Pajūrio naujienos
Help
2023 Gruodis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar atvykstantieji dirbti iš Baltarusijos kelia pavojų Lietuvos saugumui?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Apklausa

„Pajūrio naujienų“ skaitytojai kviečiami išrinkti 2023-ųjų Metų žmogų!

Saulius Paulius BYTAUTAS
Auksė ANTULIENĖ
Romaldas SAKALAUSKAS
Lukas KUBILIUS
Simona MONTVYDAITĖ-KAYA
Virginijus BRAZAUSKAS
Dovydas BAJORAS
Tadas ROMEIKA
Janė LEŠČIAUSKIENĖ
Daiva DUDĖNIENĖ
Gražina KATKUVIENĖ
Gintaras ŽIOBAKAS
Komentarų topas

Būkem žemaitē

Helovins ar vės dieltuo Ėlgės, Vielėnės

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2023-10-31

Veini žmuonis par Vėsū švėntūju dėina ėr par Vielėnės ēs i kapėnės pagerbtė sava mėrosius artimūsius, o, kėti, daugiausē muoksleivē ėr jaunims, vėso tėmpu ruošas apsėdarītė pabaisu kuostiumās ėr tēp atpruovītė ėš svetimū kraštū atējusi Helovīna švėntė. Vėsuomenė neatsėtėktėna diskutou: ta katra šventė jau daruos svarbesnė? Ar mes, lietovē ėr žematē, neprarasēm sava kultūras, sava šaknū?

Geriau – par Užgavienės

„Iš kōr tas mūsa jaunīma bagalėnis nuors pārimtė svetėmū kraštū tradicėjės, iš kōr tas nuors vaidintė paklīdosės sielas, ateivius, zombius, šmieklas, o na gėlintėis i savūsius papruotius? Kōn mes, tievā, buoče, muokīkla, padariem, kad tēp nutėka? O gāl sovērskem kaltė vėsagaliou internetou ėr pasauli gluobalizacėje?“ – klausėmas i klausėmus atsakė Kretinguos muziejaus etnuografė Nijuolė Vasiliauskienė.

Praējosiu mētu spāli galė vielīva vākara ana solaukosi natėkietu svetiū, būrieli vakū, išsipaišiosiuom morzuom ėr pareiškosiu: „Puokšts ar saldaine“. „No ė kōn, ar nadoutė vakāms tū saldainiu ėr atskaitītė pamuoksla, kad tēp darītė navalno, kad pas momis nier tuokiū tradīcėju. Tėi jaunė žmuonis mōnės nagōsdėna, tėisa pasākios, naatruodė ėr tuokėi baisė, ta, aiško, aš anims tū saldainiu daviau, tik pakvėitiau kėtās metās atētė par Ožgavienės“, – pasakuojė Nijuolė.

Anuos žuodes, gīvenam tuokiuo šalie, ka galem džiaugtėis vėsās mētu laikās. Gražuolis pavāsaris ėr šėltuojė vāsara kou greitiause nubiega – ėr viel rodou, dėinas vės trumpie, naktis ėlgie, darganas, līn. Kažkuoks nerims apem, kažkuoks ėlgesīs (gal mėrosiu artėmūju, gal...). Šiuolaikėnis jauns žmuogos, gīvenontis bagalėnem skobiejėmė, isisōkės vės i tus patius darbus, gīvenontis na so gamta, na pagal gamtuos ritma, reguliāvosi vėsa pruotieviu gīvēnėma, tėkriause ėr nabjaut, kad rodėns, žėimuos laiks īr kėtuoks, kvėitontis šėik tėik aprimtė. Skaitītuos gāl pasakītė, „Kāp aprimsi? Bepėgo bōva pruobuočems: nuiemė derlius, sauge sosikruovė, galiejė ėr paėlsietė, ėr api kažkon pamāstītė, o mums vės tėi pātis nasibaigontis darbā ėr rūpeste. No, ėr nuorem kažkuoki adrenalīna kasdėinībe paivairintė, nu muokslu galvas praviedintė.“

Etnuografė trumpa priminė, kāp tou laika – tomsi, niūri – išgīvēna mūsa pruotieve ėr kelta, iš kōr atējė Helovīna švėntės tradicėjė.


Api bėtininkīstė: kap ana atsėrada

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2023-09-26

Nijolė Vasiliauskienė pri senuovėšku aviliu

Kuožnos kuo gēra miegstam palaižītė mēdo, īpač ka apsergam. Kad nektāra bėtēlės sorenk vėsė žėnuom. O daugiau?“ – klaus Kretinguos muziejaus Edukacėjės skyriaus vediejė Nijuolė Vasiliauskienė.

Avėlē bova kelmėnē, paskiau – šiaudėnē

Pėrmuosės žėnės api mēdo pateikė anglosāksu keliautuos Vulfstans dar I m. e. o. sakīdams, kad baltu kraštūs īr dėdėle daug medaus, o pagaminta iš anuo mėdo gēr tik natortingėje, tou tarpo ka tortingė gēr tik rauginta komēlės pėina. Pradedont XIII o. istuorėne šaltėne vės dažniau mėnavuo Lietovuos mēdo, o vielesnes šimtmetes ėr valstietems oždietas medaus duoklės.

„No ėr kāp ta bėtininkīstė atsėrāda?“ – oždavė klausėma N. Vasiliauskienė ėr pati papaskuojė: žmuonis ougaudamė, grībaudamė, vākštiuodamė po mėškus pastebiejė ėr bėtelės tėn basidarboujontės, pamātė mediu drēvės prineštas saldiesi. Pruotieve rādė tuoki miedi, mēdo iškuopiniejė ėr jau kėta karta ėiškuojė tuokiū mediu so dreviem ėr so medo. Muokslininku mānimo, IX omžiou jau bōva tuokiū žmuoniū, katrėi nu pavāsari lig rodėns tou ėr ožsiemė, žmuonis anus vadėna medžiuoklėnes bārtininkas (nu rusėška žuodi „bart“ – drevie). Vieliau tėi patis bārtininka soprāta, kad rēk tas drēvės priveizietė atidiau, tonke lioub rāstė ėr meškū iškuopinietas drēvės, o ėr patės bėtelės rēk sauguotė. Tad pėrmėje bėtininka lioub išpjautė miedi gābala so drevė ėr parsigabėntė pri sāva nomū. Tēp ėr atsirāda suodībėnė kelmėnė bitininkīstė. Tėi bėtininka pamātė bėtiu spietlius lakstont ėr vėitas ėiškont, lioub parsivežtė ėr toštiū drēviū iš mėška, kad naus spietlis tėn sosimēstu. Kelmėnem avėliou padarītė ėiškuojė na tik stuora, iš išuorės svēka miedi, bet karto ėr kou daugiau išpōvosio vėdo, tēp daug lėngviau īr padarītė mēdie ertmė – lėzda bėtiu šeimā. Vieliau ėr speciale nupjuovė miedi, anou keliuolėka mētu laikė, kol išpūs vėdos. Dzūkėjės naciuonalėnem parkė, Varienas rajuonė, Musteikas mėškūs Ruoms Norkūns atgaivėna drēvėnė bitininkīstė ėr lig šiuol tēp bitininkau.

Parkielos bėtiu šeimas pri suodību, anas reikiejė sauguotė, pėrmiause nu meškū. Kad meškuoms būtu sunkiau pasiektė kuorius, žmuonis kelmėnius avėlius lioub aptaisītė šiaudū kūlēs, aprėštė iš lėipu karnū nupintās šniūrās. Mėslėjama, kad iš tuo išsirotoliuojė šiaudėne avėle, nuors šiaudėne avėlē Lietovuo išplėta tik XIX o., o Vokietėjuo anėi jau bōva priš 1000 mētu, Latvėjė ėr Estėjė aplėnkė lietovius tuokēs avėlēs 100 mētu.


Senuovėne rakonda, īronke, kėtė reikmenis

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2023-06-20
Kretinguos moziejaus etnuografė Nijuolė Vasiliauskienė ronkuos laika kimštova kėlbasuoms.

Kerna, bunzis, bumblis, muogle, dvėdognis, liulka... No jaunuoji karta tuokiu žuodiu ta tėkra ka nabūs gėrdiejosi, vo vyresni omžiaus žemaite, pakol dar napaskaitė, kū šėndėin laikraštie pasakuo Kretinguos moziejaus vyresniuoji moziejininkė-etnuografė Nijuolė Vasiliauskienė, lai pakrapšta pakauši ė prėsėmen.

SVĖISTĀSOKĖ, kerna, kalatāuka – medėnis rīks svėistou sosoktė. Bōva apvali – kobėlėnė arba kompouta – skrīnelėnė. Pagal darīma būda skīries: skobtėnė, šulelėnė ėr lėntelėnė. Skobtėnė bōva ligiašuonė, šolelėnės siauriejontis i vėršo šuona sotvėrtintė lonkās, dognos išpjauts iš lėntēlės, īlēdamo dongtelio so idobėmo vėdorie ėr skīlė mėntori kuotou parkėštė.

Žemaitėjuo ėr Sovalkėjuo priš gēra šīmtmeti paplėta iš lėntieliu sokalta ketorbriaunė ar aštonbriaunė skrīnēlė (sokēklis, svėistāsokė) so ongo šuonė arba vėršou ėr īlēdamo dongtelio. Anuos vėdou ont metalėnės ašėis bōva ožmautė sparnele: ašėis galė ītaisīta ronkėna soktė. Aiško, i anas bōva pėlams smetuons ėr mušama arba sōkama.

GELDA, molda, moldēlė – paėlgs skuobtėnis rīks, so galūs išdruožtuom ronkėnuom (ausėmis). Kuožnam ūkie toriejė na vėina, skėrtinga dīdi ėr pavidala. Nauduojė tešlā dounā ar pīragou minkītė, skerdienā sūdītė, žlogtou skalbtė a vakams maudītė. Mažesnies moldelies pasiminkė tēšla kleckams ar kėtā struovā vėrtė.

KERNA, kernālė – rīks smetuonou nu pėina atskėrtė. Muolėnė, poudīnės formas, so nadėdėlio kaištelio ožkėšama ongēlė pri dōgna lėisam pėinou nutekintė.

PIESTA, grūstovė – rīks grūdams ėr siemenims grūstė. Skuobta iš natašīta kėita mēdi, taurės pavīdala.

KIMŠTOVS kėlbasuoms (dešruoms) padarīts iš metalėni vomzdieli, sosiaurinto galo, ont katruo muovė išskruostas ėr išplautas kiaulės žarnas. Mēsa stūmė su stumuoklio. Stumuoklis bōva medėnis, aptakos, so pluonesnio kuoto.

DVĖDOGNIS, lauknešė – medėnis rīks so dvėjēs dognās. Padarīts iš medėniu šulieliu. Vėršotėnis dognos so onga, ožkėšama kaištoko a ožmaunama medėnė šovelė. Vėršou pritaisuoms vėrvelėnis pasaits nešėmou. Vāsara dvėdognies nēšė pėitus ar pavakarė i laukus dėrbontims, o kėto meto laikė skīstus ar bėrius maista pruoduktus.

BUNZIS – muolėnis aukštuoks, vėršou so kaklelio inds. Nauduots girā, alou ar kėtam gieralou sopėltė. Vāsaras laikė tuokiūs nēšė vondėni ar kuo nuors skaniesni šėinpjuoviams, griebiejuoms ėr kėtims darbininkams.

BUMBLIS pints iš šiaudėniu grīštiu sokont spiralė ėr perpints lazdīna, karkla vīteliems ar karnuoms ėr kanapėnes siūlās. Bōvo pėnams gana aukšts, nu 0,5 iki 1,5 m aukšti, pūstās šuonās. Nauduots grūdams, apėnems, kanapiems, kroupams, siemenims, žėrnems, plunksnuoms ir kt.bėrims daiktams laikītė.


Matematikas muokytuos netėkieta atsėskledė kap fuotuograps

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2023-03-21

Jurijus Ščerbakuovs sakė, ka menėnės portigrapėjės ons dara diel savės, o paruoda soorganizoutė anū ikalbiejė salontėške kuolegas.

Kretinguos rajuona Salontų gimnazėjės skaitykluo atėdaryta muokytuojaus Jurijaus Ščerbakuova menėnės portigrapėjės darbū paruoda.

„Ėšrėša“ kuolegas

Gimnazėjės dėrektuorė Aušra Zebitienė sakė, ka muokytuos į Salontus diestytė matematikas iš Plungės, kor gyven, atvažiou tik ontros metos.

„Pėrmasias metas so naujuoko mes tik pažindėnuomies, vo šimeta, kumet vėsi draugėška isišnekiejuom, kuokios puomiegios katras torem, Jurijus prasėtarė, ka dara portigrapėjės.

„No va, toukart aš lepteliejau, ė kuolegas moni „ėšrėša“, pradiejė prašytė, ka tus darbus paruodyčiau muokykluo vėsėms“, – joukies J. Ščerbakuovs.

Skaitykluo ont sėinas ėškabinta15-a iriemintu nuotrauku. Čia pavaizdoutas ė Mėrosės kuopas, ė pavasari pranašaujontis pėrms pėinės žėids, ė bėtė, ė paukštoks – no, kapt tū padareli, kol nepaskrėda, reikiejė i kadra sospietė pagautė?

Jurijus sakė fotografoudams netorėntis tėik kontrybės sielintė, tykuotė, kap ka dara Lietovuo žėnuoms gamtuos fuotuograps Marios Čepolis. Tas, kol gera kadra solauks, je rek, gal po 4 a net po 7 valondas ė krūmūs pri opės topietė, ė pėivuo golietė.

„Žėnuokėt, daba paukštoka yr ėšdrousiejė, o ėr ironga, tėksliau, makroobjektyvs arba teleobjektyvs, katrus fotograpoudams nauduoju, nuoriedams kadros pritrauktė ėš artiau arba ėš tuoliau“, – atskledė ne tik gamta, bet ė patinkontius miesta vaizdos gebontis ožfiksoutė J. Ščerbakuovs.


Mintis sogolė i ontra puoezėjės kninga

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2023-03-21

„Ta kningelė mon pate yr be gala graži ė jauki“, – džiaugies Daiva Stonkuvienė.

Pavasariou atejus, pasauli išvyda ontruoji žvainėškės (Kretinguos r.) Daivas Stonkuvienės puoezėjės kninga, katrou somaketava ė 100 egzempliuoriu tiražo ėšleda Kaunė esonti kūrybėnė spaustovė „Ridsales“.

Eilierašte ožgimst kone kuožna dėina

Pėrmoujė kninga „Mintys tartum paukščiai“ so 170 eilieraštiu 2021 metas Daiva ėšleda tėn pat. Šiuon syki leidykla pakvėitė dalyvautė pruojektė, katruo tėkslus puoezėjės skaitytuojus sopažindintė so skėrtingas autuores ėš vėsuos Lietovuos. Vėinintelė salyga – tegaliejė pateiktė ne daugiau, kap po 50 eilieraštiu.

Daiva joukas – anū torinti prirašiusi tėik, ka dar ė treti kninga ėšetom šėndėin pat, nes bėnt pu vėina sokor kuožna dėina. Kas anou ikvep rašytė? Saka: „Parskaitau kuokė patinkontė frazė, ėšgėrsto iduomė minti, važioudama i darba Muosiedi gimnazėjuo pamatau graži vaizda... Ė prilimp, ė parsekiuo vėsa dėina – torio igyvendintė, ėšrotolioutė anū ligi gala.“

Api kū ana raša? Api vėskū, tik ožsakuomūju prisilestė nanuor, neišen. Nuors vėina syki, kumet Muosiedi gimnazėjės muokytuojė paprašė, pavyka. „Muokytuojė mon sakė, ka vaka nuor paišytė pagal eilierašti, katram būtom daug vaizdū, vo tėi, kor yr bėbliuotekas kningelies, jau skaityti parskaityti – neiduome. Pabondiau – prikūriau ė api grybus, ė api stėrniokos, ė api dar daug kū“, – šypsuojuos Daiva.

Anuos eilierašte daugiause api jausmos, emuocėjės, kartas – ne būtėna sava. „Vėina syki parašiau api meilė... vaje, ka pradiejė imbarėške klausėnietė, a jau aš meiloži kuoki betorinti?“, – joukies so vyru Antano tvėrta šeima sene sokūrusi, sūnu ė dokra i gyvenėma ėšledosi, daba anūka Puovėla pasiekėmas mozėkuo besėdžiaugonti Daiva.


Spalvings Palonguos žemaitiu sosėspėitėms

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2022-12-13

Žemaitiu pasa – Janinas ė Stasi Kobėliū ronkuos.

Augustis Narmonts Žemaitiu pasa iteikė Jurgita Petkute-Marcinkiene.

Palongėške žemaite šes metas pamėnavuojė Žemaitiu kultūras draugėjės Palonguos skyriaus 34-as metėnės. Anū sosėspėitėms ivyka legėndiniam Anapilie, katram dabar yr isikūrės kuruorta muziejus.

Brongintė prigimtėnė kalba ė sava šaknis

Žemaitiu kultūras draugėjė 1988 metas Telšiūs, „Alkuos“ muziejou, ikūrė 46 sava krašta kultūrėnio palėkėmo, anuo dabartim ė ateitim besirūpinontys žmuonis. Dėdėle greta vėins po kėta draugėjės skyre sosėtvierė ė pradiejė veiktė beveik kuožnam Lietovuos rajuonė. Ėš pėrmūju didžiausiu ė svarbiausiu draugėjės suorganizoutu tuo laikuotarpi rėnginiū bova Rainiū tragedėjės 48 metiniu pamėnavuojėms, be tuo, pri žudyniu vėitas ož visuomenės paaukuotas liešas bova pastatyta kuoplyčė-paminkls.

Nu 1991 m. gegožės tik Palonguo vienintelie bova leidams ė pats pėrmasis žemaitėšks laikraštis „A mon sakaa?“, katrū redagava Danutė Mukienė. Bet žemaitėški skyrele arba atskėri poslape žemaitėška bova spausdėnami ė kėtū Žemaitėjės rajuonu laikraštiūs. Vo Klaipieduo fuolkluora kluba „Žemaitiu alkierius” vaduovė žornalistė Janina Zvonkuvienė rėngė žemaitėškas televizijės laidas.

Daug kam dabar rūp, vo kuoks bier laikrašti „A mon sakaa?“ lėkėms? Pasėruoda, anū pakeitė 1993 m. rodeni ėšlests pėrmasis žemaitėšks žornals „Žemaitėjė”, katras nu ontra nomeri bova parvadints „Žemaitiu žemė”. 1995 metas redakcėjė parsikielė į Vėlniu.

Žemaitiu kultūras draugėjės Palonguos skyriou nu pat pradžiū vaduovau Augustis Narmonts. Ons ė bova organizacėjės gimtadėini pamėnavuojėma, katras ivyka Palonguos kuruorta muziejou, pagrindėnė ašis: sopažindėna so nuveiktas darbas, papasakuojė, ka so aktyviauses nares šimeta aplonkė Lietova laba svarbiū Dorbės ė Saulės mūšiu vėitas – Dorbės mūšie žemaite so iš vuokietiū ordina kariuomenės persėmetoses koršes ė estas somušė kryžiuotius, vo Saulės mūšie žemaite sotrioškėna kalavijuotius. „Torem mes, kou didžioutys“, – sakė A. Narmonts.


S. Ipiltėis puoilsiavėitė žmuonis trauk kap magnets

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2022-07-26
Pri židineli laužou Edvards Stalmuoks pats pritaisė kabli, ka verdont būtu kor katėla so srioba pasėkabintė ė ka turista nenudegtu ronku nuimont.

Senuojuo Ipiltie, pri pat piliakalni palei tvėnkini, gyvenontis tautuodailininks Edvards Stalmuoks pats yr nostebės, ka, atruoda, tuoki ožkompi Kretinguos rajuonė žėna musint vėsa Lietova. Pabūtė, pasėlsietė, pasėmaudytė, pameškeriuotė, šašlyka ėšsėkeptė žmuonis čia atvažiou kartas ė somdytas autuobusas. Kėti atsėvež palapėnės ė pasėlėikt per nakti mėiguotė.

Irėngts basakuoju taks, atsėrada naujū skulptūru

Ta poike Darbienu seniūnijuo irėngta vėita so medines akcėntas gamtuos priegluobstie vietinius ė turistus viliuojė visumet, bet daba – da daugiau, nes vėdurie yr simpatėšks akmenėnis židinelis laužou, atsėrada naujū medėniu skulptūru, souleliu, o mažėisiems – supynės, tiltelis „Pabėgę baravykai“, senuolis, ruodontis i ožraša „Pažink savo kraštą“.

„Tėksliau – ronka ėškielės diedoks atsėrada čiut onkstiau. Daug kas klausiniejė, kam ons tėn ruoda? Bet daba, kumet Tads išdruožė ė vaka skulptūrelė, visims pasėdarė aišku“, – joukies E. Stalmuoks.

Daug gruožybiu čia sukūrė kretingėškis tautuodailininks Tads Šuorys, neginčėjama talėnta paveldiejės ėš rajuonė garsiejonti sava seneli Feliksa Lokauska.


Ka žemaitē rokouajas – kalnā trop

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2022-01-04
„Gerbkem tus, katrėj muok tarmėškā ė patīs ruodavuokemuos gimtuojė tarmė. Tumet būsem laimingė ė dėktė“, – sakė kalbininkė Lubienė Jūratė.

Šiaurės žemaičiai kretingiškiai“ – tep vadėnas 300 egzempliuoriu tiražu išlesta muokuomuoji kninga. Tarp anuos sodarytuoju yr ėr mūsa kraštietė Lubienė Jūratė – kalbininkė, humanitariniu muokslu daktarė, duocėntė.

Ana dėrb Klaipiedas universiteta Socialėniu ėr humanitarėniu muokslu fakulteta Filuoluogėjės katedras vyriausiuojė muoksla darbuotuojė. Daugiau kāp do dešimtmetius žemaitiu tarmė ėr etnuokoltūra ana diestė lietoviu filuoluogėjės ėr etnuoluogėjės specialībės stodėntams. Duocėntė paskelbė daugiau kāp 60 muoksla straipsniu, parašė muokuomūju kningu stodėntams, 2015 m. – muonuografėjė aple ivairiū tarmiū grību pavadėnėmus „Lietuvių kalbos mikonimai: nominacija ir motyvacija“. Muokslėninkė īr vėina ėš dėdėlė būrė autuoriu, katrėi parašė kuolektīvėnė muonuografėjė „XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai)“, vo 2020 metas parėngė muokuomoujė kninga aple šiaurės žemaitiu kretingėškiu patarmė.

„Pajūrė naujīnas“ paprašė, ka muokslėninkė papasakuotom, diel kuo anā īr svarbi žemaitiu, īpač kretingėškiu, tarmie, kou ta tarmie ipatinga? Kuokiū „keistū“ žuodiu mes torem? Kāp ėr diel kuo kėla mintis ėšlēstė kninga? Kam kninga skėrta? Kāp bova renkama medžiaga, kas bova tėi infuormacėjės šaltėnē?

„Ožaugau, muokīkla baigiau poikiam Kretinguos rajuona Salontū miestelie. Tėn ėšmuokau žemaitėškā. Mona vīrs tēp pat salontėškis, ė vedo tarp savės rokoujavuos tik prigimtėnė tarmė, nuors jau daug metu gīvenau Klaipieduo“, – sakė J. Lubienė. – Nu pat maža monėi bova iduomi kalba. Lioubo kuožna vasara važioutė i Paneviežė rajuona pas sava aukštaitius senelius ė kuožna sīki lioubo dīvuotėis, ka tēp dėdlē skėras Šeškū ė Salontū šneka. Pasėrinkosi studijoutė lituanistika, dipluomėni rašiau aple salontėškiu šnekta, vo paskiau daugiau kāp dvėdešimt metu diesčiau žemaitiu tarmies ėr etnuokoltūras kursa Klaipiedas universiteta stodėntams.


Mūsa kūriejē

  • Būkem žemaitē
  • 2021-10-05

Mozėkontū notėkėma

Mona diedė bova savamuokslis mozėkonts. Žmuonės api tuokius rokava, ka grajėj „ne iš gaidiū, bet ėš keporės.“ Daba sakytu ėš atmintėis.

Ons pūtė tuokė rėista triūba. Seniau tėi patys trys a ketorė mozėkonta lioub grajytė ė veselies, ė budynies. Diedė papasakuojė, ka pakavuojus, pagal mozėkontu pasakyma – nopūtus, vėina sena muotrėškelė, nomūs bova pagrabs. Seniau ė budynės, ė pagraba, ė veselės lioub būtė nomūs. Nu šnapšės vėina kėta žonda paraudonava, vo ožvės – žėnta. Dabarčiou ons stuojė i gaspaduorius ton ūkė ė vėsa gyvenėma, dėltuo nikap nabsogebiejė sotorietė sava džiaugsma. Ons pasėlėnkė pri vėina mozėkonta ė nagarse i ausi paprašė, ka anėi pagrajytu „tuoki lieta valsieli.“

„No mes ė grajėjuom“, – sakė diedė. Paskou paleda ė polkeles.

Vo tep kartas būn, ka nagali basoprastė, kor papoule.

BERŽANSKIENĖ Zenutė


Nasrienūs pastatyts paminklos bolbe.

Nuors bolbės i mūsa kraštos atkeliava ne tep sene, be anū sava stala jau nebeisivaizdounam. Valguom ė vėrtas, ė keptas, ė kleckus daruom, ė kuošės maklevuojem. Kumet lietove pradiejė bolbės augintė, nežinuom, ožtat poike žėnuom, kumet anuos atkeliava i Žemaitėje: ton aprašė vyskops Muotiejus Valončius, vo anuo varda muziejou Nasrienūs yr pastatyts ė paminklos bolbe – žemaitiū karaliene.

Pastatė paminkla

Vyskopa Muotiejaus Valončiaus gėmtėnės muziejou Nasrienūs yr daug vėsuokiu paminklu, vėsuokiu iš medė ėšdruožtū skulptūru. Tarp anū aki patrauk daili apvali besėšypsonti medėnė bolbelė, katrou ėšdruožė truopnus žemaitis tautuodailininks Alpuonsos Skiesgėls (Alfonsas Skiesgilas) nu Kretinguos.

Muziejaus direktuorė Violeta Čėsnienė papasakuojė, ka mėslės pastatytė paminkla bolbe i galva atejė apie 2006 metos – tumet sokaka 200 metu nu tuo laika, ka vyskops Muotiejus Valončius sava knyguo „Pasakojimas Antano Tretininko“ (1872 m.) aprašė, kap 1806 metas ūkininks Pilyps Brazdauskis i Nasrienus pėrma karta atvežė bolbės.

„Vėskas iš Valončiaus apsakyma „Nauji išmoniai“: vyskops kap dėdelė naujyna aprašė bolbės ė paminavuojė data, kumet tuos bolbės Nasrienūs atsėrada. Mes ė pamėslėjuom, ka rek ton data pažymietė, ka rek paminkla ė pate bolbe“, – pasakuojė direktuorė.

Ėšdruožtė paminkla bova paprašyts jau ne veina medėnė skolptūra muziejou sukūrės Alpuonsos Skiesgėls – ons sotėka, ė somėslėjė ton bolbė karalienė ožkeltė ont bačkuos – nes tas laikas vėsas naujynas liob nu bačkū skelbtė. Ė ėšdruožė žėidas vainėkouta bolbė, katra nu bačkuos pasėskelbė: „Bulvei Žemaitijoje – 200 metų“.

„Rėnginys bova dikte poikos, „Žemaitiu alkierius“ ė anuo vaduovė Janina Zvonkuvienė parėngė pruograma aplink bolbė kap maista ė vaista. Bova žmuoniū ne tėk ėš Kretinguos, bet ė ėš Skouda, ėš Klaipiedas, ė vėsė dyvuojies, kap mes če tep somėslėjuom, ė džiaugies, ka sožėnuojė, kumet bolbės – ontruoji mūsa douna – i Žemaitėjė atkeliava“, – prėsėmėnė V. Čėsnienė, pridiejosi, ka tuoks paminklos yr vėns pats ne tiktas Žemaitėjuo, bet ė vėsuo Lietovuo.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas