|
|
|
Baublių koplyčiai vyskupas suteikė vardą bei pašventino unikalų kryžių
Savaitgalį buvusio Baublių darželio patalpose įsikūrusiai koplyčiai buvo suteiktas šv.Kazimiero vardas. Į iškilmes atvykęs Telšių vyskupas Jonas Boruta vardo suteikimo proga padovanojo šv.Kazimiero paveikslą bei pašventino specialiai Baublių koplyčiai pagamintą kryžių bei vardinę lentą. „Prieš ketverius metus pašventinome koplyčios patalpas, tačiau iki pat šiol ji neturėjo vardo. Šiemet tikintieji švenčia Lietuvos globėjo šv.Kazimiero 550-ąsias gimimo metines. Todėl simboliška, kad būtent jo vardą gauna ir Baublių koplyčia. Tikiuosi, kad pašventinta lenta su koplyčios vardu patrauks ateiti maldai, atkreips praeinančiųjų dėmesį ir koplyčios maldininkus palies Dievo malonė“, - kalbėjo vyskupas, šventindamas vardinę lentą ir kryžių. Pastarąjį pagamino menininkas iš Klaipėdos Rytis Zenkevičius. Jo krikšto motina Stasė Gideikienė, gyvenanti Baubliuose, pasakojo, kad kūrėjas, išgirdęs jos idėją kaime įkurti koplyčią bei prašymą ją papuošti kryžiumi, pasakė: „Kryžius bus“. „Krikštasūnis labai dvasingai priėmė mano prašymą parūpinti koplyčiai kryžių ir nedelsdamas ėmėsi darbo. Visi baubliškiai didžiuojasi, kad koplyčią puošia specialiai jai sukurtas kryžius, pagamintas neįprastu būdu ir turintis meninę vertę“, - kalbėjo S.Gideikienė. Šalia įėjimo į koplyčią kabantis kryžius buvo pagamintas iš juodmetalio, nerūdijančio plieno ir žalvario. Jį kūrėjas R.Zenkevičius ne kaldino, o virino. „Metalo dirbiniai paprastai yra kaldinami. Virinimą naudoja meistrai, jungdami detales, virindami vamzdžius, tačiau menininkai šios technikos imasi retai. Tad kryžius nestandartinis ne tiek savo idėja, kiek gamybos būdu“, - pasakojo R.Zenkevičius.
Jis tris savaites svarstė, kokią formą turėtų įgauti kūrinys, o gamindamas kryžių užtruko keletą dienų. Patys baubliškiai apie savo koplyčios kryžių kalbėjo kaip apie unikalų ir vienintelį pasaulyje – jau vien todėl, kad jis skirtas jiems ir koplyčiai, kurios jie taip kantriai siekė. „Maldos namai kaime veikia nuo 1995-ųjų. Prieš ketverius metus persikėlėme į buvusio darželio patalpas, kurios gavo nebe maldos namų, o koplyčios statusą. Iki pat šiol ji neturėjo vardo. Metus dirbome ir derinome, kad pagaliau būtume ne bevardžiai. Kad koplyčia būtų jauki, turėtų vardinę lentą ir kryžių, visi noriai dirbo, aukojo žmonės, seniūnija“, - kalbėjo S.Gideikienė. Pasak jos, tikintiesiems širdžiai brangus ne tik jiems specialiai gamintas kryžius, bet ir vardinė lenta. Plokštę jai padovanojo skulptoriaus Rimanto Dauginio, kuriam Baubliuose pastatytas paminklas, giminaičiai. „Iš tiesų nuo lentos ir prasidėjo kelias į tai, kad koplyčia pagaliau turėtų vardą. Apie tai pasikalbėjome su Kartenos klebonu Rolandu Karpavičiumi, jis mūsų norus ėmė derinti su Telšių vyskupu. Šis sutiko koplyčiai skirti šv.Kazimiero vardą“, - pasakojo S.Gideikienė. Suteikdamas koplyčiai vardą bei šventindamas šv.Kazimiero paveikslą vyskupas J.Boruta susirinkusius tikinčiuosius ragino sekti šventojo gyvenimu, ryžtis gyventi be nuodėmių. Pilna salė baubliškių kartu su koplyčios steigimo iniciatore S.Gideikiene didžiavosi, kad dabar turi ne paprastus maldos namus, bet ir bažnyčios archyvuose minimą koplyčią. „Koplyčia turi statusą, jos egzistavimą ir vietą numato bažnyčios autoritetas, šiuo atveju – Telšių vyskupas. Koplyčioje bent kartą per mėnesį paskirtas kunigas privalo aukoti šv.Mišias, koplyčia įregistruojama vyskupijoje. Be jokios abejonės, koplyčios egzistavimas pažymimas bažnyčios archyvuose. Maldos namai gali būti įkurti bet kur, o koplyčiai patalpas numato vyskupas“, - apie maldos namų ir koplyčios skirtumus kalbėjo klebonas R.Karpavičius. Šiuo metu koplyčia įkurta Baublių darželio patalpose, kur glaudžiasi ir biblioteka. „Tai, kad koplyčiai vyskupas suteikė vardą, mums visiems – didelė šventė. Tačiau kartais sau tyliai pamanau, kad ramiai numirti galėsiu tik tada, kai koplyčia turės atskiras patalpas. Manau, kad bendru darbu to pasieksime“, - žadėjo S.Gideikienė.
|
|
