Sodyboje kuria akmens ir geležies karalystę

Šatilgalyje, netoli Kūlupėnų gyvenantis Vilius Kripas nemėgsta daugiažodžiauti apie savo sodybą. Tačiau jo namų aplinka kalba pati už save – pro šatilgališkio ir jo tėvų sodybą nestabtelėjęs be nuostabos nepraeisi.

Šiais dviračiais niekur nenuvažiuosi, tačiau stabtelėsi nors minutei pamąstyti apie naujas daiktų išraiškas.

Šiemet Kūlupėnų seniūnijos bendruomenė V.Kripo namams suteikė vienos iš gražiausių ir įdomiausių sodybų titulą.

„Įprastai renkamos tvarkingiausios, gražiausios sodybos. Tačiau Viliaus Kripo namams labiau tiktų apibūdinimas įdomiausia, patraukianti dėmesį. Reikia fantazijos, polėkio ir meninių sugebėjimų, norint taip išmoningai sutvarkyti aplinką. Manau, daugelis sodybos kampelių ir eksponatų yra malonūs ne tik pačiam šeimininkui. Akis turėtų kur paganyti kiekvienas, užsukęs į Kripų sodybą“, - kalbėjo Kūlupėnų bendruomenės pirmininkė Jūratė Mačernienė.

Iš tiesų V.Kripo sodyba yra tarsi Orvidų sodybos ir Europos bei Grūto parkų sintezė. Čia paprasčiausi daiktai yra įgiję netikėčiausias išraiškas ir paskirtį.

„Mano sūnus sulaukęs pusės amžiaus, tačiau dar nėra vedęs – būdamas vienas turi daugiau laiko apmąstymams ir štai tokiems keistiems puošybos sprendimams. Vaikščiodamas po mišką ar šiaip kur nors, mėgsta stebėti aplinką, rinkti nereikalingus daiktus. Taip sodyboje atsiranda keistų medžio šakų, neįprastų akmenų, metalinių padargų. Atrodo nei aš, nei vyras niekada nebuvome linkę į meną, tačiau sūnus iš, atrodo, jau metamo lauk daikto sugeba sukurti tai, kas papuošia sodybą ir patraukia dėmesį“, - pasakojo V.Kripo motina Sofija Valerija.

Pats V.Kripas kalbėjo, kad apie savo sodybą neturįs ko daug papasakoti – verčiau jau pasivaikščioti po ją ir pamąstyti, ką jis norėjęs pasakyti vienu ar kitu savo kūriniu.

Aplinką puoselėjantis vyras savo sodyboje yra įkurdinęs iš žemės ūkio padargų pagamintus dviračius, iš nereikalingo metalo laužo pagaminęs kulkosvaidį. Įspūdį palieka į medžio kaladę įkirstas milžiniškas kirvis, aukštyn šaknimis pasodintas medis.

„Kas tik nepatenka į mūsų sodybą – sūnus turi traktorių, taigi gali parsivežti ir didžiausius akmenis, šaknis, padargus. Jo kūrybą pavadinčiau labai vyriška – moteris sodybą papuoštų kokiais pieštais akmenimis ar gėlėmis, o vyrui reikia virinti, kaldinti, kalti. Kad tik sudėtingiau. Nors negaliu sakyti – daugelis Viliaus kūrinių pasižymi ir grakštumu, nors pagaminti iš tokių, atrodytų, šiurkščių medžiagų“, - sakė S.V. Kripienė.

Moteris sūnaus sukurtą akmens, geležies ir medžio karalystę stengiasi kiek sušvelninti – taip ant metalinių, tarsi iš fantastikos filmų atkeliavusių dviračių, vežimų, skulptūrų pakibo vėjyje svyruojantys gėlių vazonai, šalia sodybos eksponatų nusitiesė gėlių kilimai.

„Man svarbiausia - išreikšti save, atrasti daiktą iš naujo. Kruopščiai nupjaunu žolę, kad būtų tvarkinga, ir mano kūriniai nepaskęstų žolynuose. O gėlynai jau yra motinos rūpestis – gal trapios gėlės savotiškai ir tinka prie atšiauraus akmens ir geležies“, - įsitikinęs V.Kripas.

• Rašyti komentarą (1)