|
|
|
Komise pirktas kompiuteris atsirūgo: nei pinigų, nei daikto
Už 12-os metų senumo nešiojamąjį kompiuterį – 140 eurų, o pasinaudoti galėjo vos dieną, nes sugedo. Į tokią situaciją pakliuvo viena Padvarių socialinės globos namų gyventoja, pavardės nenorėjusi viešinti.
Grąžinti atgal – jokios galimybės Moteris teigė pagal jos kišenę brangų daiktą pirkusi prie Centrinio pašto Kretingoje esančiame komise. „Kitą dieną nunešiau atgal, bet nei priėmė, nei pinigus grąžino“, – guodėsi ji, teigė iš kitų girdėjusi ir apie daugiau tokių atvejų. „Pajūrio naujienoms“ pasidomėjus, komiso savininkas Marijus Daraškevičius pirmiausia bakstelėjo į matomoje vietoje ant sienos kabantį aiškų stambų užrašą: „Daiktai nekeičiami, atgal nepriimami ir pinigai už juos negrąžinami. Daiktus tikrinti vietoje.“ Neseniai kilusį incidentą su Padvarių globos namų gyventoja jis prisiminė, patikslino datą, kada kompiuteris buvo pirktas. Nors moteris sakė grąžinti atnešusi jau kitą dieną, komiso savininkas tikino, jog – po kelių. „Taip ir pasakiau, kad dirbu pagal galiojančias taisykles, nepriimsiu, juk iš čia kompiuterį išsinešė patikrintą, kuo puikiausiai veikiantį. Pirkėja neatrodė pikta, svarstė, ką jai toliau daryti, gal prašyti meistrų, kad pataisytų? Užsiminiau, jog remontas taip pat gali būti nepigus“, – pasakojo M. Daraškevičius. Jo manymu, klientė nešiojamąjį kompiuterį nepagalvojusi, ko gero, naudojo pasidėjusi ant kelių, ant kilimo arba ant lovos, o tai griežtai draudžiama. Audinys, ypač antklodė, orui neleidžia patekti prie vėdinimo angos. Taip kompiuteriai perkaista, greičiau genda, gali perdegti vaizdo plokštė, kas šiuo atveju esą ir nutiko.
Įrodyti būtų sunku Pasak Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyresniosios patarėjos Giedrės Nenartavičiūtės, atskiro reglamentavimo komisų darbui nėra, todėl taikomos analogiškos taisyklės, kaip ir naudotų daiktų pardavėjams. Pirkėjai turėtų suvokti, kad komise parduodami daiktai – padėvėti, gali turėti trūkumų, dėl to ir kaina jų gerokai mažesnė negu naujų. Pagal teisės aktus kiekvienas vartotojas turi galimybę pasinaudoti teise daiktą ar paslaugą prieš perkant atidžiai patikrinti, kas ir buvo padaryta šiuo atveju. Pirkėjas pretenzijas galėtų reikšti tik dėl su pardavėju neaptartų trūkumų. Kilus ginčui, viena pusė turėtų įrodyti, kad kita pusė daiktą pardavė jau sugadintą. Pasak G. Nenartavičiūtės, tokie tyrimai būna sudėtingi ir ne visada baigiasi vartotojo naudai. Marijus tikino per 6-erius darbo savo komise metus pelnęs klientų pasitikėjimą. „Jeigu būčiau nesąžiningas, nors vieną apgavęs, būčiau turėjęs užsidaryti pačiais pirmaisiais metais, kai čia, geroje vietoje pačiame miesto centre, įsikūriau. Kas gi norėtų kitąkart užeiti, naudotis paslaugomis, kurias siūlau?“ – retoriškai klausė ir pridūrė, jog reputacija tokiame darbe dirbant – labai svarbu. Esą, jei žmogus sykį ką nors komise sėkmingai pardavė arba nusipirko, tai ateis ir kitą, ir trečią kartą. Atneša ir briedžio ragų Parduoti gyventojai atneša įvairiausių daiktų, kartais – ir keistų. Sykį bandė įsiūlyti briedžio ragus. „Bet jų iškart atsisakiau – pamaniau, kad niekas nepirks, kur paskui dėsiu?“ – juokėsi pašnekovas. Komiso parduotuvės vitrinose galima aptikti pigiau parduodamų televizorių, radijo imtuvų, garso aparatūros, statybos įrankių, bet daugiausia – kompiuterių, planšečių bei mobiliųjų telefonų, kurių kaina gali būti ir 50, ir 200 eurų. Kiek per dieną superkama ir kiek parduodama, Marijaus žodžiais, – loterija: kartais vieną, o kartais – daug. Nors, pavyzdžiui, telefonai yra dar geros būklės, pasak Marijaus, ypač jaunimas nori žengti koja kojon su mada, ir, pasibaigus dažniausiai porą metų trunkančioms sutartims su mobiliojo ryšio operatoriais, ieško vis naujesnių modelių, įdomesnio dizaino, spalvų, o nusibodusius telefono aparatus, kaip ir „pagyvenusius“ kompiuterius, atneša parduoti. Kokį daiktą klientas beatneštų, prieš sumokant jam sutartą pinigų sumą, komiso savininkas tą daiktą „prie akių“ būtinai patikrina. Jei tai kompiuteris, – vėliau paprašo, kad įvertintų dar ir profesionalus kompiuterininkas. „Juk neveikiančios technikos pirkėjui paskui neįbrukčiau, pats nusiskriausčiau, patirčiau nuostolį“, – kalbėjo komiso savininkas. Pasitaiko ir gudraujančių Marijus atviravo per laiką išmokęs atpažinti gudrautojus, kurie, iš parduotuvės išsinešę daiktą, patys sugadina, o vėliau reikalauja priimti atgal. Taip kartą nutiko pardavus 150 ar 180 eurų vertės televizorių. „Prieš sumokėdamas jį atnešusiam žmogui tikrai mačiau, kad televizorius veikia, ekranas tvarkingas, bet pats buvau kaltas, kad vėliau pirkėjui nepasiūliau atidžiai apžiūrėti. Po pusvalandžio atvežė: „Va, matai, ekranas įskilęs – drūžės yra čia ir čia“, – parodė. Tada pinigus grąžinau, nors gali būti, kad tas ekranas įskilo gabenant televizorių namo“, – sakė M. Daraškevičius. Jo manymu, komiso paslaugomis gyventojai naudojasi dėl to, kad dėvėtą daiktą parduoti čia galima greičiau, lengviau, o nusipirkti – ne tik pigiau, bet ir patikimiau negu perkant, pavyzdžiui, pagal skelbimus laikraščiuose arba internete, juk daugelis esame linkę pirkinius realiai pamatyti, pačiupinėti, o ne užsisakyti aklai – gal tiks, gal netiks, gal nepatiks? Paklaustas, ar per darbo metus nepasitaikė priimti vogtų daiktų, M. Daraškevičius pripažino, jog keletą menkaverčių policijos pareigūnai ir jo komiso vitrinose vis dėlto yra radę. Tačiau, anot savininko, vagims prasprūsti galimybių – labai mažai, mat kiekvienas parduodamo daikto savininkas identifikuojamas, specialiame žurnale surašomi išsamūs duomenys apie jį ir atneštą daiktą.
|
|
