![]() |
![]() |
|
PolitikaSvetlana Tučkė tapo Premjero Gintauto Palucko patarėja
„Matyt, pasitikėjimo neišbarsčiau“, – sakė „Pajūrio naujienoms“ Svetlana Tučkė, šią savaitę pradėjusi dirbti Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Gintauto Palucko 12-os narių komandoje patarėja socialinės politikos klausimais. Ankstesnėje – 2020–2024 metų – Lietuvos Respublikos Seimo kadencijoje ji buvo tuomet Seimo nario bendrapartiečio socialdemokrato, dabartinio Premjero Gintauto Palucko padėjėja. „Galimybė tarnauti šaliai ir žmonėms yra politiko svajonės išsipildymas, branginu G. Palucko vadovaujamoje Vyriausybėje man patikėtas pareigas. Pavasario Seimo sesijai, kuri prasidės kovo 3 d. ir baigsis vidurvasarį, turime parengti ir Seimui pateikti pensijų įstatyminės bazės pakeitimus, Vyriausybės ketverių metų priemonių įgyvendinimo planą – strateginės reikšmės dokumentą“, – apie darbo Vyriausybėje pradžią kalbėjo S. Tučkė. S. Tučkė yra Palangos miesto savivaldybės tarybos narė, vadovauja Lietuvos socialdemokratų partijos Palangos skyriui. „Pareigų Savivaldybės taryboje kol kas neatsisakau, žiūrėsiu, kaip pavyks jas suderinti su dabartiniu darbu, tada spręsiu. Esu aktyvi, matoma Tarybos opozicijos narė, teikiu pasiūlymus, drąsiai ginu palangiškių interesus. Taip pat atsakingai ir toliau Taryboje dirbsiu arba pasitrauksiu“, – teigė ji.
Seimo narė Kretingoje su rinkėjais susitinka kavinėse, bibliotekoje
Lapkričio 14 d., po prisaikdinimo, darbą pradėjo 2024–2028 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimas. Kuršo rinkimų apygardoje į naująjį Seimą išrinkta Violeta Turauskaitė tardama priesaikos žodžius sužemaičiavo, tą iškart pasigavo nacionalinė žiniasklaida, o ne vienam žemaičiui ši priesaika širdį paglostė. Pokalbį nuo priesaikos pradėję su V. Turauskaite kalbėjomės apie darbo Seime pradžią, pirmus iššūkius, kaip Seimo narę pasiekti gyventojams. – Ar žemaičiuodama nerizikavote, kad jūsų priesaikos neužskaitys? – Seimo nario priesaikos tekstas negali būti iškraipomas, manau, kad praslydus manajai – žemaičių – tarmei priesaikos prasmė ir esmė išliko ta pati. Gimiau, augau ir gyvenu šeimoje, kur visada kalbamės žemaitiškai. Su draugais žemaičiais taip pat kalbuosi žemaitiškai. Laikausi tokios nuostatos – jei į mane žemaitiškai kreipiasi, žemaitiškai ir atsakau, jei bendrine lietuvių kalba, tai bendrine. Labai džiaugiuosi, kad Seime, Seimo kanceliarijoje yra kalbančių žemaitiškai. Įsteigėme laikinąją Seimo žemaičių grupę, joje yra 20 Seimo narių. – Esate Seimo socialdemokratų frakcijos seniūno viena pavaduotojų, Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto narė. Siekėte pati šitų pareigų ar partija į jas delegavo? – Socialdemokratų frakcija Seime yra didžiausia, turime 52 narius. Frakcijoje sutarėme, kad frakcijos seniūno pavaduotojai atstovaus regionams, aš – Vakarų Lietuvos regionui. Dirbti Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitete, turinčiame 13 narių, pati pasirinkau, nes, manau, kad šioje srityje, ypač savivaldos reikaluose, turiu patirties. Dirbu ir dviejose komisijose: Neįgaliųjų teisių ir Jūrinių reikalų.
LVŽS Kretingos skyriui ir toliau vadovaus Dalia Martišauskienė
Įvyko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Kretingos skyriaus visuotinis susirinkimas, per kurį dvejų metų kadencijai skyriui vadovauti vienbalsiai vėl išrinkta dr. Dalia Martišauskienė. Ji pasidžiaugė, kad visuotiniame susirinkime skyriaus narių dalyvavo gausiai, visi kartu aptarė ne tik šiandienos aktualijas po Seimo rinkimų, bet ir skyriaus perspektyvas, planus. Be pirmininkės, išrinkti pavaduotojai – jais tapo Vytautas Gerikas ir Rūta Žvinklienė, iždininko pareigos patikėtos Vildai Kumpienei. Skyriaus pirmininkė D. Martišauskienė savo bendraminčiams darsyk priminė, ką jai, kaip skyriaus vadovei, pavyko nuveikti per praėjusią kadenciją. Ji akcentavo, kad jai ir skyriaus nariams pavyko susitelkti, jog būtų įgyvendinamos LVŽS programinės nuostatos ir laikomasi LVŽS vertybių, LVŽS Kretingos skyriaus nariai organizuotai dalyvavo ir ateityje dalyvaus valstybinių švenčių minėjimuose, įvairių rajono institucijų organizuojamuose renginiuose, aktyviai bendravo ir bendraus su rajono gyventojais. Viena skyriaus pirmininkės užduočių buvo koordinuoti savivaldos, kitus šalies ir Europos lygio rinkimus, ką sėkmingai pavyko padaryti. LVŽS Kretingos skyriaus pirmininkė yra nuolatinė knygų akcijos „Švieskime vaikus“ organizatorė, savanorė, ji taip pat rengia rajono gyventojų pažintines ekskursijas į Naisius, atstovauja Kretingos skyriui LVŽS taryboje, teikia jai nuomones, taip pat reaguoja į gyventojų paklausimus, padeda išspręsti visuomenei aktualius klausimus. „Mano, kaip skyriaus pirmininkės, vizija – kuo daugiau dėmesio skirti gyventojų problemoms ir padėti jas išspręsti, taip pat – diplomatija ir geri santykiai, kai kalbame apie bendrystę su kitomis Kretingos rajone veikiančiomis partijomis ir visuomeniniais rinkimų komitetais“, – dr. D. Martišauskienė akcentavo ir būsimų savivaldos rinkimų svarbą, linkėjo, kad jie būtų sėkmingi LVŽS Kretingos skyriaus nariams.
„P. n.“ informacija
Vis dėlto ne Konstantinas Skierus, o Vladas Baltuonis
Į Seimą išrinkus opozicijos lyderę Socialdemokratų partijos atstovę Violetą Turauskaitę, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) suskubo paskelbti, kad jos vietą Kretingos rajono taryboje užims kitas pirmumo teisę pagal sąrašą turintis politikas Konstantinas Skierus. Bet netrukus paaiškėjo, kad įvyko žmogiška klaida. „Du kartus man skambino iš Vyriausiosios rinkimų komisijos ir dėl klaidos atsiprašė. Nepykstu, viskas gerai, taip ir turi būti“, – „Pajūrio naujienoms“ patvirtino K. Skierus. Anot jo, po V. Turauskaitės kitas politikas Socialdemokratų rinkimų sąraše iš tikrųjų buvo Vladas Baltuonis. VRK suklaidino ta pati pavardė: Kretingoje yra du socialdemokratai Baltuoniai, vienas jų, Steponas, jau yra Taryboje. „Vyriausioji rinkimų komisija neįsigilino, kad Baltuonių vardai skirtingi, o kadangi politikas pavarde Baltuonis Taryboje jau yra, mandatą turi, priėmė sprendimą, kad į Tarybą grįžtu aš“, – susiklosčiusią situaciją išdėstė K. Skierus. Jis teigė dėl to į galvą neimantis, nes nei buvo nusiteikęs grįžti į rajono Tarybą, nei laukė progos, nei puoselėjo kokias nors viltis – gyveno savo gyvenimą. „Tik tiek, kad politika man visuomet buvo ir yra įdomi, apie tai, kas ir vietos valdžioje vyksta, nuolat seku: pasiklausau posėdžių, paskaitau laikraštyje. Žinot mano charakterį – nesu tas, kuris, matydamas, kad negerai, tyli. Man nepatinka ir autoritarinis valdymas, ir dabartinės daugumos nesiskaitymas su kita nuomone. Tad, jeigu būčiau dirbęs Taryboje, tikriausiai per daug ramu ten nebūtų buvę“, – juokėsi Konstantinas. Paklaustas, ar žinia apie vėl suteikiamą Tarybos nario mandatą nustebino, nudžiugino, o gal įpareigojo, beveik po dvejų metų pertraukos į aktyvią politiką grįžtantis Vladas Baltuonis atsakymui pasirinko trečiąjį variantą. „Ne tiek nudžiugino, kiek įpareigojo. Vieną kartą mandato jau esu atsisakęs, o dabar, galvoju, privalau stengtis dėl rinkėjų, kurie manimi pasitikėjo ir reitingavo“, – atviravo V. Baltuonis.
Kretingiškiai balsuoja už taiką, daug permainų nesitiki
Išankstiniai Seimo rinkimai prasidėjo antradienį, baigėsi ketvirtadienį. Kretingos rajono savivaldybės vestibiulyje įrengtoje balsavimo vietoje prie komisijos narių staliukų tomis dienomis – apgultis. Mano, kad ribos neteisingos Toks rinkėjų aktyvumas Kretingos rajono apygardos komisijos pirmininkės Almos Voveraitienės nenustebino – per išankstinius Prezidento bei Europos Parlamento rinkimus eilės nutįsdavusios nuo antro aukšto iki Savivaldybės administracijos pastato laukujų durų. Vien per antradienį sulaukta 325 rinkėjų Kretingoje ir 193 – Skuode, mat dėl demografinių pokyčių Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtinus naujas ribas, Kuršo vienmandatė rinkimų apygarda apima nemažą dalį ne tik Kretingos, bet ir Skuodo rajonų. O visą Palangą, dalį Kretingos ir dalį Klaipėdos rajonų – Mėguvos apygarda. „Manau, kad apygardų ribos yra nustatytos neteisingai, jaučiuosi taip, tarsi iš manęs būtų atimta teisė balsuoti. Tiek metų gyvenu Kretingoje – kodėl turiu rinkti Palangoje kandidatuojančius politikus? Žinoma, aš galiu pasirinkti politinę partiją, kuriai prijaučiu, bet juk labai svarbu ir asmenybės, kurias pažįstu, vertinu, turiu susidariusi nuomonę“, – nusivylimą išreiškė išankstinio balsavimo vietoje sutikta moteris, pavardės nenorėjusi viešinti.
Baigėsi politinės kampanijos dalyvių registracija Seimo rinkimuose
Baigėsi balandžio 12 d. pradėta politinės kampanijos dalyvių registracija 2024 m. spalio 13 d. vyksiančiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, nuo šio pirmadienio – liepos 22 d. – iki rugpjūčio 9 d. 17 val. užsiregistravusieji Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) turi pateikti pareiškinius dokumentus. Gavusi pareiškinius dokumentus VRK spręs, tvirtinti ar ne juos pateikusį asmenį kandidatu į Seimą. Liepos 22 d. VRK skelbė, kad dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose užsiregistravo 20 politinių partijų, vienmandatėje Kuršo rinkimų apygardoje Nr. 37 save iškėlusi Justė Stonkutė, Lietuvos socialdemokratų partijos iškelta Violeta Turauskaitė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – Agneta Ladek (Kazlauskaitė). Vienmandatėje Mėguvos rinkimų apygardoje Nr. 36 – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškeltas Mindaugas Skritulskas, Lietuvos socialdemokratų partijos – Svetlana Tučkė, Darbos partijos – Edvinas Komparskas. Lietuvos regionų partijos atsakingasis sekretorius Vytautas Kamblevičius patvirtino, kad praėjusį ketvirtadienį partijos taryba kandidatu į Seimą Kuršo rinkimų apygardoje iškėlė Antaną Vinkų. Kuršo apygardoje į Seimą kandidatuos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltas Romaldas Sakalauskas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – Dovilas Petkus, „Nemuno aušra“ partijos – Valdas Rupšys. „Lietuvos liberalų sąjūdis dar nenusprendė dėl kandidato Kuršo rinkimų apygardoje, o Mėguvos rinkimų apygardoje iškėlė Audronę Balnionienę“, – „Pajūrio naujienoms“ pranešė Lietuvos liberalų sąjūdžio Kretingos skyriaus pirmininkas Romualdas Jablonskis. Ar Darbo partija turės kandidatą ir Kuršo rinkimų apygardoje, atostogaujantis Kretingos skyriaus pirmininkas Vytautas Ročys sakė negalįs nei patvirtinti, nei paneigti.
„P. n.“ informacija---
Aiškėja kandidatuosiantys į Seimą vienmandatėse Kuršo ir Mėguvos rinkimų apygardoseKuršo rinkimų apygardoje Nr. 37
Rikiuoja kandidatus į Seimą
Šį rudenį – spalio 13 d. – rinksime Lietuvos Respublikos Seimą, naujai 4 metų kadencijai. Lietuvos Respublikos Seimą sudaro 141 Seimo narys, 70 jų išrenkami daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą (kai rinkimuose dalyvaujančios visos visuomenės politinės grupės vietų Seime gauna proporcingai rinkimuose gautų balsų skaičiui), 71 tautos atstovas į Seimą patenka per vienmandates rinkimų apygardas. Viena pirmųjų kandidatus į Lietuvos Respublikos Seimą paskelbė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Kuršo vienmandatėje rinkimų apygardoje, apimančioje nemažą dalį Kretingos ir Skuodo rajonų, Seimo nario mandato sieks LSDP Kretingos skyriaus pirmininkė, Savivaldybės tarybos narė, vadovaujanti Tarybos opozicijai, Violeta Turauskaitė. Partija yra sudariusi ir paskelbusi daugiamandatės rinkimų apygardos sąrašą, jame – 141 kandidatas, šiame sąraše Violeta Turauskaitė yra 54, be jos į sąrašą įrašyti kretingiškiams žinomi žmonės – LSDP Kretingos skyriaus pirmininko pavaduotoja, Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė Jolanta Gedvilaitė, ji sąraše yra 106, ir 88 numeriu įrašytas Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas, su LSDP į Seimą einantis ir Klaipėdos miesto vienmandatėje Baltijos rinkimų apygardoje.
Kretingiškiai išsiskyrė savo nuomone
Savaitgalį, birželio 9 d., Lietuvoje įvyko rinkimai į svarbiausią Europos Sąjungos instituciją – Europos Parlamentą, į kurį mūsų šalis turi teisę deleguoti 11 europarlamentarų. Rinkėjų valia per šiuos rinkimus 11-a mandatų pasidalino 8 partijos. Tai – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 3 mandatai, Lietuvos socialdemokratų partija – 2, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Liberalų sąjūdis, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Laisvės partija – po 1 mandatą. . Europos Parlamento nariais tapo: Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams atstovaujantys Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius ir Paulius Saudargas, Lietuvos socialdemokratų partijai – Vilija Blinkevičiūtė ir Vytenis Povilas Andriukaitis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai – Aurelijus Veryga, Liberalų sąjūdžiui – Petras Auštrevičius, Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) atstovas Petras Gražulis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Virginijus Sinkevičius, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Waldemar Tomaszewski (Valdemaras Tomaševskis), Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas. Šios kadencijos europarlamentarai naujokai – P. Saudargas, V. P. Andriukaitis, A. Veryga, P. Gražulis, V. Sinkevičius, D. Žalimas.
Išankstiniai rinkimai į EP Parlamentą: rinkėjų mažiau perpus
Antradienį prasidėjusiame išankstiniame balsavime į Europos Sąjungos Parlamentą rinkėjų aktyvumas pastebimai menkesnis negu per Prezidento rinkimų antrąjį turą. Bet tokia tendencija yra ne tik Kretingoje, o ir visoje Lietuvoje. „Jeigu rinkėjų srautas ir padidės, tai nebent paskutinę išankstinio balsavimo dieną ir po darbo valandų“, – trečiadienį prognozavo komisijos narė Sandra Gerbenė. Kitos komisijos narės Renatos Lukauskienės žodžiais, šiuose rinkimuose partijų ir kandidatų pavardžių daug, daugelis rinkėjų ateina sutrikę, nežino, ką rinktis, čia pat, koridoriuje, skaito, nagrinėja Vyriausiosios rinkimų komisijos išleistas knygutes. „Pagal emocijas akivaizdu, kad vienas kandidatas patiktų iš vienos, kitas – iš kitos, trečias – iš trečios partijos. Bet ką daryti, jeigu kandidatas priimtinas, o partijos– ne?“ – Savivaldybėje esančioje vienintelėje Kretingoje įrengtoje išankstinio balsavimo vietoje tvyrančias nuotaikas perteikė R. Lukauskienė.
Gitanas Nausėda – ir kretingiškių Prezidentas
Savaitgalį, gegužės 26-ąją, įvyko Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų II turas, kuriame varžėsi dabartinis šalies Prezidentas Gitanas Nausėda ir Premjerė Ingrida Šimonytė. Už G. Nausėdą, pirminiais duomenimis, pasisakė 74,43 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, už I. Šimonytę – 24,06 proc. Pirmenybę G. Nausėdai atidavė ir mūsų – Kretingos – krašto rinkėjai, kurių nuomonė buvo dar tvirtesnė: už dabartinį šalies Prezidentą balsavo 85,04 proc., tai yra per 10 proc. daugiau negu šalies vidurkis, rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Už I. Šimonytę pasisakė 13,74 proc. rinkėjų. Šalyje, 60 savivaldybių, yra suformuotos 1 tūkst. 895 rinkimų apylinkės, kurių sąrašuose – 2 mln. 404 tūkst. 421 rinkėjas. Iš jų Prezidento rinkimų II ture dalyvavo 1 mln. 181 tūkst. 865 rinkėjai, arba 49,15 proc. nuo rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių. Kretingos rajone suformuota 40 rinkimų apylinkių, rinkėjų sąrašuose – 31 tūkst. 615, iš kurių rinkimuose dalyvavo 16 tūkst. 487, arba 52,15 proc. Mūsų rajono rinkėjai pateikė 98,79 proc. galiojančių biuletenių, ir tai atitinka šalies vidurkį – 98,49 proc. Mūsų rajone daugiausiai – 60 proc. – rinkėjų balsavo Nasrėnų rinkimų apylinkėje, mažiausiai – 38,54 proc. – rinkėjų susirinko Laiviuose. Beveik 60 proc. rinkėjų balsavo Leliūnų (59,64 proc.) ir Piliakalnio (59,52 proc.) rinkimų apylinkėse. Už G. Nausėdą daugiausiai – 94,92 proc. – balsavo Juodupėnų rinkimų apylinkės rinkėjų, mažiausiai – 81,73 proc. – Kalnalio rinkimų apylinkėje. Už I. Šimonytę daugiausiai – 20 proc. – balsavo į Marijono Daujoto rinkimų apylinkę atėjusių rinkėjų, mažiausiai – 5,98 proc. – balsų atiduota Kalniškių rinkimų apylinkėje. Kaip mūsų rajono rinkėjai balsavo kitose rinkimų apylinkėse, iliustruoja pateikta lentelė.
|