Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Išspardytos apsauginės grotos bokšto aikštelėje kėlė grėsmę lankytojams.

Kretingos rajono Salantų regioninis parkas šiemet imasi įgyvendinti naują projektą – įrengti 2 km pėsčiųjų taką, kuris sujungs 2 svarbius krašto istorinius objektus – Kalnalio kompleksą su bažnyčia ir varpine, kapinaitėmis bei apžvalgos bokštu, iš kurio atsiveria Salanto žemupio panorama, su kitame krante esančiu Imbarės piliakalniu. Tačiau Kalnalio apžvalgos bokštas, nuo kurio prasidės pažintinis takas, – nebe pirmos jaunystės, apniokotas ir lankytojams nekeliantis pasitikėjimo.

Bokšte siautėjo vandalai

Skaitytojų į redakciją atsiųstose nuotraukose matyti išlaužyti Kalnalio apžvalgos aikštelės atitvarai, aprūdijusi pati bokšto konstrukcija, už kapinių išlikę nebaigti rengti laiptai.

Salantų regioninio parko vadovas Modestas Šečkus neslėpė, jog apžvalgos aikštelė neseniai nukentėjo nuo vandalų, tačiau ji jau sutvarkyta – regioninio parko darbuotojai savo jėgomis suvirino išspardytus metalinius strypus. Ši vieta – gana atoki, jos nestebi nei pareigūnai, nei kameros, todėl M. Šečkui norėtųsi apeliuoti į agresyviai nusiteikusius lankytojus, kad šie nedemonstruotų savo jėgos ne tam skirtoje vietoje.

M. Šečkus sutiko su skaitytojų pastebėjimu, kad bendras Kalnalio apžvalgos bokšto estetinis vaizdas nebėra toks, kaip buvo prieš dešimtmetį – kaip ir kiekvienas daiktas, jis taip pat dėvisi.

„Tačiau grėsmės lankytojams bokštas nekelia, o estetiškai jį sutvarkyti neturime nei fizinių, nei finansinių galimybių, – M. Šečkus patikino, jog pėsčiųjų takui įrengti Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų tarnybos projekte lėšų nėra numatyta. – Ieškosime kitų būdų, kad atnaujintume ir bokštą.“

Išlikę prieš dešimtmetį nebaigti laiptai palei senąsias kaimo kapines.

Takas ant įtvirtintų polių

Parko vadovas patikino, jog bus sutvarkytas ir prieš 10-metį statant bokštą nebaigtas įrengti takas. Tam pasipriešino tuometinis Kalnalio klebonas Raimondas Jonauskas, neva takas eisiąs palei kapines ir juo vaikštantys drums mirusiųjų ramybę.

„Bus paklotas visiškai naujas takas, o senos likusios nepanaudotos konstrukcijos išardytos. Vietoje sunykusio tako nuo Kalnalio kaimo kapinių iki Kalnalio apžvalgos bokšto yra projektuojamas metalinis ažūrinis takas ant polių. O tam, kad lankytojai galėtų pasiekti Salanto upės slėnį, bus įrengtas biraus grunto terasomis išklotas takas“, – sakė M. Šečkus. Salanto upės pakrantėje atsiras atokvėpio aikštelė su suolais ir informaciniu stendu. Į kitą Salanto upę krantą lankytojai pereis pėsčiųjų tilteliu, įrengtu taip pat ant polių. Persikėlus per Salantą, biraus grunto takas atves iki Imbarės seniūnijos atverto ir prižiūrimo Imbarės piliakalnio su priešpiliu bei gyvenviete.

„Siekiant užtikrinti tako bei įrenginių tvirtumą ir ilgaamžiškumą, apsaugoti nuo vandalizmo, visi elementai įrengiami ant plieno juostų, kurios įbetonuojamos arba įkalamos į gruntą“, – patikino M. Šečkus.

Jo žodžiais, dabar vyksta viešieji prikimai parinkti būsimo tako įrengimo darbų rangovą.

Pažintis su europinėmis vertybėmis

Kretingos istorijos žinovo Juliaus Kanarsko manymu, naujasis pažintinis pėsčiųjų takas Salanto žemupio hidrografiniame draustinyje sudarys palankias sąlygas keliautojams susipažinti ne tik su šios vietovės kultūros paveldo, bet ir gamtos vertybėmis.

Kalnalio medinė bažnyčia su varpine – unikalus liaudies architektūros paveldas. Ši bažnyčia buvo pastatyta kunigaikščio Andrejaus Oginskio rūpesčiu 1777 m., joje 1801 m. buvo pakrikštytas Nasrėnuose gimęs būsimasis vyskupas švietėjas Motiejus Valančius.

J. Kanarsko žodžiais, kitame tako gale esantis Imbarės piliakalnis su priešpiliu – tai protėvių, įsitvirtinusių čia I tūkstantmetyje prieš Kristų, gyvenimo ir gynybos liudytojas. Į pietus nuo piliakalnio išlikusi Imbarės–Skaudalių alka, kur buvusi pagoniška šventykla, – ten išlikę seni ąžuolai, akivaras, ritualiniai akmenys su dubenimis.

Salanto ir netoliese tekančios Erlos upių senslėniai taip pat yra labai svarbūs paukščių apsaugai, – čia įsteigtos europinės svarbos „Natura 2000“saugotinos tulžių bei didžiųjų dančiasnapių populiacijų teritorijos. Upėje veisiasi į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos mažosios nėgės, vijūnai, lašišinės žuvys, o draustinio pievose aptinkami reti augalai – raudonosios ir baltijinės gegūnės, vyriškosios gegužraibės.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas