Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Svajonės pildosi viena po kitos

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2018-11-23
Renatai Bumblienei pašaukus „ga-ga-ga-“, žąsys bemat subėgo jos pasitikti – žinojo, kad šeimininkė pamalonins gardžiu duonos kąsneliu.

„Gyvenime niekas nevyksta be reikalo“, – kalbėdama apie tai, kad vieną dieną apsisprendė savo noru palikti pedagogės darbą ankstesnėje ugdymo įstaigoje ir laikinai išeiti „į niekur“, teigė dabartinė Baublių mokyklos-daugiafunkcio centro pradinukų mokytoja Renata Bumblienė. Pašnekovės žodžiais, pusmetis, praleistas namuose, davė naudingos patirties. „Pasidariau ūkininkė ir iš naujo susipažinau su artimiausiais kaimynais“, – juokėsi ji.

Reikėjo veiklos

Šiek tiek ančių, šiek tiek kieme pasitinkančių gagenančių žąsų, pulkas vištų, dar pora ožkų, šuo ir... keli rainiai dėl vaizdo – štai, koks dabar R. Bumblienės turtas.

„Bet juk katinų karalienė tai esi tu“, – draugišku žvilgsniu Renata parodė į mamą – kretingiškiams gerai pažįstamą buvusią Seimo narę Janę Narvilienę. Niekada žodžio kišenėje neieškojusi moteris prasitarė, kad nėra, kur dingti. Murkių kas po vieną, kas po du turinti visa viename dideliame name Padvariuose gyvenanti šeima, bet kažkodėl kaip susitarę katinai spiečiasi būtent po Janės langais. „Turbūt, kad skaniau pašeriu“, – juokėsi ji.

Renatos žodžiais, anksčiau namiškiai dar papukstėdavę – pati užsimanei to ūkio, pati ir tvarkysies. Bet dabar apsiprato ir, ką kiekvienas daro, daro su meile. Vyro Vytauto raginti nereikia – rytais „apsižygiuoti“ pirmas keliasi jis, vakarop estafetę perima žmona.

„Bet, telefonu atsiuntusi žinutę, kad surinktų vištų kiaušinius arba įpiltų vandens, ji puikiai sugeba „pajungti“ ir savo dukrą Sigitą, ir anūkus, o kartais – ir mane pačią“, – humoro nestokojo J. Narvilienė.

Tiesą sakant, savo mamą dukra tausoja – nebent vištas ar antis prieš didžiąsias metų šventes padėti nupešti paprašo. „Kalėdos – ne už kalnų, „darbščiųjų rankų“ būrelį vėl atidarysim“, – pokštavo ji.

R. Bumblienės ūkis išsirutuliojo iš noro prasiblaškyti, užsiimti kokia nors širdžiai malonia veikla, ypač, kai slėgdavo niūrios mintys. „Aš iš prigimties esu svajotoja, bet mano svajonės – žemiškos, ir kaip smagu, kad po truputį jos pildosi“, –džiaugėsi pašnekovė. O kad augina paukščius, „kalti“ gali būti ir genai, mat jos „bočius“ Narvilas yra buvęs vienas žinomiausių balandininkų Lietuvoje. „Renata dar maža būdama iš gatvės į namus parsinešdavo paukščių sužeistais sparnais, o iš balkono neleisdavo išmesti balandžių kiaušinių“,– linksmais prisiminimais pasidalijo J. Narvilienė.

Ožka ir ožys – į kompaniją paukščiams

Prieš dvejus metus, vaikščiodama po Kretingos turgų, R. Bumblienė susidomėjo pardavinėjamais vienadieniais ančiukais. Tada pirmąkart ir šmėstelėjo mintis – kodėl, gyvenant kaime, nepabandžius pačiai užsiauginti ančių? Vyras tada neprieštaravo, bet per daug ir neužsidegė idėja. Ir kas galėjo pagalvoti, kad, praėjus šiek tiek laiko, siurprizą padarys mama – per gimtadienį gegužę padovanos 20 išsvajotų mažų pūkuotukų?

Įspūdingos išvaizdos Anglijos Nubijos veislės ožkos – dar viena išsipildžiusi Renatos Bumblienės svajonė

Ūkiniame pastate Bumbliai įruošė vietą, paliko lesalų, „bliūde“ – vandens, jei mažyliai užsimanytų paplaukioti, o patys išvažiavo savo reikalais. „Nežinojau, nebūčiau patikėjus, kad maži ančiukai gali nuskęsti! Grįžę vakare penkis radome priburbuliavusius“, – prisiminė R. Bumblienė. Anot jos, tai buvusi liūdna pamoka: sušlapę maži paukštukai matyt neturėjo jėgų patys išsikapanoti.

Ančiukų skaičių „atstatyti“ tada sugalvojo Vilniuje gyvenanti Renatos pusseserė Rita. Tačiau gal kokia lapė, į kiemą užklydusi, pačiupo, o gal ir dvikojis vagis nugvelbė, bet ir vėl keli paukštukai dingo...

Po metų Renatai labai prireikė ožkos. Ir ne bet kokios, o naujoviškos – Anglijos Nubijos veislės, apie kurią buvo internete skaičiusi. Šių ožkų ne tik išvaizda įspūdinga: rudos spalvos, su didelėm nukarusiom ausim, bet ir pieno po 5–7 litrus jos duoda. Moteris įsifantazavo, kaip išmoks melžti, kaip skaniausius ekologiškus sūrius lies, kaip jais vaišins draugus... Ir vėl atėjo gimtadienis, ir vėl svajonė – išpildyta! Šįkart pasistengė R. Bumblienės vaikai – pargabeno ir padovanojo norimą ožką, na, o ožio pagal skelbimą pirkti teko važiuoti į Šiaulius.

Šią vasarą Renata ir Vytautas Bumbliai šventė 30-ąsias savo vestuvių metines. Ant vaišių stalo – tik ekologiškas, jų pačių namuose užaugintas maistas. „Padėjom kastinio su karštomis bulvėmis, juodos ruginės duonos, lašinių, ožkos sūrių, iškepiau penkias „pyles“ – svečiai ragavo ir gyrė“, – pasakojo Renata.

Kieme ant šieno spudulų buvo surengta ir žaisminga fotosesija – „jaunavedžiai“ su vaikais ir anūkais, kurių – visas penketukas, fotografavosi apsirengę tautiniais rūbais.

R. Bumblienė „Pajūrio naujienoms“ atviravo gyvenimo neplanuojanti, o žaidžianti jį – ne tik augindama gyvūnus, bet ir organizuodama temines šeimos šventes. „Į tuos žaidimus įtraukiu savo artimuosius bei draugus, ir tai labai įkvepia“, – prisipažino ji.

Anot pašnekovės, žmonėms labai svarbu bendrauti nuoširdžiai – to ji mokanti ir mokinius mokykloje – organizuojanti darbą klasėje ir poromis, ir grupėje, kad maži žmogučiai išsiugdytų pagalbos vieni kitiems jausmą. „Vis tiek širdyje daugiau aš – pedagogė“, – pokalbio metu ne kartą akcentavo Renata, turinti dar vieną didelę ateities svajonę – savo kieme įrengti edukacinę erdvę arba visą vaikų darželį.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas