|
|
|
Vakarų LietuvaUžleista peties trauma gali išsivystyti į negalią
Šiaulių krašte puikiai žinomas gydytojas ortopedas-traumatologas Žydrūnas Vitkauskas prieš kelerius metus, per pandemiją, „atrado“ jaukų Kretingoje įsikūrusį medicinos centrą „Northway“. Pažinęs Vakarų krašto pacientus čia ir liko – medicinos centre „Northway“ gydytojas iki šiol konsultuoja ir atlieka operacijas. Ko neparodo rentgeno tyrimas? Kasdieniame darbe gydytojas Ž. Vitkauskas dažnai susiduria su sportinių, buitinių traumų pasekmėmis. Šaltuoju metų laikų šią pacientų kategoriją tradiciškai papildo paslydusiųjų ir parkritusiųjų gretos. Tiesa, ne visi patyrę tokias traumas suskumba kreiptis į ortopedą-traumatologą. Kai kurie gydytojo duris praveria praėjus metams ar net keleriems po traumos. Nugriuvo, susitrenkė petį, po kelias savaites trukusių skausmų kreipėsi į gydytoją, tačiau rentgeno tyrimas lūžio neparodė. Sulaukęs patarimo mankštinti petį, žmogus dažniausiai toliau kenčia skausmą. „Rentgeno tyrimas parodo tik rimtas ir kritines traumas – kaulo lūžį arba išnirimą, o štai vidutinio ar lengvo stiprumo traumų, tokių, kaip plyšusios sausgyslės ar pažeisti peties raiščiai, šis tyrimas neatskleidžia, nors jų negydant žmogus gali tapti ir neįgalus“, – paaiškino gydytojas Ž. Vitkauskas. Medicinos centre „Northway“ galima atlikti modernius rentgenologinius ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimus. Pasak ortopedo-traumatologo, tokios galimybės leidžia nustatyti tikslesnę diagnozę.
Programa 100 pilotų Lietuvai baigėsi, bet mokymai tęsiasi
Rugsėjį–lapkritį Vakarų Lietuvoje sėkmingai įgyvendinta iš dalies Lietuvos krašto apsaugos ministerijos lėšomis finansuota programa „100 dronų pilotų Lietuvai“, per kurią net 109 dalyviai įgijo bepiločių orlaivių (BO) piloto kvalifikaciją. Programa buvo siekiama ne tik skatinti visuomenės susidomėjimą dronų technologijomis, bet ir prisidėti prie įgūdžių, skirtų krašto gynybai, stiprinimo. Rezultatas – per 100 kvalifikuotų pilotų Per mokymus, surengtus Klaipėdoje, Kretingoje, Mažeikiuose ir Juodkrantėje, programos dalyviai įgijo A1/A3 atvirosios kategorijos bepiločio orlaivio piloto pažymėjimus. Be to, 12 entuziastų gilinosi į FPV tipo dronų pilotavimo ir konstravimo pagrindus. Programoje aktyviausiai dalyvavo jaunimas nuo 16 iki 29 metų, tačiau taip pat sulaukta susidomėjimo iš jaunesnių negu 16 metų moksleivių ir vyresnių nei 40 metų dalyvių. Pagrindiniai tikslai ir pasiekimai Programos metu buvo peržiūrėtos ir pritaikytos mokymo programos, skirtos BO pilotams ir FPV pilotams, taip pat pagerinta mokymo priemonių bazė, leidžianti efektyviau organizuoti teorinius ir praktinius užsiėmimus. Buvo parengti šeši papildomi savanoriai instruktoriai, kurie įgijo reikalingų kompetencijų prisidėti prie būsimų mokymų. Programos dalyviai įgijo A1/A3 kategorijos piloto sertifikatus, o dalis jų susipažino ir su FPV dronų konstravimo bei pilotavimo pagrindais. Įgyvendinant programą, buvo organizuoti teoriniai ir praktiniai mokymai, taip pat viešas renginys, kuriame pristatyta dronų svarba ir jų taikymas Ukrainos kare, savo patirtimi dalijosi Ukrainoje kariaujantis savanoris Arūnas Kumpis ir „Blue/Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohman. Programos metu įsigytos mokymo priemonės ir parengta metodinė medžiaga bus aktyviai naudojamos ateities mokymuose, o įgyta savanorių patirtis užtikrins, kad panašios iniciatyvos galėtų būti įgyvendintos dar efektyviau.
Šiauliuose prisiminė fotografą dokumentalistą Vaidotą Kisielį
Fotografijos muziejuje, Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinyje, įvyko renginys iš ciklo „Naujos pažintys su senais pažįstamais“, skirtas vieno Lietuvos fotografijos mohikanų, buvusio ilgamečio Fotografijos muziejaus vadovo, Kretingoje gyvenančio Vaidoto Kisielio kūrybinei veiklai prisiminti ir su ja supažindinti visuomenę. ,b>Kretingoje gimęs augęs, po studijų Vilniaus universitete V. Kisielis pradėjo dirbti „Aušros“ muziejuje, o nuo 1977 metų ėmėsi vadovauti Fotografijos muziejui ir dirbo vadovaujantį darbą 16 metų. „Tuomet buvau labiau biurokratas, negu menininkas, atsakingas už eksponatų rinkimą ir tvarkymą, nuolatinės ekspozicijos formavimą, tuo pačiu – parodų organizavimą, fotografijos festivalių rengimą, rašiau publikacijas“, – kalbėjo 71-erių kūrėjas dokumentalistas, į meninę fotografiją paniręs tuomet, kai išėjo į užtarnautą poilsį. „Dabar, kai vartau savo fotografijas, atrandu labai įdomių dalykų: fiksavau Atgimimo pradžios įvykius, svarbias varžybas, 1987-aisiais buvau surengęs vieną ryškiausių parodų „Superfinalas 87“ apie Kauno „Žalgirio“ pergalę Maskvoje prieš CSKA“, – prisiminė fotomenininkas. Jo objektyvas fiksavo beveik visus Atgimimo laikotarpio įvykius Lietuvoje, dalyvavo „Sąjūdžio“, Lietuvos Tautinio olimpinio komiteto atkūrimo suvažiavimuose ir kituose svarbiuose to meto įvykiuose. V. Kisielis dar vadovavo Kultūros liaudies universiteto Fotografijos meno ir istorijos fakultetui, kuriame kartą per mėnesį buvo rengiami užsiėmimai fotomėgėjams – juose paskaitas skaitydavo žinomiausi to meto Lietuvos fotografai bei teoretikai Povilas Karpavičius, Virgilijus Juodakis, Algimantas Macijauskas, svečiai iš Latvijos, Estijos, kitų šalių.
Vaišėms – obuolių gardėsis pagal danus
Kretingiškiai menininkai Rasa ir Gediminas Staškauskai, šį rudenį dalyvavę Silkeborgo mieste Danijoje surengtose atvirose meno dienose, nuolat imasi naujų projektų, sumanymų ir jau su Darbėnų gimnazijos moksleiviais rengiasi įžymaus kraštiečio iš Mončių kaimo kilusio skulptoriaus Antano Mončio 105-ųjų gimimo metinių paminėjimui. Skulptorių svajonė – surengti menininkų plenerą, kad Darbėnų šviečiančių sūpynių parką papuoštų skulptūros kraštiečiui menininkui modernistui atminti. Savo kūrybinę erdvę Rasa ir Gediminas Staškauskai yra susikūrę netoli Darbėnų, nuošaliame gamtos kampelyje, kuriame stengiasi išsaugoti gamtos natūralumą. Menininkus supa per 30 natūraliai išaugusių ąžuolų, pačių iškastas tvenkinys, gėlynai, sodas. Čia jie kuria ir galeriją, kurioje eksponuojami naujausi menininkų darbai ir kuriuos progą apžiūrėti turi sodybos svečiai. Senas greičiausiai ne vieną šimtmetį skaičiuojantis ąžuolynas kaip niekada šiemet buvo turtingas gilių derliaus – jų tiek prikrito, kad kojos nebuvo kur pastatyti – storu storiausiu sluoksniu miško žemė jomis buvo nuklota. Parūpo, gal ąžuolyno šeimininkai ir gilių kavą yra pamėgę? „Vieną kartą prisidžiovinome gilių, pabandėme, bet kažkaip ta gilių kava mums susižavėjimo nesukėlė, tad gilių nerenkame – paliekame miško gyventojams, tegu sėjasi ir nauji ąžuolai“, – tvirtino Rasa ir Gediminas, kuriems ąžuolynas – poilsio, ramybės ir kasmet švenčiamų Joninių vieta, kur susirenka šeimos nariai, draugai, bičiuliai. Apskritai skulptoriai keramikai R. ir G. Staškauskai labiau yra žinomi užsienyje – Vokietijoje, Olandijoje, Danijoje, negu Lietuvoje. Menų jie mokėsi Vokietijoje, dažnai vyksta į kūrybines keliones, turi daug bičiulių, o bendrystė neretai pamėtėja ir įvairių kulinarinių idėjų.
Rusijos Sudžoje teko sprukti nuo persekiojančios skraidyklės
Nuvykus į ukrainiečių užimtą teritoriją Rusijos Kursko srityje labai akivaizdžiai pasimatė, kokias baisybes neša karas. Greta esantys kaimai, kuriuos skiria vien pasienio ružas ir kurių gyventojai daug šimtmečių bičiuliavosi, dabar Ukrainos pusėje buvo pavirtę griuvėsių krūva, o Rusijoje gyveno kaip gyvenę. Tiesa, tris pastaruosius mėnesius tenykščiai Rusijos gyventojai irgi patiria maisto trūkumą, elektros ir telefono ryšio nebuvimą ir kitokius suvaržymus. Tačiau ukrainiečių kariai rusų civilių nekankina, neprievartauja, neapiplėšia, namų nedegina ir negriauna – taip elgiasi į Ukrainos teritoriją įsiveržę Rusijos kariai. Kad ukrainiečių kariai Rusijoje neplėšikauja, o veža maistą, vaistus ir padeda civiliams, paliudijo ir patys rusai. Sumų regiono sostinė Sumai nuo pasienio su Rusija yra nutolę 40 m, ir vaizdas, artėjant prie kaimynų teritorijos, kas kelis kilometrus blogėja. Mat beveik trejus metus ukrainiečių kaimai buvo apšaudomi, ir kuo arčiau pasienio, tuo labiau. Spėjama, kad Rusija Ukrainos pasienio kaimus terorizuoja tam, kad gyventojai išsibėgtų, ir vėliau būtų lengva tą teritoriją užimti, nes sugriautuose namuose ukrainiečių kariai neturi, kur pasislėpti. Paskutinėje didesnėje Ukrainos pasienio gyvenvietėje Junakivka vaizdas labai niūrus – sugriauta net mokykla ir cerkvė, o keliai vos pravažiuojami per duobes, likusias po bombardavimų.
Saugumas nėra tik biudžeto eilutė
Saugumas nėra biudžeto eilutė: 2 proc. iliuzijos pabaiga su Donaldu Trampu vėl Baltuosiuose rūmuose, o Europa susiduria su nauja netikrumo era. Įprastas amerikiečių palaikymas – Europos saugumo pagrindas – dabar labiau negu bet kada yra abejotinas. Dešimtmečius Europa pasitikėjo, kad JAV visada bus šalia, pasirengusi užpildyti spragas. Tačiau tie laikai baigėsi. Donaldo Trampo administracija atvirai kelia klausimus apie NATO vaidmenį ir skeptiškai vertina Amerikos įsitraukimą į Europos saugumą. Europa turi susitaikyti su nauja realybe: ji nebegali sau leisti pasikliauti JAV savo gynybai. Dabar atėjo metas veikti. Kai kurie Europoje gali jaustis vieniši, palaikydami Ukrainą, tačiau šis požiūris nuvertina pačios Europos stiprybę. Europos Sąjunga (ES) yra didžiausias pasaulio prekybos blokas, viena iš trijų didžiausių pasaulio ekonomikų ir viena keturių iš dešimties didžiausių planetos ekonomikų namai. Palyginti, Rusija yra 11-oji pagal dydį ekonomika pasaulyje – panaši į Italiją, o Ispanija atsilieka ne itin daug. Europai trūksta ne išteklių, o valios juos panaudoti. Parama Ukrainai nėra išlaidos – tai yra investicija į Europos saugumą ir stabilumą. 2 proc. BVP tikslas NATO nariams kažkada buvo praktinis būdas įvertinti įsipareigojimą Aljansui. Tačiau šiandien, kai grėsmės vystosi ir atsiranda naujų iššūkių, šis tikslas yra pasenęs. Tikrasis saugumas nėra susijęs su biudžeto procentais – tai yra gebėjimai kurti Europą, kuri gali pati apsiginti ir greitai reaguoti į krizes. Brigada „Lietuva“ sėkmingai kuriasi Lietuvoje
Šiemet rugsėjo 13 dieną Berlyne, dalyvaujant Lietuvos krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui ir Vokietijos gynybos ministrui Borisui Pistoriusui, pasirašytas Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje. Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos ir Vokietijos susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ratifikavo spalio 3 dieną. Apie Vokietijos brigadą mūsų šalyje kalba ir dideli, ir maži, mieste ir kaime, jos laukiama, ir tai nėra tušti žodžiai, nes apklausos rodo, kad 85 proc. šalies gyventojų teigiamai vertina Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje. Brigados įkurdinimo žingsniai tvirti Projektą kuruojantys praėjusios kadencijos laikinai pareigas einantys Lietuvos krašto apsaugos ministerijos pareigūnai patvirtino, kad dėl užsienyje kilusių atgarsių apie porinkiminius šalies politinių partijų susitarimus brigados dislokavimo planai nesikeis ir bus vykdomi taip, kaip numatyta dvišaliame susitarime. Vokietija taip pat šiuo metu ištikta politinės krizės, iš kurios tikimasi išbristi per pirmalaikius rinkimus, numatytus vasario 23 dieną. Šio grandiozinio projekto užuomazga atsirado NATO viršūnių susitikime Vilniuje, o toliau rutuliojosi praėjusį gruodį abiejų šalių gynybos ministrams pasirašius susitarimą, kuriame buvo numatytas veiksmų planas, kas ir kuomet konkrečiai turėtų įvykti. Galiausiai susitarimas buvo patvirtintas šių metų rugsėjo mėnesį šalių gynybos ministrams pasirašant sutartį Berlyne. Apie 4 tūkst. 800 kariškių ir apie 200 civilių iš Vokietijos jau kitąmet turėtų persikelti trejiems metams į Lietuvą su naujai kuriama Vokietijos gynybos ministerijos („Bundeswehr“) „Lietuvos Brigada 45“ arba tiesiog vokiškai vadinama „Brigade Litauen“. Brigada bus pavaldi Vokietijos „Divizijai 2025“ ir veiks kaip sunkioji kovinė brigada. Apie Vokietijos pasiryžimą priimti galimus iššūkius paliudijo ir šią vasarą Pabradėje pasakyta Vokietijos kariuomenės vyriausiojo inspektoriaus generolo Carsteno Breuerio frazė: „Vokietija laikosi savo žodžio. Ginsime kiekvieną NATO teritorijos centimetrą.“
Kretingos laidojimo namai „Rimtis“ atnaujino savo erdves
Kretingos mieste laidojimo verslu per tris dešimtmečius – nuo 1992-ųjų – užsiimantys verslininkai Edita ir Juozas Donauskai šį rudenį laidojimo namų „Rimtis“ duris atvėrė atnaujinę jų interjerą: patalpose dominuoja šviesios spalvos – balta ir pilka, derančios su metalu, medžiu ir akmeniu. Ryškiausius pokyčius kretingiškiai pajunta didžiojoje šarvojimo salėje: anksčiau joje dominavusias gana niūrias spalvas pakeitė švelniomis, todėl verslininkai ją ir pervadino į „Šviesiąją“. Iš prietemos – į šviesą „Šviesiojoje“ salėje, sakė E. ir J. Donauskai, jie keitė langus, perdažė sienas, koregavo apšvietimą, kad, pagal klientų poreikį, jas reguliuojant, patalpą ar atskiras erdves galima būtų labiau paryškinti ar pritemdyti. Šviesos srautą nukreipus nuo grindų į lubas, susidaro spindulių efektas. Meniški kalvystės darbai – žvakidės ir šviestuvai ant sienų – erdvėms suteikia prabangos. Pagal dydį išdėliojamos stiklo vazos pakeitė ankstesnes plastiko vazas. Ir kryžius, anksčiau buvęs nišoje, ir metalo šviestuvai likę tie patys, meistro iš Telšių Tado Šilinsko sukurti prieš kelerius metus, tačiau atnaujinti ir šviesiame sienų fone atrodo išraiškingai. „Tiesa, dizainerių sumanymu, kalvio rankų darbo kūriniai, vaizduojantys medžių šakas, apversti šakomis žemyn. Užtat atrodo naujai“, – E. Donauskienė sakė, kad interjerui atnaujinti pasikvietę dizaino studijos „Interjero harmonija“ specialistus. „Šviesiojoje“ salėje pakeisti suolai, jie priderinti prie atnaujintų erdvių – įrengta 50 sėdimų vietų, taip pat – ir vietos giedotojams, nes, pasak verslininkų, taip pageidaudavę jų klientai. Tačiau, jei pageidaus kitaip, stalą su kėdėmis nesunku pergabenti į holą, kaip būdavę ir anksčiau.
Atlieka ar žaliasis auksas?
Prasidėjus rudeniui viena smagiausių pramogų – džiaugtis rudenėjančiais peizažais ir gelstančiais lapais. Vis dėlto kas vieniems – džiaugsmas ir pramoga, o kitiems atneša nemažus rūpesčius ir dideles išlaidas. Kiekvieną rudenį ėmus gelsti ir kristi lapams seniūnijų darbuotojai apsiginkluoja grėbliais, šluotomis ir traukia į miestų ir miestelių aikštes, skverus, parkus tvarkyti viešųjų erdvių. Atlikus šį darbą laukia dar vienas galvos skausmas – kur dėti sugrėbtus lapus ir surinktas šakas? Seniau nieko nestebindavo paparkiuose ir pakiemiuose pūpsančios komposto krūvos, tačiau dabar kad ir nuošalioje vietoje išvertęs priekabą kitą lapų ir sumanęs tokiu būdu pasigaminti komposto, rizikuoji užsitraukti aplinkosaugininkų nemalonę ir gauti baudą. „Vakarų Lietuva“ domėjosi, kaip šią problemą spendžia skirtingos Savivaldybės ir seniūnijos. Atvejis Plungėje Plungės žiniasklaida rudens pradžioje paviešino skaitytojo atsiųstas nuotraukas, užfiksavusias, kaip darbininkai nuošalioje pamiškėje iš Plungės miesto seniūnijos užrašu pažymėto krovininio automobilio priekabos iškrauna ir pakelėje suverčia šakas. Paviešinus šiuos kadrus netrukus kilo nemažas triukšmas. Seniūnija nebandė nuslėpti fakto, kad kurį laiką šakas vežė ne į žalienų priėmimo aikštelę, bet krovė pamiškėje, kur buvo susiformavęs nelegalus sąvartynas. Tai daryta esą ne iš blogos valios, o norint taupyti – įmonės ir įstaigos už toną žalienų, pristatomų į atliekų priėmimo aikštelę Jėrubaičiuose, turi mokėti per 54 eurus, atvežus kelmus, mokestis išauga iki 78-ių eurų už toną. Vengdamos išlaidų kaimiškos Plungės rajono seniūnijos nurodė žalienas dažniausiai atiduodančios vietos ūkininkams, šie lapus ir žolę kompostuoja ir tręšia laukus, šakas susmulkina ir panaudoja kaip biokurą. Pačios kompostuoti lapus ir nupjautą žolę seniūnijos nerizikuoja, nes tam reikia specialių aikštelių, kurioms taikomi gana aukšti aplinkosauginiai reikalavimai. Savaime suprantama, įsirengti tokias aikšteles kainuotų nepigiai. Su biokurą gaminančia viena įmone nurodė bendradarbiaujanti ir Plungės miesto seniūnija, tačiau vasaros pabaigoje ši šakų esą nepriėmė, taip jos atsidūrė nelegaliame sąvartyne pamiškėje. O lapai ir susmulkinta žolė, kaip nurodė seniūnė Dangirutė Jurkuvienė, vežami į žalienų priėmimo aikštelę Jėrubaičiuose, už jų priėmimą per 8-is šių metų mėnesius sumokėti 10 tūkst. 366 eurai.
Dėdi muoksla vyra ožaugėna žemaitiu žemė
Važioujėnt ėš Kretinguos i Salontus ėr netolėi Kalnali pasokus i bovosi Šalyna dvara, anou pravažiavus, atsėdortumėm Klausgalvu Medsiediu kaime, katras Kretinguos lankytėnu vėitu žemielapie yr pažymiets kap dėdi muoksla vyra akademika Joci Aduolpi (Adolfo Jucio, 1904–1974) gėmtėnės vėita. Čia ons gėmė, auga, tievu ūkie dėrba daugybė darbu, ėš čia ėšejė i gyvenėma ėr muoksla pasauli, katras anou da prėsėmen ėr vertėn atlėktus atradėmus. Pėrmasis Lietuvos atuomininks nikumet naėšsėžadiejė būtė žemaitiu – laiškus tep ėr pasirašydava: „Tamstos Jucys, žemaitis.“ Muokslėninka gėmtėnės vėituo tėkrūju anuo tievu statytu truobesiu nabier lėkėn, tik stuov anuo bruolė Jozės 1937 metas statyta truoba, katrou da prėveiz nebgausi akademika gėmėnė, su katrou ons liob palaikytė ryšios, atvažioudava, bėndraudava so bruoliu, anuo vakas, katru bova septyni ėr ėš katru belėkėn gyvi tik do. Diel ko yr svarbe atsėmintė Joci Aduolpi? Ons – akademiks, šioulaikėnės teorinės fizikas pradininks Lietuvuo, vėins ižymiausiu Lietuvos muokslininku, i fizika ėstuorėjė iejes kap atuomu teorijės kūries. Anuo, kap muokslėninka didiausis nuopelns, – kad ons suformava teorinės fizikas muokykla. Gėmė ons 1904 metas, ūkėninku šeimuo, nu pat mažėns bova pratinams dėrbtė ėvairius darbus. Tievs bova griežts, taupos, tuo patėis mokėna ėr vakus. Aduolpis bova laba smalsos, ėr kas bova neaiške, būtėns rekals bova ėšsiaiškėntė. 1912 metas tievs sava tris vakus išvežė muokintėis i Salontus, bat vėskon sotrokdė prasidiejės Pėrmasis pasaulėnis kars. Tad Aduolpis tik po 6 metu toriedams 18-a atvažiava muokytėis i Kretinga, paskiau – i Plungės „Saulės“ gėmnazėjė, kor ėr pasiruodė būsėma muokslėnininka gaboma, sava matematėkas sprendėmas pralėnkdava ėr muokytuojus, o draugu vėsa laika bova vadėnams „mūsa pruopesuorius“. Baigės tretiuojė gėmnazėjės laida, ons 1927 m. ėstuojė i Lietuvos universiteta, Gamtuos-matematėkas fakulteta ėr dar studiju laikas sosėduomiejė atuoma fizika. 1931 m. gava dėpluoma ėr prasidiejė anuo nelengvos kels – ons iemies atuoma teorijas tyriniejėmu.
|
|
