Pajūrio naujienos
Help
2022 Gruodis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še310172431
Se4111825
Apklausa

Ar prieš senajam Kretingos parkui siūlant suteikti B. Burneikio vardą reikėjo viešos diskusijos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

Lituanistų atgimimas

  • Kuprinė
  • 2022-11-25

Akimirka iš „Lituanistikos akademijos“

Kiekvienas mūsų mokame skaityti, bet, ar skaitydami tą patį tekstą, jį suvokiame vienodai? Šį klausimą iškėlėme per lituanistų stovyklos rudens sesiją. Per dviejų dienų sesiją įgijau kitokį požiūrį į lietuvių kalbą.  

Kam reikalinga stovykla

Viskas prasidėjo gana gūdžioje 2020–2021 metų sandūroje – karantinas, per kurį maždaug trečdaliu smuko priėmimo į pirmosios pakopos studijas rodikliai daugumoje filologijos studijų programų. Lituanistai, matydami, kad smukimas jau vyksta ne pirmus metus, pradėjo galvoti, ką daryti.

Viena lituanistikos sklaidos priemonių tapo „Lituanistikos akademija“. Ji vyksta jau trejus metus. Šios akademijos įdirbis pastebimas ir stojimo rezultatuose – jie stabilizavosi, pradėjo gerėti.

Joje dalyvauja IX–XII klasių mokiniai. „Siekiame jiems atskleisti platesnį, įvairesnį, įdomesnį lituanistikos ir humanitarinių mokslų spektrą, negu suponuoja mokyklinė programa“, – kalbėjo vienas šios akademijos pradininkų Vilniaus universiteto studentas filologas Simonas Granskas.  

Kas laukia akademijoje 

Akademijoje manęs laukė dvi dienos, pripildytos narstymo po literatūros kūrinius, susipažinimas su senosiomis kalbomis. Kitoks požiūris į Lietuvos klasikus ir jų tekstus, gyvenimą.

Norėdami suprasti literatūrą, turime suprasti ir geriau pažinti žmogų, kuris tai parašė. Pamatyti, kaip pasikeitė Lietuva, jos literatūra, raštija. Sužinoti naujų faktų, kurių mokykla nemoko.

Mano, kaip dalyvio nuomone, ši „Lituanistų akademija“ tinka  moksleiviams, kurie nori patikrinti ar teisingai renkasi kelią, pajusti būsimų studijų humanitarinių mokslų srityje skonį.

Per pertraukas, tarp įdomių paskaitų, galėjome pasikalbėti su studentais, dėstytojais. Praleidęs vos porą dienų šioje akademijoje, supratau, kad studijos Vilniaus universiteto Filologijos fakultete būtų daugiau negu sėdėti auditorijose ir skaityti knygas, nagrinėti literatūrinius tekstus.

Per užsiėmimus pasivaikščiojome ir po renesanso laikų moderniausią universitetą, susipažinome su jo istorija. Per šią sesiją išklausėme paskaitų apie eksperimentinę fonetiką, senąją baltų raštiją, nagrinėjome Maironio, Alfonso Nykos-Niliūno, Jono Meko poeziją, susipažinome su Pranciškaus Skorinos darbais.

Mane sužavėjo pažintis su „Lituanistikos akademijos“ programa. Jeigu jauti, kad nori stoti į humanistinių mokslų sritį, išbandyk šią stovyklą. Toks būtų mano požiūris.

Dominykas MIEŽETIS 

„P. n.“ akademijos narys


„Studijų mugės“ akimirka Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje

Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje įvyko kasmetinis renginys „Studijų mugė“. Šiemet joje dalyvavo 20 aukštųjų ir profesinių mokyklų iš visos Lietuvos.

Per renginį gimnazijos mokiniai, atvykę svečiai iš Kretingos ir Klaipėdos rajono ugdymo įstaigų išklausė aukštųjų ir profesinių mokyklų atstovų pristatymus. Vėliau mokiniai individualiai konsultavosi rūpimais klausimais ir iš arčiau susipažino su universitetų, kolegijų ir profesinių mokyklų veikla, siūlomomis specialybėmis, studijų programomis. Renginys skatino gimnazistų iniciatyvumą ir padėjo jiems apsispręsti dėl ateities profesijos. Gimnazijos ugdymo karjerai specialistė Alma Slaboševičienė teigė, kad „Studijų mugė“ yra puiki galimybė vyresniųjų klasių mokiniams susipažinti su Lietuvos aukštosiomis ir profesinėmis mokyklomis bei atrasti savo širdžiai artimą profesiją. Taip pat ji pasidalino patirtimi, kad per šį renginį tikrai buvo mokinių, kurie pagaliau atrado tai, ko nori ateityje. Tiems mokiniams, kurie vis dar yra ieškojimų kelyje, Alma Slaboševičienė patarė: „Įvairiais būdais siekite pažinti save ir savo galimybes. Jeigu reikia, pasitelkite ir kitų pagalbą, o tada patys imsite pajusti savo širdimi tai, kas jums patinka.“

Inga VAIŠVILAITĖ


Ugnė Gudaitė jau ne vienerius metus save realizuoja fotografuodama.

Vydmantų gimnazijos III gimnazinėje klasėje mokosi išskirtinio talento mergina – šešiolikmetė Ugnė Gudaitė jau seniai realizuoja savo pajautimą fotografijoms. Fotoaparatą rankose laikyti gali kiekvienas, tačiau atidi akis duota ne kiekvienam. U. Gudaitė pasidalino, kaip jai sekasi eiti šiuo keliu ir davė patarimų fotografais norintiems tapti jaunuoliams.

Pirmieji kadrai

Fotografija mergina pradėjo domėtis V klasėje. Tačiau pirmieji bandymai buvo kiek ankščiau – kai gavo savo pirmąjį mobilų telefoną. Fotografuodavo gamtą, žmones ir gyvūnus. Nuosavą fotoaparatą Ugnė svajojo turėti, regis, po pačių pirmųjų nuotraukų. Pagaliau jį įsigijo VIII klasėje, kai sutaupė pinigų.

Po poros metų savęs ir stiliaus paieškų, vydmantiškė suprato, kad jai artimiausia portretinė žmonių fotografija. „Man labai malonu žiūrėti į žmones, kurti įvairius jų paveikslus. Visi yra gražūs ir fotogeniški. Jeigu kas manote kitaip, nėra nefotogeniškų žmonių“, – tvirtai teigė jaunoji fotografė.

Priežastis, kodėl U. Gudaitė taip mėgsta šią sritį, – kitų žmonių sukeltos emocijos ir gauti rezultatai. „Esu labai laiminga matydama žmonių emocijas ir išraiškas, kai jie gauna sutvarkytas – redaguotas – nuotraukas“, – darbo rezultatais džiaugėsi Ugnė.

Gan daug įkvėpimo U. Gudaitė semiasi iš socialinio tinklo „Instagram“. Domisi, kaip parinkti gerą apšvietimą, sukurti tinkamą nuotaiką ir atmosferą per fotosesiją, kad žmogus prieš kamerą jaustųsi kiek įmanoma labiau atsipalaidavęs.

Fotografei labiausiai įsiminė šią vasarą daryta fotosesija prie jūros su drauge. „Man labai patiko pozuojančios merginos energija, oras buvo nuostabus, taip pat turėjome galimybę įamžinti vasaros saulėlydį. Draugė buvo nustebusi ir apsidžiaugė fotosesijos rezultatais, o tai man suteikė ypatingą motyvaciją tobulėti toliau ir leido didžiuotis savimi.“


Antrus metus iš eilės Vydmantų gimnazijos moksleiviai dalyvavo „Erasmus+“ projekte, per kurį šiais metais vyko į Lenkiją, Zakopanę.

Vydmantų gimnazija antrus metus iš eilės gavo pasiūlymą vyresniųjų klasių mokiniams išvykti į Lenkiją, Zakopanę, ir dalyvauti „Erasmus+“ projekte. Šį kartą kelionė buvo ypatinga, kadangi grupė susibūrė iš vienos būtent III gimnazinės klasės mokinių. O ir lydinčios pedagogės – etikos mokytoja Irena Grabienė ir socialinė pedagogė Rasa Embrasienė – sukūrė pozityvią aplinką.

Viskas – apie toleranciją

„Erasmus+“ tema buvo tolerancija ir kultūrų istorija pagal projektą „Time machine of my city“. Tikslas – išnagrinėti skirtingų kultūrų šaknis ir apibūdinti pakantumo svarbą, taip pat atsisakyti žalingų stereotipų, kuriuos esame linkę pritaikyti tam tikroms tautoms ar kultūroms.

Projekte dalyvavo mokiniai ir mokytojai iš trijų skirtingų šalių – Lietuvos, Lenkijos ir Turkijos. Nuo pat pirmojo susipažinimo vakaro susikūrė jauki atmosfera ir pradėjo megztis nauja draugystė.

Grupės apsistojo šalia Zakopanės esančiame kaime Biały Dunajec. Lenkai visus priėmė jaukiai ir šiltai, suteikė visus apgyvendinimo patogumus.

Kiekvieną dieną jaunuoliai buvo užimti skirtingomis veiklomis, kuriose prireikė stipraus komandinio darbo ir noro komunikuoti, giliai suprasti vienas kitą. Vyko sesijos, skatinusios pažinti ne tik vienas kitą, bet ir save, daug saviugdos užduočių. Taip pat mokiniai sprendė kosmopolitizmo problemas, mokėsi kitų kultūrų moralinių ir tautinių ypatybių. Vyko įvairūs žaidimai, skirti atsikratyti socialinio nerimo ir leidę vienas su kitu jaustis patogiai, mokė atvirauti.


Kretingos Pranciškonų gimnazijos moksleivei Sandrai Vaičiūtei patinka padėti žmonėms, todėl ji savanoriauja.

Kretingos Pranciškonų gimnazijos moksleivė Sandra Vaičiūtė yra viena aktyviausių savanorių Kretingoje. Ji – šaulė, taip pat Sandra aktyviai savanoriauja su parapijos bendruomenės jaunimu.

Patinka padėti jaunimui

Nors Sandrai tik šešiolika, savęs ji neįsivaizduoja be savanorystės. Merginos teigimu, šią veiklą pasirinko dėl to, kad pajautė pašaukimą tai daryti. „Dievas gyvenime davė labai daug situacijų, žmonių, kurie ir privedė prie to, kad padėčiau kitiems“, – pasakojo mergina.

Mergina šiuo metu savanoriauja Kretingos parapijoje, nes ten jaučia didelį norą dirbti ir padėti jaunimui. Sandrai tokios veiklos reikšmė yra didelė. Ji atiduoda visą save, savo laiką. Tai reikalauja kantrybės, kartais kelia šiek tiek streso: „Man gera pamatyti žmonių šypsenas.“

Daugiausiai dėmesio kretingiškė šiuo metu skiria darbui su jaunimu. Jos nuomone, po kurio laiko veikla su jaunimu jai bus gyvenimo „variklis“. „Šie žmonės yra ieškojime, bet labai dažnai jie tame būna vieni, todėl ir noriu savanoriauti su jais, kad jie nesijaustų vieniši savo džiaugsme ar nusivylime“, – dalijosi mergina.


Devintokė Urtė Endružytė šiais mokslo metais priėmė svarbų sprendimą – stoti į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją.

Kurį laiką aktyviai dalyvavusi ir organizavusi Kretingos rajono jaunimo iniciatyvas devintokė Urtė Endružytė šiais mokslo metais priėmė svarbų sprendimą – mokytis Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje. „Groju ne todėl, kad reikia ar verčia tėvai. Muzika man – tarsi oras“, – akcentavo fleitos specialybę pasirinkusi mergina.

Atsidūrė netikėtai

Muzika Urtę lydėjo nuo mažumės – lankydama vaikų darželį jau dainavo ir ne kartą dalyvavo „Dainų dainelės“ konkurse. Tačiau būtent I klasėje jos dėmesį patraukė muzikos instrumentai. Visai netrukus Kretingos meno mokykloje Urtė pradėjo lankyti fortepijono pamokas.

Tačiau iškilo netikėta problema – namuose netilpo pianinas. „Tuomet labai nusiminiau. Juk man taip patiko skaityti natas, girdėti garsus, išreikšti emocijas. Laimei, prikalbinau mamą leisti man apsižvalgyti ir išsirinkti kitą instrumentą. Labai gerai pamenu, kaip su fortepijono mokytoja vaikščiojome po visą meno mokyklą, visas klases. Buvau ir smuiko, ir kanklių, ir saksofono klasėse, bet tada mažosios Urtės akis patraukė fleita. Pamenu, kaip fleitos mokytoja mane pastatė prie veidrodžio, pridėjo fleitą ir pasakė, kaip ji man tinka ir kaip gražiai aš su ja atrodau“, – prisiminimais pasidalijo U. Endružytė.

Nuo tos lemtingos dienos Urtė daugiau fleitos nebepaleido. Pradėjusi rimčiau muzikuoti mergina suprato, kad tai nėra taip lengva, kaip atrodo žvelgiant iš šalies. „Yra daug sunkaus darbo, kurio nemato kiti, nes scenoje parodomas tik geriausias variantas. Prisipažinsiu, buvo daug minčių mesti, tačiau nuo to nepabėga nė vienas muzikuojantis žmogus“, – atviravo pašnekovė.

Motyvaciją kretingiškei padėjo išsaugoti koncertai, atidus publikos dėmesys, palaikymas ir, visų svarbiausia, muzika perduodamos emocijos suvokimas. „Koncertas suteikia tą nepaprastą galimybę džiuginti kitus, o tai ir mane pačią padaro laiminga“, – tikino muzikantė.


Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos abiturientas kretingiškis Simas Martinkus dirigavo Palangos pučiamųjų instrumentų orkestrui. „Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę diriguoti patyrusiems muzikantams“, – tikino jis.

Būdamas aštuntokas su nerimu labai svarbų sprendimą priėmęs kretingiškis Simas Martinkus šiandien tvirtino, kad yra ten, kur turi būti, – muzikos kelionėje. Joje jis ne tik pažįsta dirigavimo meną, bet jau turėjo galimybę diriguoti ir Palangos pučiamųjų instrumentų orkestrui.

Įgijo patirties

„Tai išskirtinė galimybė. Man buvo didelė garbė diriguoti tokiam orkestrui, mokytis iš jų, jų vadovo Vyganto Rekašiaus“, – kalbėjo S. Martinkus.

Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos abiturientas jau debiutavo antrus metus iš eilės vykstančiame edukaciniame užsiėmime Palangoje „Skambantis miškas“.

Programoje skamba 10 dalių specialiai edukacijai kompozitoriaus Tado Šileikos sukurtas kūrinys. „Kiekviena šio kūrinio dalis pristato vis skirtingą miško gyventoją, o juos imituoja atitinkami pučiamieji instrumentai“, – apie vaikų pažintį su orkestru pasakojo Simas.

Tai – ne šiaip paprastas pasirodymas, tai – muzika, susieta su teatro elementais, kuriais rūpinasi taip pat kretingiškė jaunoji režisierė Aistė Šeštokaitė. „Aš buvau kaip skambančio miško vedlys. Į šį teatralizuotą pasirodymą buvo įtraukiami vaikai – tai per vaidybą darė Aistė“, – sakė S. Martinkus.

Kretingiškis studijuoja choro dirigavimo specialybę, tačiau nepraleido galimybės pabandyti diriguoti orkestrui. „Esu dirigavęs mažajam konservatorijos simfoniniam orkestrui. Tokiam žinomam orkestrui, kaip Palangos, teko diriguoti pirmą kartą. Iš pradžių kiek nerimavau, nes dirigavimas orkestrui skiriasi nuo chorvedžio subtilybių. Taip pat buvo neramu dirbti su tokiais patyrusiais muzikantais, tačiau likau nustebęs, kai jie padėjo man, davė gerų patarimų, dirbome išties kaip komanda“, – patirtimi dalijosi jaunasis dirigentas.


Atvertomis akimis

  • Kuprinė
  • 2022-10-28


Kretingos rajono taryboje vakar svarstyti klausimai, susiję su Atviro jaunimo centro Kretingoje atsiradimu: taryba pritarė dėl papildomų etatų Dienos veiklos centre.

Reikia 7 etatų

Dar birželį buvo pakeisti Dienos veiklos centro nuostatai, jame atsirado naujas padalinys – Kretingos atviras jaunimo centras (KAJC).

Kadangi bus teikiamos naujos paslaugos, centrui reikia papildomų darbuotojų. Tarybos nariai patvirtino Dienos veiklos centro maksimalaus pareigybių skaičių – darbui su jaunimu reikia papildomų 7 etatų.

Pagal jaunimo centrų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, KAJC turi būti užtikrinamas jaunimo užimtumas, darbuotojų pasiskirstymas darbui grupėse. Su jaunimu dirbs specialistai, taip pat ir psichologas. Jis teiktų rekomendacijas specialistams dėl veiklų pobūdžio ir asmeninių jaunuolių problemų sprendimo, nukreipimo konsultacijoms.

Tokiuose centruose vienu metu su jaunimu tiesiogiai dirbti turi du darbuotojai – tiek išvykstant į seniūnijas, tiek dirbant jaunimo centro patalpose.

Reikalingų darbuotojų skaičius nustatytas ir pagal kitų miestų patirtį. Lietuvoje efektyviai veikiantys jaunimo centrai turi 6–8 darbuotojų komandas, kurias sudaro tiesiogiai dirbantys su jaunimu, psichologai, ūkio dalies darbuotojai, mobilūs jaunimo darbuotojai, praktinių įgūdžių ugdymo, jaunimo informavimo specialistai. Pavyzdžiui, nuo 2020 metų Gargždų atvirame jaunimo centre dirba 10 darbuotojų.

Planuojama, kad Atviras jaunimo centras dirbtų nuo vidurdienio iki 20 val. vakaro. Taip būtų atliepiami jaunimo poreikiai. Šį centrą planuojama įrengti dabartinėse Kretingos seniūnijos patalpose, esančiose Rotušės a. 1 trečiame aukšte. 2023 m. KAJC iš Savivaldybės biudžeto, manoma, reikėtų skirti apie 125 tūkst. eurų darbo užmokesčiui.


Siaubo naktis bibliotekoje

  • Kuprinė
  • 2022-10-28

Šįvakar Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje organizuojamas Helovyno tematikos „Strangers things“ serialu paremtas renginys, kurio metu jaunimui teks įveikti nelengvus iššūkius.

Pasak renginio organizatorės Kornelijos Stancikaitės, siaubo naktys bibliotekoje buvo rengiamos ir anksčiau. Šiemet nuspręsta suorganizuoti su siaubo mokslinės fantastikos serialu „Stranger Things“ susijusį renginį. Pasirinkti Helovyno laikotarpį paskatino serialo tematika. „Kretingos bibliotekoje, kiek domėjausi – ir Lietuvoje, toks renginys bus rengiamas pirmą kartą“, – tikino Kornelija.

„Idėja renginiui gimė mano organizuojamo jaunimo kino klubo „Kino maršrutai“ metu. Dalindamiesi serialų rekomendacijomis, supratome, kad esame tikri „Stranger Things“ gerbėjai. Taip kilo mintis sukurti su tuo susijusį potyrį 15–19 m. jaunimui. Bibliotekoje jau ketverius metus itin sėkmingai vyksta Hario Poterio iššūkiai, tai taip pat padrąsino įtraukti dar vieną panašaus „kalibro“ renginį į repertuarą“, – teigė K. Stancikaitė.

Kai paskelbė registraciją, dalyvių sąrašas užsipildė per parą. „Matydami didelį susidomėjimą padidinome galinčiųjų dalyvauti renginyje skaičių, taip pat ėmėme vesti norinčiųjų sąrašą, su kuriais bus susisiekta, jei atsilaisvintų vieta. Be to, atsirado, kas pasisiūlė renginyje vaidinti. Todėl labai džiaugiamės, kad įkūnyti tam tikrų serialo personažų į biblioteką atvyks svečių iš Klaipėdos, Kauno“, – tikino pašnekovė.

Pasirinkti būtent Helovyno laikotarpį šiam renginiui paskatino serialo tematika, o ne pati šventė. Norėta atgaivinti Hawkins miestelį, mylimus serialo veikėjus, kuriems teks kovoti su mistiniais reiškiniais, tad, pasak Konelijos, logiškiausias ir artimiausias variantas pasirodė spalio pabaiga: „Sunku pasakyti, ar jaunimas renginiu susidomėjo tik dėl serialo, ar ir Helovyno, nors tai, kad visi dalyvausiantys jame turės persirengti 80-ųjų dvasios įkvėptu stiliumi, sulaukė teigiamo atsako.“

Merginai Helovyno šventė patinka, nes yra didelė siaubo filmų gerbėja, mėgsta tematinius susibūrimus. „Vieniems ši atklydusi šventė galbūt atrodo kičas, aš į tai žiūriu kaip į monotonijos nuspalvintą kasdienybę paįvairinantį reiškinį“, – nuomonę išsakė K. Stancikaitė.

Linas DAUGĖLA


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas