Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Nors turgui tenka atlaikyti didelę konkurenciją su prekybos centrais ir internetine prekyba, tačiau jį renkasi žmonės, norintys natūralių ir sveikų maisto produktų, vertinantys asmeninį santykį su pardavėju.

Ilgą laiką Kretingos turgus buvo garsus visoje Lietuvoje savo padėvėtais rūbais – sklandė legendos, kad čia lankėsi netgi garsūs dizaineriai. Tačiau Kretingos turgaus direktorius Nerijus Tertelis pastebi, kad dabar turgų garsina ne tik „skudurynai“ – jį vis dažniau atranda jaunos šeimos, ieškančios kokybiškų, tiesiai iš ūkių atvežtų maisto produktų, norinčios šilto bendravimo su pardavėjais bei siekiančios sutaupyti.

Turgus – tai ne tik prekyba, bet ir žmonių susibūrimo, bendravimo vieta. Tuo įsitikinęs Kretingos turgaus direktorius N. Tertelis, pabrėžęs, kad turgaus prekeivis visų pirma jaučia atsakomybę už savo produkcijos kokybę, nes žino – kartą sugadinus reputaciją, kitą kartą prie jo prekystalio eilės nebebus.

Degina nuostolius

Vis dėlto prekybos centrų plėtra ir populiarėjanti internetinė prekyba sudaro rimtą konkurenciją turgaus prekeiviams. Šiemet Kretingos turgaus administracijai teko iššūkis bristi iš nuostolių, kurių 2017 metais buvo susidarę beveik 8 tūkst. Eur.

Pasak Kretingos turgaus direktoriaus N. Tertelio, pasiteisino mestos „gelbėjimo priemonės“: rajono tarybos sprendimu, buvo pakeltos kainos už prekybos vietas, kurios iki tol nebuvo judintos visą dešimtmetį, turgaus administracijai perduotas ir miesto mugių organizavimas, taip suteikiant galimybę papildomai užsidirbti.

„Aišku, pakeltomis kainomis prekeiviai nesidžiaugė, nors buvo ir tokių, kurie tiesiai šviesiai pasakė, kad jos galėtų būti ir dar aukštesnės. Davė naudos ir miesto mugių organizavimas, kurių šiemet buvo penkios – jos sudarė 18 proc. mūsų pajamų“, – sakė N. Tertelis, suskaičiavęs, kad per devynis šių metų mėnesius pavyko pasiekti daugiau kaip 7 tūkst. Eur pelną, tad pernykščio nuostolio belikę apie 750 Eur.

Miesto mugės – ne tik komercija

Kita vertus, prekybos vietos Kretingos Rotušės aikštėje rengiamose miesto mugėse yra ganėtinai pigios, palyginus su kainomis kitų miestų mugėse. Be to, mažiausiai 6 kartus skiriasi Kretingos turgaus administracijos ir privačių įmonių, užsiimančių mugių organizavimu, uždarbis, skaičiuojamas nuo vienos prekybinės vietos. Tad N. Tertelis mano, kad prekybos vietų kainas būtų galima dar koreguoti, atsižvelgiant į rinką.

„Organizuodamas muges, aš asmeniškai jaučiuosi pakylėtas – nors darbo yra išties daug, tenka suvaldyti didelius prekeivių srautus, tačiau taip turgus sugrįžta prie savo ištakų, kuomet jis vykdavo Kretingos Rotušės aikštėje“, – teigė N. Tertelis, šiuo metu jau planuojantis artimiausią – kalėdinę mugę Kretingoje.

Pasak N. Tertelio, stengiamasi, kad miesto mugės nebūtų tik prekybos renginys, tad jose, bendradarbiaujant su tautodailininkais ir amatininkais, pristatomos tradicijos, siūloma lankytojams išbandyti įvairias liaudiškas atrakcijas, pasirūpinama pramogomis vaikams – taip tarsi gimsta naujos miesto šventės ir renginiai.

„Labai svarbus ir pačių prekeivių nusiteikimas, jų požiūris. Dažnas prekeivis pasakoja, kad nors per mugę, atrodo, nesulaukė tiek jau daug pirkėjų, tačiau žmonės, susidomėję produkcija, vėliau atvažiuoja jos į namus. Pasitaiko ir taip, kad miesto mugėse vietiniai gyventojai atranda bitininką ar ūkininką, kuris, pasirodo, visą laiką prekiauja Kretingos turguje – taigi taip randasi naujų turgaus lankytojų“, – pasakojo N. Tertelis.

Perkantis turguje – sutaupoma

Dar prieš keletą metų Kretingos turgus buvo garsus padėvėtais rūbais, o dabar vis dažniau į jį ateina jaunos šeimos, ieškančios kokybiškų mėsos, pieno produktų, duonos gaminių, daržovių ar vaisių, pristatytų tiesiai iš ūkių, o kur dar – daigai, sodinukai ir t.t.

„Gal žmogus, kuris nuolat vartoja maisto produktus iš prekybos centrų, pirmą kartą paragavęs daržovių ar sūrio iš turgaus, didelio skirtumo ir nepajus, bet tas, kuris nuolat maitinasi turguje pirktais maisto produktais, dėti į burną „parduotuvinio“ jau nenorės, tikrai pajaus kitokį skonį“, – įsitikinęs N. Tertelis.

Nors smulkūs gamintojai neturi tokių sąlygų kaip didieji prekybos centrai, galintys pasiūlyti pačias žemiausias kainas, tačiau tie, kurie perkasi turguje, pasak N. Tertelio, vis tiek sutaupo. „Netgi buvome susilažinę su vienu žmogumi – po mėnesio pirkimosi turguje ir mažose parduotuvėlėse jis ir pats buvo nustebęs, kad bendroje sumoje sutaupė, nors to tikrai nesitikėjo. Priežastis – į pirkinių krepšelį nebepakliūva nereikalingos smulkios prekės, visokie niekalai, kuriais žmonės susigundo prekybos centruose, – kalbėjo N. Tertelis. – Ir, kiek stebiu kainas, tikrai pasitaiko taip, kad turguje gali rasti prekę pigiau, negu ji siūloma prekybos centre su nuolaida.“

---

Iš Kretingos turgaus istorijos – pagal Juliaus Kanarsko knygoje „Kretinga – praeities skraistę praskleidus“ pateiktą medžiagą

• Siekdamas pagyvinti prekybinį ir ūkinį valsčiaus gyvenimą, gauti dvarui daugiau pajamų ir įteisinti miestelį tarp svarbiausių Žemaičių seniūnijos užsienio prekybos centrų, J. K. Chodkevičius išsirūpino, kad Lenkijos – Lietuvos seimas suteiktų Kretingai prekių sankrovos teisę.

• Turgaus aikštės viduryje pastatytoje rotušėje buvo įrengti ir prekių sandėliai, patalpos kontrolinėms svarstyklėms, svorio, saiko ir ilgio matų etalonams saugoti.

• Karolštato (Kretingos) piliečių rankose atsidūrė užsienio prekybos monopolis. Vadovaujantis 1607 m. prekių sankrovos teise, per Kretingą prekes į užsienį galėjo išvežti tik miesto piliečiai. Jiems buvo leista nevaržomai prekiauti su Gdansku, Karaliaučiumi, Klaipėda ir kitais Prūsijos miestais.

• Prekyba vertėsi žydai ir vokiečių pirkliai. Jie supirkinėjo iš žemdirbių linus, grūdus, paukštieną ir veždavo į Prūsiją. Kretingos aikštėje ketvirtadieniais vyko gausūs turgūs. Mugės iš pradžių buvo rengiamos sausio 6, vasario 2, balandžio 23 ir spalio 4 dienomis, vėliau – ir Verbų sekmadienį, per Šv. kankinio Vito šventę (birželio 15 d.). Per prekymečius buvo prekiaujama daugiausia grūdais, arkliais, galvijais, milu, avalyne, odos žaliava, įvairiais geležies gaminiais, iš Prūsijos įvežamais buities ir namų apyvokos reikmenimis.

• XIX a. II pusėje – XX a. per. klestėjo kontrabanda – kontrabandininkai iš Klaipėdos ir kitų Mažosios Lietuvos miestų gabeno tabako gaminius, spiritą, alkoholinius gėrimus, cukrų, smulkias tekstilės, galanterijos, bakalėjos prekes, draudžiamą lietuvišką spaudą. Prekes realizuodavo turguje, aplinkiniuose kaimuose, parduodavo smulkiems krautuvininkams, o spaudą pristatydavo į nurodytas slėptuves.

• 1951 m. buvo parengtas ir patvirtintas miesto išplanavimo ir užstatymo projektas. Pagal jį turgavietę buvo planuojama iškelti tarp Taikos ir Trakų gatvių, tačiau turgūs miesto aikštėje vyko dar ilgai. Turgavietė į naują vietą iškelta aštuntajame dešimtmetyje.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas