikštėje automobiliams skirtų vietų nesumažės, automobilių parkavimas numatytas ir visoje teritorijoje nuo vieno žiedo iki kito, prie „Maximos“ ir kitų parduotuvių.

Architekto nuomone, prie bažnyčios ir vienuolyno esantis skveras, kuriame pastatytas paminklas botanikui Jurgiui Pabrėžai, galėtų būti pavadintas šios įžymios asmenybės vardu, o grindinį reikėtų priderinti prie bažnyčios bei vienuolyno grindinio, nes tai yra vienas kompleksas.

„Brukas važiuojamojoje dalyje ar skeltas akmuo šaligatviuose gal nelabai tinka vaikštant aukštakulniais bateliais, tačiau būtų atkurta istorinė atmintis“, – sakė A. Žebrauskas. Jis atkreipė dėmesį ir į buvusius istorinius baltus bažnyčios vartus, dabar pastatytus iš juodų paminklų atraižų ir disonuojančius su aplinka, siūlė juos bent jau pabalinti, kad pritrauktų prie istorinio kolorito.

Medžius kirs be gailesčio

Vilniaus g. rekonstrukcijos projektą išsamiai pristatė jį rengusios bendrovės „Kelvista“ projektų vadovas Darius Lukšys. Jis neslėpė planų iškirsti 132 specialistų įvertintus kaip netinkamai nugenėtus, vidiniu puviniu užkrėstus arba menkaverčius medžius.

„Tie skaičiai tik atrodo siaubingai, tačiau medis mieste negali būti traktuojamas kaip miške stovintis, ypač, kai jis – nesveikas. Iš pažiūros gatvėje augantys medžiai gali atrodyti žali, o iš tiesų ten tik – reanimacijos palata, kur jie kvėpuoja, tačiau džiugesio – jokio“, – kalbėjo architektas.

Vietoj iškirstų medžių žadama atsodinti 62 naujus, atsparius taršai.

Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ vadybininkas Stasys Perkauskas klausė, ar, rekonstravus Vilniaus g., joje beliks vietos miesto švenčių, kitų renginių plakatams. Buvo paaiškinta, jog jie galės būti kabinami 9 gatvės ruožuose. Kretingos rajono savivaldybės architektas Vytautas Grikšas teiravosi, kokias žadama pastatyti autobusų stoteles – pavyzdžiui, Klaipėdoje jos yra vieningo stiliaus. Jaunajam kolegai įdomu, ir kokios bus šiukšliadėžės bei apšvietimo stulpai, A. Žebrausko žodžiais, norint įrengti vieningo stiliaus stoteles, papildomai reikėtų lėšų, o visa kita pasirinkta iš tipinių katalogų, iš kurių renkasi tokios šalys, kaip Vokietija, Olandija, Danija.

Vieną iš dviejų dvaro teritorijoje esančių perėjų, kurioje šiemet įvyko skaudi eismo nelaimė, V. Grikšas siūlė perkelti arčiau prie įėjimo į Kretingos muziejaus bilietų kasas. Be to, jo nuomone, dabartiniu metu Vilniaus g. netinkamose vietose įrengtos ir eksploatuojamos šiukšlių konteinerių aikštelės. Buvo paaiškinta, kad perėjos perkelti neįmanoma dėl reikalaujamo atstumo tarp jų abiejų. Kadangi po rekonstrukcijos čia bus įrengtos modernios plato (iškiliosios) perėjos, tad automobilių greitis ir taip bus pristabdytas. O prie kapinių bei Vilniaus g. namo 33 A planuojama įrengti šiuolaikines požemines šiukšlių konteinerių aikšteles.

---

Vilniaus g. rekonstrukcijos projektas, kurį Kretingos rajono savivaldybė vykdo su Automobilių kelių direkcija, turėtų startuoti kitąmet. Projekto pradinė suma buvo apie 4,5 mln. Eur, tačiau pakoregavus projektą, sąmata bus patikslinta.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas