|
|
|
Būkem žemaitēMatematikas muokytuos netėkieta atsėskledė kap fuotuograps
Kretinguos rajuona Salontų gimnazėjės skaitykluo atėdaryta muokytuojaus Jurijaus Ščerbakuova menėnės portigrapėjės darbū paruoda. „Ėšrėša“ kuolegas Gimnazėjės dėrektuorė Aušra Zebitienė sakė, ka muokytuos į Salontus diestytė matematikas iš Plungės, kor gyven, atvažiou tik ontros metos. „Pėrmasias metas so naujuoko mes tik pažindėnuomies, vo šimeta, kumet vėsi draugėška isišnekiejuom, kuokios puomiegios katras torem, Jurijus prasėtarė, ka dara portigrapėjės. „No va, toukart aš lepteliejau, ė kuolegas moni „ėšrėša“, pradiejė prašytė, ka tus darbus paruodyčiau muokykluo vėsėms“, – joukies J. Ščerbakuovs. Skaitykluo ont sėinas ėškabinta15-a iriemintu nuotrauku. Čia pavaizdoutas ė Mėrosės kuopas, ė pavasari pranašaujontis pėrms pėinės žėids, ė bėtė, ė paukštoks – no, kapt tū padareli, kol nepaskrėda, reikiejė i kadra sospietė pagautė? Jurijus sakė fotografoudams netorėntis tėik kontrybės sielintė, tykuotė, kap ka dara Lietovuo žėnuoms gamtuos fuotuograps Marios Čepolis. Tas, kol gera kadra solauks, je rek, gal po 4 a net po 7 valondas ė krūmūs pri opės topietė, ė pėivuo golietė. „Žėnuokėt, daba paukštoka yr ėšdrousiejė, o ėr ironga, tėksliau, makroobjektyvs arba teleobjektyvs, katrus fotograpoudams nauduoju, nuoriedams kadros pritrauktė ėš artiau arba ėš tuoliau“, – atskledė ne tik gamta, bet ė patinkontius miesta vaizdos gebontis ožfiksoutė J. Ščerbakuovs.
Mintis sogolė i ontra puoezėjės kninga
Pavasariou atejus, pasauli išvyda ontruoji žvainėškės (Kretinguos r.) Daivas Stonkuvienės puoezėjės kninga, katrou somaketava ė 100 egzempliuoriu tiražo ėšleda Kaunė esonti kūrybėnė spaustovė „Ridsales“. Eilierašte ožgimst kone kuožna dėina Pėrmoujė kninga „Mintys tartum paukščiai“ so 170 eilieraštiu 2021 metas Daiva ėšleda tėn pat. Šiuon syki leidykla pakvėitė dalyvautė pruojektė, katruo tėkslus puoezėjės skaitytuojus sopažindintė so skėrtingas autuores ėš vėsuos Lietovuos. Vėinintelė salyga – tegaliejė pateiktė ne daugiau, kap po 50 eilieraštiu. Daiva joukas – anū torinti prirašiusi tėik, ka dar ė treti kninga ėšetom šėndėin pat, nes bėnt pu vėina sokor kuožna dėina. Kas anou ikvep rašytė? Saka: „Parskaitau kuokė patinkontė frazė, ėšgėrsto iduomė minti, važioudama i darba Muosiedi gimnazėjuo pamatau graži vaizda... Ė prilimp, ė parsekiuo vėsa dėina – torio igyvendintė, ėšrotolioutė anū ligi gala.“ Api kū ana raša? Api vėskū, tik ožsakuomūju prisilestė nanuor, neišen. Nuors vėina syki, kumet Muosiedi gimnazėjės muokytuojė paprašė, pavyka. „Muokytuojė mon sakė, ka vaka nuor paišytė pagal eilierašti, katram būtom daug vaizdū, vo tėi, kor yr bėbliuotekas kningelies, jau skaityti parskaityti – neiduome. Pabondiau – prikūriau ė api grybus, ė api stėrniokos, ė api dar daug kū“, – šypsuojuos Daiva. Anuos eilierašte daugiause api jausmos, emuocėjės, kartas – ne būtėna sava. „Vėina syki parašiau api meilė... vaje, ka pradiejė imbarėške klausėnietė, a jau aš meiloži kuoki betorinti?“, – joukies so vyru Antano tvėrta šeima sene sokūrusi, sūnu ė dokra i gyvenėma ėšledosi, daba anūka Puovėla pasiekėmas mozėkuo besėdžiaugonti Daiva.
Spalvings Palonguos žemaitiu sosėspėitėms
Palongėške žemaite šes metas pamėnavuojė Žemaitiu kultūras draugėjės Palonguos skyriaus 34-as metėnės. Anū sosėspėitėms ivyka legėndiniam Anapilie, katram dabar yr isikūrės kuruorta muziejus. Brongintė prigimtėnė kalba ė sava šaknis Žemaitiu kultūras draugėjė 1988 metas Telšiūs, „Alkuos“ muziejou, ikūrė 46 sava krašta kultūrėnio palėkėmo, anuo dabartim ė ateitim besirūpinontys žmuonis. Dėdėle greta vėins po kėta draugėjės skyre sosėtvierė ė pradiejė veiktė beveik kuožnam Lietovuos rajuonė. Ėš pėrmūju didžiausiu ė svarbiausiu draugėjės suorganizoutu tuo laikuotarpi rėnginiū bova Rainiū tragedėjės 48 metiniu pamėnavuojėms, be tuo, pri žudyniu vėitas ož visuomenės paaukuotas liešas bova pastatyta kuoplyčė-paminkls. Nu 1991 m. gegožės tik Palonguo vienintelie bova leidams ė pats pėrmasis žemaitėšks laikraštis „A mon sakaa?“, katrū redagava Danutė Mukienė. Bet žemaitėški skyrele arba atskėri poslape žemaitėška bova spausdėnami ė kėtū Žemaitėjės rajuonu laikraštiūs. Vo Klaipieduo fuolkluora kluba „Žemaitiu alkierius” vaduovė žornalistė Janina Zvonkuvienė rėngė žemaitėškas televizijės laidas. Daug kam dabar rūp, vo kuoks bier laikrašti „A mon sakaa?“ lėkėms? Pasėruoda, anū pakeitė 1993 m. rodeni ėšlests pėrmasis žemaitėšks žornals „Žemaitėjė”, katras nu ontra nomeri bova parvadints „Žemaitiu žemė”. 1995 metas redakcėjė parsikielė į Vėlniu. Žemaitiu kultūras draugėjės Palonguos skyriou nu pat pradžiū vaduovau Augustis Narmonts. Ons ė bova organizacėjės gimtadėini pamėnavuojėma, katras ivyka Palonguos kuruorta muziejou, pagrindėnė ašis: sopažindėna so nuveiktas darbas, papasakuojė, ka so aktyviauses nares šimeta aplonkė Lietova laba svarbiū Dorbės ė Saulės mūšiu vėitas – Dorbės mūšie žemaite so iš vuokietiū ordina kariuomenės persėmetoses koršes ė estas somušė kryžiuotius, vo Saulės mūšie žemaite sotrioškėna kalavijuotius. „Torem mes, kou didžioutys“, – sakė A. Narmonts.
S. Ipiltėis puoilsiavėitė žmuonis trauk kap magnets
Senuojuo Ipiltie, pri pat piliakalni palei tvėnkini, gyvenontis tautuodailininks Edvards Stalmuoks pats yr nostebės, ka, atruoda, tuoki ožkompi Kretinguos rajuonė žėna musint vėsa Lietova. Pabūtė, pasėlsietė, pasėmaudytė, pameškeriuotė, šašlyka ėšsėkeptė žmuonis čia atvažiou kartas ė somdytas autuobusas. Kėti atsėvež palapėnės ė pasėlėikt per nakti mėiguotė. Irėngts basakuoju taks, atsėrada naujū skulptūru Ta poike Darbienu seniūnijuo irėngta vėita so medines akcėntas gamtuos priegluobstie vietinius ė turistus viliuojė visumet, bet daba – da daugiau, nes vėdurie yr simpatėšks akmenėnis židinelis laužou, atsėrada naujū medėniu skulptūru, souleliu, o mažėisiems – supynės, tiltelis „Pabėgę baravykai“, senuolis, ruodontis i ožraša „Pažink savo kraštą“. „Tėksliau – ronka ėškielės diedoks atsėrada čiut onkstiau. Daug kas klausiniejė, kam ons tėn ruoda? Bet daba, kumet Tads išdruožė ė vaka skulptūrelė, visims pasėdarė aišku“, – joukies E. Stalmuoks. Daug gruožybiu čia sukūrė kretingėškis tautuodailininks Tads Šuorys, neginčėjama talėnta paveldiejės ėš rajuonė garsiejonti sava seneli Feliksa Lokauska.
Ka žemaitē rokouajas – kalnā trop
Šiaurės žemaičiai kretingiškiai“ – tep vadėnas 300 egzempliuoriu tiražu išlesta muokuomuoji kninga. Tarp anuos sodarytuoju yr ėr mūsa kraštietė Lubienė Jūratė – kalbininkė, humanitariniu muokslu daktarė, duocėntė. Ana dėrb Klaipiedas universiteta Socialėniu ėr humanitarėniu muokslu fakulteta Filuoluogėjės katedras vyriausiuojė muoksla darbuotuojė. Daugiau kāp do dešimtmetius žemaitiu tarmė ėr etnuokoltūra ana diestė lietoviu filuoluogėjės ėr etnuoluogėjės specialībės stodėntams. Duocėntė paskelbė daugiau kāp 60 muoksla straipsniu, parašė muokuomūju kningu stodėntams, 2015 m. – muonuografėjė aple ivairiū tarmiū grību pavadėnėmus „Lietuvių kalbos mikonimai: nominacija ir motyvacija“. Muokslėninkė īr vėina ėš dėdėlė būrė autuoriu, katrėi parašė kuolektīvėnė muonuografėjė „XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai)“, vo 2020 metas parėngė muokuomoujė kninga aple šiaurės žemaitiu kretingėškiu patarmė. „Pajūrė naujīnas“ paprašė, ka muokslėninkė papasakuotom, diel kuo anā īr svarbi žemaitiu, īpač kretingėškiu, tarmie, kou ta tarmie ipatinga? Kuokiū „keistū“ žuodiu mes torem? Kāp ėr diel kuo kėla mintis ėšlēstė kninga? Kam kninga skėrta? Kāp bova renkama medžiaga, kas bova tėi infuormacėjės šaltėnē? „Ožaugau, muokīkla baigiau poikiam Kretinguos rajuona Salontū miestelie. Tėn ėšmuokau žemaitėškā. Mona vīrs tēp pat salontėškis, ė vedo tarp savės rokoujavuos tik prigimtėnė tarmė, nuors jau daug metu gīvenau Klaipieduo“, – sakė J. Lubienė. – Nu pat maža monėi bova iduomi kalba. Lioubo kuožna vasara važioutė i Paneviežė rajuona pas sava aukštaitius senelius ė kuožna sīki lioubo dīvuotėis, ka tēp dėdlē skėras Šeškū ė Salontū šneka. Pasėrinkosi studijoutė lituanistika, dipluomėni rašiau aple salontėškiu šnekta, vo paskiau daugiau kāp dvėdešimt metu diesčiau žemaitiu tarmies ėr etnuokoltūras kursa Klaipiedas universiteta stodėntams.
Mūsa kūriejē
Mozėkontū notėkėma Mona diedė bova savamuokslis mozėkonts. Žmuonės api tuokius rokava, ka grajėj „ne iš gaidiū, bet ėš keporės.“ Daba sakytu ėš atmintėis. Ons pūtė tuokė rėista triūba. Seniau tėi patys trys a ketorė mozėkonta lioub grajytė ė veselies, ė budynies. Diedė papasakuojė, ka pakavuojus, pagal mozėkontu pasakyma – nopūtus, vėina sena muotrėškelė, nomūs bova pagrabs. Seniau ė budynės, ė pagraba, ė veselės lioub būtė nomūs. Nu šnapšės vėina kėta žonda paraudonava, vo ožvės – žėnta. Dabarčiou ons stuojė i gaspaduorius ton ūkė ė vėsa gyvenėma, dėltuo nikap nabsogebiejė sotorietė sava džiaugsma. Ons pasėlėnkė pri vėina mozėkonta ė nagarse i ausi paprašė, ka anėi pagrajytu „tuoki lieta valsieli.“ „No mes ė grajėjuom“, – sakė diedė. Paskou paleda ė polkeles. Vo tep kartas būn, ka nagali basoprastė, kor papoule.
BERŽANSKIENĖ Zenutė
Bolbė – žemaitiu karalienė: po bolbakasė
Nuors bolbės i mūsa kraštos atkeliava ne tep sene, be anū sava stala jau nebeisivaizdounam. Valguom ė vėrtas, ė keptas, ė kleckus daruom, ė kuošės maklevuojem. Kumet lietove pradiejė bolbės augintė, nežinuom, ožtat poike žėnuom, kumet anuos atkeliava i Žemaitėje: ton aprašė vyskops Muotiejus Valončius, vo anuo varda muziejou Nasrienūs yr pastatyts ė paminklos bolbe – žemaitiū karaliene. Pastatė paminkla Vyskopa Muotiejaus Valončiaus gėmtėnės muziejou Nasrienūs yr daug vėsuokiu paminklu, vėsuokiu iš medė ėšdruožtū skulptūru. Tarp anū aki patrauk daili apvali besėšypsonti medėnė bolbelė, katrou ėšdruožė truopnus žemaitis tautuodailininks Alpuonsos Skiesgėls (Alfonsas Skiesgilas) nu Kretinguos. Muziejaus direktuorė Violeta Čėsnienė papasakuojė, ka mėslės pastatytė paminkla bolbe i galva atejė apie 2006 metos – tumet sokaka 200 metu nu tuo laika, ka vyskops Muotiejus Valončius sava knyguo „Pasakojimas Antano Tretininko“ (1872 m.) aprašė, kap 1806 metas ūkininks Pilyps Brazdauskis i Nasrienus pėrma karta atvežė bolbės. „Vėskas iš Valončiaus apsakyma „Nauji išmoniai“: vyskops kap dėdelė naujyna aprašė bolbės ė paminavuojė data, kumet tuos bolbės Nasrienūs atsėrada. Mes ė pamėslėjuom, ka rek ton data pažymietė, ka rek paminkla ė pate bolbe“, – pasakuojė direktuorė. Ėšdruožtė paminkla bova paprašyts jau ne veina medėnė skolptūra muziejou sukūrės Alpuonsos Skiesgėls – ons sotėka, ė somėslėjė ton bolbė karalienė ožkeltė ont bačkuos – nes tas laikas vėsas naujynas liob nu bačkū skelbtė. Ė ėšdruožė žėidas vainėkouta bolbė, katra nu bačkuos pasėskelbė: „Bulvei Žemaitijoje – 200 metų“. „Rėnginys bova dikte poikos, „Žemaitiu alkierius“ ė anuo vaduovė Janina Zvonkuvienė parėngė pruograma aplink bolbė kap maista ė vaista. Bova žmuoniū ne tėk ėš Kretinguos, bet ė ėš Skouda, ėš Klaipiedas, ė vėsė dyvuojies, kap mes če tep somėslėjuom, ė džiaugies, ka sožėnuojė, kumet bolbės – ontruoji mūsa douna – i Žemaitėjė atkeliava“, – prėsėmėnė V. Čėsnienė, pridiejosi, ka tuoks paminklos yr vėns pats ne tiktas Žemaitėjuo, bet ė vėsuo Lietovuo.
Pri babūnelės
Ka aš mažus bovau, tonke liobo būtė pri babūnelės. Vėina kara ana mon saka: – Ek parnešk posė kiuocė ropotiū, eso anas skostė i taisyso pėitus. Nudūriau akis į aslą – mėslėjo, kas tas kiuocis yr? Mata babūnėlė, ka kažkas ne tep. Slinks nikumet nebovau. Greta ana soprata, kamė rekals. Tumet paaiškėna, tad ė parnešiau tū ropotiu. Kėta dėina taisa buočius traktuoriu, o aš klauso:
Lig ženatve ožgys
Mona mama vėsumet sakydava: ,,Lig ženatve ožgys.” Ė nesvarbo, kas bebūto notėkė: isikonda i lėižovi, užlėpa unt griebliaus ar nusitvėlke su kuoke nuors potra – vėsalaik girdiedavau ton pati žuodiu kratėni. Anou vadėnu žuodiu kratėnio, nes ons mon išvės neikondams bova. Mėslydavau ė mėslydavau kiauras dėinas: ,,Nu kap monei daba tėik ėlga gys ta žaizda ė kap vėsi žėnuos, ka tėkra išgėjė būtėnt ont ženatvės?” Vo mona tuoks myntėjėms troka tol, kol vėina graži pavasari dėina neapsiženėj posseserė. Vėsa istuorėjė prasidiej, ka priš nedielė lig veselės ana tieškies vėdorie asluos, paslydosi ont velns žėna kuo. O kėik striuoka bova! Baisi nečiestis, rek pripažint. Kraupe atruodė tuos anuos krovėna nutarkoutas kuojės, bet vėskou užglaistė ta pati nemėrtinga mamas frazė: ,,Alekto, pamatysi, lig ženatve ožgys, še, šėta šaldytas mesuos šmuota, palaikyk prispaudosi”. No ta aš pardaug ė nebsėrūpėnau tuom anuos kuojiem, bet vėstėik par vėsa gėmėnė nuskombiej, ka jaunuoji žiuopla yr. Apie talentingouji buotanika, katras ėšaukštėna žemaitiu kalba
Lietuvuos Seims 2021 metos yr paskelbės muokslininka, buotanika, žemaitiu raštėjės veikieji, konėga prancėškuona Jorgi Ambroziejaus Pabriežas metas – sokaka 250 metu nu šiuos Kretinga garsėnontiuos asmenybės gėmėma. Nepataikava aukštaitems Apie anū žėnuoma kap apie buotanika – ta tema yr parašės apie 50 darbū, bet vertings palėkėms ateitėis kartuoms yr geruoka dėdesnis: buotanikas žuodyns, augalū morfuoluogijės lietoviu terminū žuodyns, 800 augalū rūšiū herbariums, pėrmasis lietoviu kalba parašyts geografėjės vaduovelis, geografėjės terminū žuodyns, luotynu kalbuos vaduovelis, apie 250 pamuokslu ivaires žmoniū gyvenima ėr tėkiejėma klausimas. Ons rašė lėnkėška ėr luotynėška, bet daugiause – šiaurės žemaitiu kretingėškiu tarmė. Kap Kretinguo ivykusiuo konferėncijuo, skėrtuo J. A. Pabrieža pagerbtė, nuskombieji pruofesuoriaus Giedriaus Sobačiaus mintis, tuos asmenybės raštėjė fuormavuos ėr tesies posi šimta metu. Žmaitėška rašyt ons pradiejė dar XVIII a. pabaiguo, onksčiausis teksts bova 1798 metas pėrmoujė advėnta savaitė sakyts pamuokslus Raudienu parapėjės bažnyčiuo. Kumet rašė tou teksta, J. A. Pabrieža nebova 30-ėis metu. Apie 1827 metos, sosėtelkės daugiau tėis muokslėnė buotanėka veikla, ons sosėdūrė so pruoblema – nebova žemaitėšku terminū, kap pats sakė, nebova tautėnės žemaitiu gramatikas. J. A. Pabrieža bendrėnė kalba miegėna formoutė pagal savė. Vėina pagrindėniu nuostatu bova rašytė kuo panašiau i žmuoniū šnekamoujė kalba tamė kraštė, katram anėi gyven. Tep bova patuoge soprastė žemaitems dounininkams, sunke – aukštaitems. Bet J. A. Pabrieža ni nesistėngė taikytėis pri aukštaitiu, bandė kortė bėndrėnė kalba, skėrta šiaurės žemaitems. Sava kalba ons net bova pavadėnės pajūri žemaitiu kalba, bova nosakės net terituorėjė, kor ta kalba galiuo – „15 myliu nu Baltėjės jūras i krašta gėloma“.
|
|
