Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

„Pelėdų namai“: lašas civilizacijos natūralioje gamtoje

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2019-10-25
Sigito Kalniaus sodyboje Šlaveitų kaime svečius pasitinka dvi pelėdos, įkurdintos ant 15 t 580 g sveriančio akmens: skulptoriaus Rimanto Jarošiaus iš Užparkasių iškalta liepsnotoji pelėda ir skulptūroje atgimusi laplandinė pelėda.

Šlaveitų kaime, pamiškės link, darbėniškis Sigitas Kalnius kuria gamtos sodybą. Šiemet jam pavyko pastatyti „Pelėdų namus“, įgyvendinti dar keletą idėjų, kurių visuma – tai bandymas įgyvendinti vaikystės svajonę gyventi natūralioje gamtoje.

Natūralios gamtos išsaugojimu vyras rūpinasi 3,5 ha teritorijoje, nutolusioje nuo triukšmo, gyvenamųjų namų ir apskritai – nuo mums įprastos civilizuotos aplinkos. „Mano sodyba įtraukta į apleistųjų sąrašą, – sakė sodybos šeimininkas. – Bet tai, kas kitiems – apleista, man – įvairių gyvių buveinė, kurią išdailinus, išpopinus, daugelio jų tiesiog neliktų.“

Gamtą Sigitas pamilęs dar vaikystėje, ir tai jam primena laikraščio „Lietuvos pionierius“ suorganizuotas jaunųjų pėdsekių konkursas, kurio prizininku jis tapo 1987 m., o laikraščio redakcijos padovanota O. Leopoldo knyga „Smėlio grafystės kalendorius“ tapo tarsi kelrode, nulėmusia gyvenimo pasirinkimą: „Visada norėjau būti gamtininku, fotografu ir keliautoju. Toks ir esu.“

Namus kuria įvairiems gyviams

Šių dienų S. Kalniaus rūpestis – sumeistrauti 100 inkilų zylėms: „Mieli paukščiai, visiems gerai žinomi. Iškelsiu palei Akmeną, Barkeliuose, tik draugus, kad padėtų, reikės susikviesti.“

Vyras meistrauja įvairius inkilus – nuo patiems mažiausiems paukščiams iki stambiausių, tarkim, didiesiems dančiasnapiams, kurie jo iškeltuose inkiluose ir įsikuria, ir peri. Taip, kaip peri ir pelėdos, tapusios sodybos simboliu: šio paukščio skulptūra pasitinka sodybos svečią, jos ūbauja miške, o „Pelėdų name“ – visa galerija dailininko tapytų pelėdų, jų skulptūrų.

„Gimiau 13-ame name, mokykloje visada buvau 13-tas, sodybą įsigijau 2013-aisiais, o Lietuvoje – 13 pelėdų rūšių“, – kodėl pasirinkęs šio paukščio simbolį, juokaudamas paaiškino Sigitas, aprodydamas namus, kuriuos kuria įvairiausiems gyviams: tai inkilai ne tik paukščiams, bet ir šikšnosparniams, nameliai vabzdžiams, lauko rieduliais „įrėminta“ pieva drugeliams, šarminio vandens tvenkinys rupūžėms veistis... Ant kalvos pamiškėje jau priberta raudonėlių, pasodinta čiobrelių – kad viliotų vabzdžius, kad jie turėtų, kur gyventi ir veistis.

„Pelėdų namai“ jau puošiasi įvairių inkilų ekspozicija.

„Žmogus į gamtą žiūri savomis akimis ir bando ją sau pritaikyti. Bet juk ir varlė, ir driežas, ir kiti gyviai taip pat turi savo akis ir nori to paties, ko ir žmogus: švarios aplinkos, maisto, sveikų partnerių, palikuonių... Kodėl mes visa tai turime iš jų atimti?“ – pasvarstė sodybos šeimininkas, kuris, sakė, per rupūžių nerštą ne visada savo paties iškastame tvenkiny ir nusimaudyti gali: tiek tų rupūžiukų pakrantėse knibžda. Rupūžė, ieškodama švarios vietos neršti, nueinanti ir 3 km, o kad vanduo tvenkinyje švarus ir be priemaišų, jų gausa ir parodanti.

Namelius vabzdžiams Sigitas pabandė meistrauti iš molio, bet nelabai pasisekė. Paliko malkų rietuves su daugybe išgręžtų skylučių – jas vabzdžiai susiranda, užima, gyvena. Pavasarį vieną vabzdžių namelių darysiąs iš nendrių. Ar taip sodybos šeimininkas nedaugina parazitų?

„Žmogus yra didžiausias parazitas, o gamta pati susitvarko – ne mums nuspręsti, kas – kenkėjas, o kas – ne. Pažiūrėkite: 80 proc. šalies pievų yra suarta, užsėtos kultūros. Kur nutūpti drugeliui, vabzdžiui?“ – savo požiūrį dėstė sodybos šeimininkas, pasidžiaugęs, kad į jo pievą atskrenda pačių įvairiausių drugelių, tarp jų – net ir didžiausi, rečiausi ir spalvingiausi Lietuvos drugiai machaonai. Atskiras rūpestis – šikšnosparniai, kuriems įkeltus inkilus, būna, užima ir vapsvos. „Bet ir joms gyventi reikia“, – per daug neišgyveno Sigitas, rodydamas žaibo trenktą seną ąžuolą: jų su sodyba atiteko keletas, ir į visus prikelta vienokių ar kitokių inkilų. Šikšnosparniai, kurių Lietuvoje yra 16 rūšių ir 11 iš jų įrašyta į Raudonąją knygą, Sigito sodyboje kuriasi ne vien inkiluose, bet ir miške išlikusiame senoviniame rūsyje – jį pamėgę pavieniui žiemojantys rudieji ausyliai.

Sodyba, nutolusi nuo miesto triukšmo, – atokvėpio oazė norintiems pažinti natūralią gamtą.

Populiarina gyvąją gamtą

Siekdamas populiarinti gyvąją gamtą, S. Kalnius įkūrė viešąją įstaigą „Pelėdos“, kurios veiklą galima stebėti socialiniame tinkle „Facebook“. Tai, anot Sigito, – savarankiška organizacija, kuri turės išsilaikyti iš savo pagrindinės idėjos – galimybės žmonėms pamatyti natūralią, civilizacijos nepažeistą gamtą.

Ant „Pelėdos namų“, kuriuos vadina lašeliu civilizacijos natūralioje gamtoje, vienos sienos vyras jau kabina savo paties sumeistrautus inkilus – kad sodybos svečiai susipažintų, sužinotų, kas kokiame gyvena, gal ir patys sugalvos savo sodybose ar soduose tokius išsikelti. „Pelėdos namai“ parengti įvairioms konferencijoms, seminarams, čia, natūralios gamtos apsupty, gali pabūti ir kolektyvai, bendraminčių grupelės. Jeigu kas panorės, sumeistrautoje krosnyje galės išsikepti naminės duonos, senovinių „čirvinių“ blynų. Ateity, planuoja sodybos šeimininkas, „Pelėdų namus“ sups ne tik natūrali pieva, bet ir vaistažolių darželis – jam jau numatyta vieta, vaismedžių sodas, pagal gamtinės daržininkystės principus auginamas daržas. Arčiau pamiškės numatyta vieta pelėdų voljerui – čia, sakė Sigitas, jis laikytų sužeistus, susirgusius paukščius, bet tai – gana tolimas sumanymas, nes visų pirma tam reikia gauti Aplinkos ministerijos leidimą.

Sigitas pripažino, kad idėjų turįs tiek, jog ir gyvenimo neužteksią... Viena jų – kartu su „Pajūrio naujienomis“ parengti straipsnių ciklą apie natūralią gamtą ir jos išsaugojimo galimybes.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas