Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Įtvirtino kultūros sklaidos tradiciją

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Smiltys
  • 2019-04-12

Pasidalinti įžvalgomis apie kūrybos svarbą ir ateities planais, pasidžiaugti tuo, kas nuveikta, susipažinti, pabendrauti krašto kūrėjai „Pajūrio naujienų“ literatūrinio-kūrybinio priedo „Smiltys“ herojai susirinko į „Smilčių“ almanacho pristatymą naujojoje Kretingos viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje.

Naująjį, jau trečiąjį, kūrybinį-literatūrinį almanachą „Smiltys“ susidomėję vartė: (iš kairės) Agnė Palilionytė, Andrius Seselskas, Linas Daugėla, jo mokytoja Daiva Ataitė , Lidija Skačkauskaitė-Kuklienė.

Skirtingų kartų ir skirtingos kūrybinės plotmės menininkai kalbėjosi be jokio išankstinio scenarijaus, taip sukurdami malonią ir jaukią renginio atmosferą, kurią papildė rajono Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Dalios Činkienės, „Pajūrio naujienų“ bendrovės vadovės Vitalijos Vitkauskienės, bibliotekos direktorės Birutės Karčauskienės sveikinimai bei pritarimas, kad turtingas gerų minčių ir turiningas renginys yra tarsi patvirtinimas, kad „Pajūrio naujienų“ literatūrinis-kūrybinis priedas „Smiltys“ rajone jau yra tapęs kultūriniu reiškiniu, o trečiąkart išleistas almanachas „Smiltys“ dar labiau įprasmina ilgametę kultūros sklaidos tradiciją.

Svarbu būti suprastam

Mintį apie tai, kaip menininkui, ypač – jaunam, svarbu būti suprastam ir išgirstam, diskusijai iškėlė dailininkas Andrius Miežis, atstovavęs renginyje negalėjusiai dalyvauti dukrai Faustai Miežytei. „Aš nesu tiesioginis savo dukters mokytojas. Vaiko nereikia auklėti – taip galima jį tik sugadinti. Vaikai jau gimsta išmintingi, o juos mokyti, auklėti galime tik savo pavyzdžiu. Ta laisve duktė ir „užsikrėtė“, šeimoje mes ją skatinome, bet akli nebuvome – stengėmės nepergirti, o apsispręsti palikome pačiai“, – kalbėjo pripažintas dailininkas, pasidžiaugęs, kad duktė Fausta sėkmingai bendradarbiauja su leidyklomis, šiuo metu dirba kaip laisva menininkė. „Tai – sudėtinga, bet įdomu, ir malonu, kad dukteriai sekasi“, – sakė A. Miežis, akcentavęs Faustos specifinį darbo braižą – ji viską piešia, rašo ranka, tik po to perkelia į skaitmeną.

Susirinkę į almanacho pristatymą jo dalyviai be išankstinio scenarijaus kūrė malonią bendrauti ir jaukią atmosferą.

Kūrėjos keliu pasukusi jauna įdomaus braižo ir tematikos dailininkė Agnė Palilionytė pripažino, kad nors ir netiesiogiai, bet jai teko mokytis iš savo mamos dailininkės Dalios Skridailaitės-Valatkienės: „Matydavau, kaip laikant teptuką judėdavo mamos ranka. Ir aš pati, nedaug tapydama, išmokau tai daryti.“ Eidama kūrėjos keliu, Agnė jau yra surengusi ne vieną parodą, šiuo metu kuria ciklą „Šešėliai“, liepą norėtų surengti naują tapybos parodą „Ties įvykių horizontu“ – jaunai dailininkei svarbu ir malonu, kad ją pastebi, supranta parodų lankytojas, o tai skatina nesustoti, kurti toliau.

Tai, kad šeimos palaikymas yra labai svarbu, akcentavo ir Pranciškonų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Daiva Ataitė, į „Smilčių“ almanacho pristatymą atlydėjusi savo mokinį jaunąjį poetą, kūrybinių konkursų dalyvį ir prizininką Liną Daugėlą, kuriam diena be poezijos neturi prasmės. „Linas turi nuostabią šeimą, kuri jį labai palaiko ir džiaugiasi jo pasiekimais. Mes gi pradėjome nuo Mikės Pūkuotuko ir rašinėlio apie močiutės blynus ir atėjome iki parabolinių kopų“, – Linui perskaičius savo porą naujausių eilėraščių kalbėjo pedagogė, kurios pastebėjimu, jos mokinys jau stipriai paaugo – turi savo nuomonę, kas gerai ir kas ne, puoselėja savo talentą daug skaitydamas ir siekdamas akademinių žinių. D. Ataitės nuomone, tai panaudodamas Linas galėtų būti literatūros mokslininkas.

L. Daugėlą pavadinęs Kretingos ir ne tik ateitimi poezijos pasaulyje, intelektualios sielos kūrėjas Giedrius Vaicekauskas prisipažino: „Aš save susikūriau pats. Daug skaičiau, o rašyti pradėjau 16 metų. Subrendau jau būdamas 25-erių. Bet rašiau sau, kaip sakoma „į stalčių“, ir jeigu ne „Smiltys“, vargu, ar kas mane būtų išgirdę...“

Savęs ieškojimo nuo vaikystės jausmą išgyvenusi juvelyrė Alfreda Cirtautienė irgi galvodavusi, kad aplinka jos nesupranta. Daug ką išbandžiusi, šiandien ji surado gintarą, kurio kiekvienas gabalas – tai tarsi Kalėdos, o pridėjus šiek tiek moderno, gimsta modernūs papuošalai, sulaukantys pozityvių įvertinimų.

Kūrybiniu jaunų žmonių polėkiu, jų galimybėmis pasidžiaugė dailininkė Lietuvos dailės akademijos (LDA) Klaipėdos fakulteto dėstytoja, ugdanti jaunuosius menininkus, Lidija Skačkauskaitė-Kuklienė. „Nuo pat jaunų dienų visko norėjosi, o palaikymo nebuvo. Tad reikėjo nueiti ilgą kelią, vis kažką išbandant, budinant talentą“, – kalbėjo menininkė, pripažinusi, kad visų menininkų silpnoji vieta yra savireklama, ir tai, ką daro „Pajūrio naujienos“ – suranda, pastebi naujus kūrėjus, juos pristato visuomenei – yra labai svarbu, ypač pradedantiesiems.

Provincija kūrėjui nėra nuosprendis

Kad ir provincijoje virte verda kultūrinis gyvenimas, kad Kretingos kraštas turtingas kūrėjų, kad čia sklando daugybė gerų kūrybinių minčių, kaip teigiamą reiškinį, akcentavo menininkų pora – skulptorius monumentalistas LDA Klaipėdos fakulteto dėstytojas Arūnas Sakalauskas ir aktorė, keliaujanti po visą Lietuvą su įvairiomis savo pačios parengtomis programomis, Klaipėdos universiteto dėstytoja Virginija Kochanskytė.

Menininkai pripažino, kad kiekvienam kuriančiajam būtina būti pastebėtam, svarbu atsakas, ką ir suteikia apie kūrėją parašytas žodis, tampantis meno istorijos liudytoju. „Stiprybės jums, gyvenantiems ne „Vilniaus respublikoje“. Bandykime vienyti jėgas, kad tirpstant išsivaikščiojant Lietuvai, visos galimybės kurti, įdomiai gyventi liktų provincijoje. Įrodykime, kad gyvenimas yra čia“, – kvietė V. Kochanskytė, įsitikinusi, kad Lietuvos ateitis yra regionų rankose.

Tuo neabejojo ir Andrius Seselskas, pieštuko grafikos meistras, mūsų kraštietis, gyvenantis ir kuriantis žmonos tėviškėje Kelmėje, bet pripažinęs, kad „Kretinga – vis tiek visam gyvenimui...“ Į „Smilčių“ akiratį patekęs kaip angelų parodos, surengtos Kretingos rajono kultūros centre, autorius, šią parodą pavadino tik tam tikru kūrybiniu sprogimu – pieštukas, pieštuko grafika nuo A. Seselsko yra neatsiejama, ką ir paliudijo ir kraštiečio dovana – pieštuko grafikos-poezijos knyga, išleista paties kūrėjo lėšomis.

„Sau pažadėjau dirbti taip, kad finansai „nelestų“ smegenų, tą ir padariau. To linkėčiau visiems menininkams. O tai, kad su žmona dirbame, kuriame, auginame šeimą provincijoje, puoselėjame tikėjimo vertybes, kad esame visuomeniški ir visiškai įsilieję į Kelmės gyvenimą, tik parodo, kad mažo miestelio gyvenimą gyventi galima“, – tvirtino kraštietis dailininkas, savotiškai pratęsęs juvelyro Gražvydo Kasparavičiaus mintį, kad visada esama pasididžiavimo, kai savo darbais gali garsinti savo kraštą.

„Aš žinau, kad man skirta kalbėti ženklais. Mano tikslai nėra dideli. Tiesiog kurkime, mylėkime savo kraštą, šalį, ir viskas bus gerai“, – kalbėjo G. Kasparavičius.

Ne tik gyventi, bet ir kurti provincijoje gyvenimas lėmė ir Vydmantų parapijos klebonui Karoliui Petravičiui – jis kuria eiles, muziką, pats dainuoja, broliui pranciškonui poetui Bernardui Belickui, Kretingos krašto kultūrinis gyvenimas neįsivaizduojamas ir be poetinio Juozo Maksvyčio žodžio, save suradęs per meilę krašto gamtai medį meistraudamas prakalbina Saulius Baublys...

„Dievas naudoja mūsų talentus pačiais netikėčiausiais būdais“, – filosofiškai renginio dalyvius nuteikė dvasininkas K. Petravičius, provincijos žmones įvardinęs kultūros žmonėmis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas