Ištikimybės savam stiliui įrodymas – jubiliejinė paroda

Tautodailininkas Edvardas Tedevušas Stalmokas kelis kūrybinius dešimtmečius tapo savo pamėgtus romantinius peizažus.

Senosios Įpilties kaime gyvenantis tautodailininkas peizažistas, buvęs ilgametis Darbėnų seniūnas 75-erių Edvardas Tedevušas Stalmokas įkvėpimo kūrybai semiasi iš vaizdingos apylinkių gamtos. Per pastaruosius 5-erius metus sukurtas naujausias drobes jis pristato Kretingos muziejuje surengtoje jubiliejinėje parodoje „Romantizuoti gamtos vaizdai“, o gegužės 10 d. 17 val. įvyks šios parodos atidarymas Kretingos rajono kultūros centre.

Įkvėpė Ivanas Šiškinas, mokė Kurtas Skroblys

„Tapyba man – žiemos užsiėmimas, nes vasarą maloniau būti lauke, darbuotis sodyboje, dar talkinu ir bendruomenei, kažką išdroždamas iš medžio. O rudeniop jau lendu į savo namų dirbtuves ir sėdu prie molberto. Lieku ištikimas savam stiliui – esu peizažistas, man prie širdies gamtos vaizdai. Labiausiai žavi nenuniokota, saikingai pagražinta ir romantizuota gamta, žvilgsnis į praeitį. Peizažinė tapyba būdinga XVIII a. pabaigos–XIX a. vidurio dailininkams. Aš ir pats ligi šiol nesuvokiu, kodėl būtent toks gamtos vaizdavimas mane labiausiai traukia“, – „Pajūrio naujienoms“ kalbėjo E. T. Stalmokas.

Jo kūrybos korifėjus – dailininkas peizažistas, romantizmo epochos tęsėjas Ivanas Šiškinas, gyvenęs Sankt Peterburge. Šio dailininko darbų mūsų kraštiečiui teko matyti dar sovietmečiu besilankant muziejuose, šie jį itin sužavėję.

„Pamačiau tuos didingus paveikslus, mane įkvėpė gamtos grožis, jos didybė. Ir sutapo taip, kad aš, kilęs iš Šiuparių kaimo Klaipėdos rajone, prieš 48-erius metus atsikrausčiau į Darbėnų kraštą – teko dirbti agronomu Laukžemėje, Piliakalnyje vadovauti kolūkiui. Čia ir susitikau šviesaus atminimo tautodailininką Kurtą Skroblį, – jo duktė Gintarė Skroblytė, gyvenanti Vokietijoje, yra profesionali grafikė. K. Skroblys buvo mano tikrasis mokytojas – patiko jo kūrybos stilius, ir aš ilgainiui pasekiau jo pėdomis. O ligi tol net nebuvau paėmęs teptuko į rankas“, – itin pagarbiai apie savo mokytoją, atvedusį į šią dieną, kalbėjo tautodailininkas.

Vėliau tapybos jis mokėsi Klaipėdos dailės studijoje „Guboja“, kur išėjo ne vien peizažo kūrybos pradžiamokslį, bet įgijo ir modernizmo, impresionizmo, kitų meno krypčių pradmenų.

Pastarųjų penkerių metų E. T. Stalmoko darbai.

Pamėgo daugiasluoksnę techniką

Jaunystėje, prisiminė E. T. Stalmokas, į gamtą dažnai išeidavęs su bloknotu ir pieštuku, kad popieriuje užsimestų eskizus, bendrus štrichus. Vėliau nešdavosi fotoaparatą, dabar gi tam tarnauja mobilus telefonas.

„Stebiu dangų, kokie skirtingi jo atspalviai pasiekia žemę: ypač – prieš perkūniją ir giedrą dangus keičia spalvas ir jos atsispindi paviršiuje. Kokie paslaptingi mistiniai vaizdai. Į juos savo drobėse įterpiu gamtos motyvus. Taip iš atskirų detalių suformuoju daugialypį paveikslą“, – po savo kūrybos pasaulį vedžiojo peizažistas.

Pastaruoju metu, sakė, pamėgęs ir natiurmortus. Daugiasluoksnės kūrybos technikos dalykų susiradęs socialiniuose tinkluose, tai nėra dabarties išradimas, atvirkščiai – ją jau prieš kelis šimtmečius naudojo olandų romantizmo meistrai. „Be galo imlus darbas – daugiasluoksnė kūryba: užkloji vieną sluoksnį, leidi jam džiūti 3 savaites, po to dedi kitą, o ant jo – dar kitą plonesnį. Rezultatas – sluoksniai persišviečia, sudarydami stereo vaizdo efektą, tarkim, vynuogės atrodo kiaurai permatomos tarsi pašvietus saulei. Ši technika pasiteisino ir tapant vandenį: ypač skaidriu tampa upelio vanduo, jame persišviečia akmenys“, – vaizdingai savo paveikslus apibūdino dailininkas.

Savikritika menininkui – variklis tobulėti

E. T. Stalmokas sakė vienu metu tapąs po kelis darbus: kol džiūsta vienų sluoksniai, jis imasi kitų darbų. Kartais užtrunkąs ir visas pusmetis, kol darbas visiškai užbaigtas. „Stengiuosi, kad mano darbai būtų kiek įmanoma meniškiau išbaigti – negaliu į pasaulį paleisti bet ko. Pirmiausia, paveikslas turi patikti man pačiam. Žinoma, ne visad tai pavyksta, bet savikritika yra begalinis variklis tobulėti“, – tvirtino tautodailininkas.

Jo darbų, kurių sukūrė kelis šimtus, nemažai iškeliavę po pasaulį ir išdovanota, išsivežė giminės ir draugai į JAV, Olandiją, pasklidę po kitas Europos šalis. Parodų – personalinių ir bendrų – jis neskaičiuoja, pasvarstė – gal bus koks 30. Pastarojoje, surengtoje Kretingos muziejuje 75-mečio proga, E. T. Stalmokas pristatė 26 naujausius darbus, o ekspoziciją Kultūros centre papildys dar 10-čia drobių.

Paklaustas, ką jam, gamtos vaikui, agronomui pagal profesiją, suteikia kūryba, atsakė: „Gamta man – lyg vaistas, po sunkių darbų ji nuramina, nuima stresą, savaip gydo. Mintimis sugrįžtu į vaikystės miškus, pievas. Šaltuoju metų laiku vasariška gamta atgyja mano prisiminimuose ir vaizduotėje, ją vizualiai ir perkeliu į drobes.“

• Rašyti komentarą (0)