Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Komentarų topas

Politika

Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė: „Tvirtos socialinės Europos esmė – žmonės ir jų gerovė. Džiaugiuosi, kad socialiniai klausimai, kurie man visą gyvenimą rūpėjo, tapo Europos politikos formavimo šerdimi.“

Europos Parlamento kadencija artėja prie pabaigos. Kokia buvo ši, jau besibaigianti, kadencija? „Europoje būtų sunku surasti žmogų, kurio vienaip ar kitaip nepaveikė COVID-19 pandemija ir Rusijos karas prieš Ukrainą. Kartu su Europos Parlamento socialdemokratais turėjau vieną tikslą: užtikrinti, kad visuotinių iššūkių akivaizdoje ir ateityje niekas neliktų nuošalyje“, – teigė Europos Parlamento narė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė.

– Gerbiama Vilija, kokius išskirtumėte Parlamento sprendimus iššūkių akivaizdoje?

– Po truputį nueina į užmarštį visus bauginančios dienos ir mėnesiai, kai kilo COVID-19 pandemija. Bendra Europos Parlamento nuostata buvo atsisakyti griežto taupymo, nedelsiant investuoti į sveikatos apsaugą ir darbo vietų išsaugojimą. Tam skirti milijardai eurų.

Ne kartą asmeniškai kreipiausi į Europos Komisiją, kad ji užtikrintų, jog kiekviena ES valstybė kuo skubiau gautų reikalingą kiekį vakcinos dozių, kad sumažintų chaosą ribojant laisvą judėjimą tarp ES valstybių.

Nuo pat pirmų karo dienų balsavome už paramą Ukrainai, griežtas sankcijas Kremliui. Pirmą kartą istorijoje ES finansavo ginklų ir kitos įrangos pirkimą ir tiekimą užpultai šaliai. Priimti sprendimai palaipsniui atsisakyti Rusijos žaliavų, dujų ir naftos. Uždraudėme Kremliaus žiniasklaidos priemones ES teritorijoje ir pradėjome aktyviai ginti savo demokratiją. Parlamentas, vos prasidėjus karui, balsavo, kad reikia suteikti prieglobstį Ukrainos pabėgėliams, ypač didelį dėmesį skiriant vaikams ir moterims.

Lyg tų iššūkių būtų maža, kirto kainų krizė ir infliacija. Kylant maisto kainoms pareiškėme aiškią poziciją ir pasiūlėme krizės laikotarpiu visoje ES sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pagrindiniams maisto produktams ir reguliuoti būtiniausių prekių kainas.

Kreipėmės į ES valstybes, į Europos Komisiją ir Tarybą užtikrinti tokias minimalias žmonių pajamas – atlyginimus, pensijas, išmokas, kompensacijas, kurios leistų žmonėms išvengti skurdo ir leistų turėti įperkamą šilumą, elektros energiją.


Europarlamentarė Rasa Juknevičienė

Europa šiandieną apsupta dviejų karo židinių. Mūsų, gyvenančių Lietuvoje, dėmesys daugiau sutelktas į karą Ukrainoje, tačiau praėjusį spalį Artimuosiuose Rytuose įsiplieskęs Izraelio ir „Hamas“ karinis konfliktas irgi neslopsta. Apie šį konfliktą, jo atgarsius Europai kalbėjomės su Lietuvos europarlamentare Rasa Juknevičiene po jos apsilankymo Izraelyje su Europos Parlamento Saugumo ir gynybos pakomitečio delegacija.

– „Hamas“ ir Gazos Ruožas, Vakarų krantas ir Machmudas Abbasas, – tai girdėta, tačiau neįsigilinusiems į šio Artimųjų Rytų regiono politines peripetijas gal galėtume „nupiešti“ jo paprastą politinį žemėlapį.

– Gazos Ruožą ir Vakarų Krantą valdo skirtingos palestiniečių politinės jėgos. Gazos Ruožą nuo 2005 metų valdo rinkimus laimėjusi „Hamas“, nudreifavusi į teroristinę organizaciją, Vakarų krantui, prasidedančiame už Jeruzalės, po Jesiro Arafato mirties jau 20 metų be rinkimų vadovauja Machmudas Abbasas, čia subrendo labai daug problemų. Beje, Vakarų kranto administracija yra išlaikoma Europos Sąjungos (ES), kitų šalių pinigais. Pastarojo vizito metu buvome susitikę su Palestinos vidaus reikalų ministru, saugumo tarnybos vadovu, generaliniu prokuroru, nevyriausybinių organizacijų atstovais. Važiavau su atvira širdimi, norėdama geriau suprasti šitą pasaulio dalį ir labai nusivyliau – pamačiau žmones „seno sukirpimo“, jaunimas neprileidžiamas prie valdžios, baiminamasi, kad rinkimų nelaimėtų „Hamas“, kaip nutiko Gazos Ruože. Dabartinė Vakarų kranto administracija visiškai nevaldo situacijos, klesti korupcija, greitai ir visiškai atsiriboti nuo „Hamas“ nesugebėjo, bijo ir žmonių reakcijų, labai daug žmonių nusivylę esama valdžia.


Turime istorinę atsakomybę padėti Ukrainai

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Politika
  • 2024-01-12
Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius: „Nėra alternatyvos Europos Sąjungos plėtrai, ir reikia padėkoti Aukščiausiajam, kad ukrainiečiai ryžosi siekti narystės ES.“

„Ir ko lietuviai tiek plėšosi, kad Ukraina taptų ES, NATO nare, atmuštų ją užpuolusią Rusiją? Galėtų ir santūriau elgtis, dažniau pagalvoti apie savo interesus, kaip štai Ukrainos sunkvežimiams kelius blokuojantys lenkai“, – panašių pasvarstymų girdėti ne vien buitiniu lygiu. Europarlamentaras Petras Auštrevičius, kalbėdamasis su „Pajūrio naujienomis“, sklaidė tokias dvejones ir buvo tvirtai įsitikinęs, kad turime istorinę atsakomybę padėti Ukrainai.

Petras Auštrevičius:

– Per pastaruosius 50 metų karas prie Lietuvos nebuvo tiek priartėjęs, kaip šįkart iš Ukrainos. Jei paklausite Lietuvoje žmonių, daugelis jų buvo Ukrainoje, matę tuos miestus, kurie dabar yra sugriauti. Kiekviena proga dėkoju Lietuvos žmonėms už paramą su agresoriumi kovojančiai Ukrainai. Jonas Okmanas – „Blue/Yellow“ – kiek gali, telkia pagalbą Ukrainai, bet aukoja tai žmonės, fiziniai, juridiniai asmenys, manau, suvokdami, kad ta grėsmė iš Rytų nėra abstrakti, ji kabo virš mūsų. Dabar Rusijos priešiškumas Vakarams yra pasiekęs apogėjų, Rusija yra karo take ir nesimato, kad sustotų, priešingai – ji paruošia savo visuomenę ir ekonomiką karui, ko mes, Vakarai, dar nesame padarę, tebemanome, kad įvyks kažkoks stebuklas, ir Rusija sustos. Tai tik parodo, kad iki šiol dar ne visi suprato, kad karas Ukrainoje nėra atsitiktinis, regionaliai, lokaliai apibrėžtas karinis konfliktas, kuris praeis mūsų nepalietęs. Rusijos propaganda agresyvumą Vakarams, Vakarų vertybėms tiesiog kiša į žmonių protus. Mano supratimu, tai ženklas, kad tokią grėsmingą situaciją ilgam turėsime. Omeny turiu ne vien saugumą, ir ekonomiką taip pat. Ir neduok, Dieve, kad kiekvieną rytą atsibustume su karo baime – tai pats blogiausias dalykas, tas nerimas yra lengvai pasėjamas ir išvirsta į pačius blogiausius dalykus, žinant, kad iš Rytų mus pasiekiantis manipuliavimas žmonių protais, jausmais yra aukščiausio lygmens. Mes privalome turėti gynybinės galios, kad mūsų žmonės būtų ramesni, ir tą nematomą mus nuo Rytų skiriančią sieną statyti reikia.

Turime skirti 50 mlrd. eurų ES paramą Ukrainai tam, kad pakeistume šiandieninę grėsmingą situaciją. Jei Europa to nepadarys dabar, pradės gręžiotis – ateis dar didesnė bėda. Reikia suprasti, kad ukrainiečiai šiandieną yra labai priklausomi nuo mūsų paramos, ir ne vien karinės. Gintis jie dar išgali, tačiau lėšų reikia valstybei funkcionuoti – sveikatos apsaugai, švietimui, policijai, gelbėjimo tarnyboms ir kt. Apie 50 proc. Ukrainos biudžeto taikioms reikmėms yra iš kitų šalių gautos lėšos. Rusija nori alinančio, užtęsto karo, įplieksti Ukrainos viduje politines kovas – sovietinė, prorusiška agentūra Ukrainoje pasiliko ir dirba griaunantį darbą visuomenės viduje, skleidžia negatyvią, įtarimų pilną atmosferą. Karo sąlygomis gyvenantys žmonės pavargsta, o mes jiems dar siunčiame signalus apie blokuojamą paramą.


Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė: „Net vidutines pajamas gaunančios šeimos labai dažnai nebeįstengia nusipirkti būstą ar jį nuomotis. Lietuvai verkiant reikia Municipalinio būsto plėtros programos.“

Kokios diskusijos verda Europos Parlamente? Kas svarbu Lietuvai? „Ir Briuselyje, ir Strasbūre labai dažnai diskutuojame, siūlome sprendimus temomis, kurioms Lietuvoje, mano galva, skiriama per mažai dėmesio, o kartais ir apskritai neskiriama. Pavyzdžiui, vis nemažėjantis vaikų skurdas arba iš esmės nebeįperkamas būstas“, – teigia Europos Parlamento narė, socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė.

– Gerbiama Vilija, praėjo dveji metai, kai buvo patvirtinta europinė Vaiko garantijų iniciatyva, prie kurios atsiradimo prisidėjote asmeniškai. Kokia situacija?

– Truputį papildysiu: ne tik patvirtinta, bet šiai iniciatyvai numatytos ir lėšos. Milijardai eurų. Vaiko garantijos reiškia ne tik nemokamą vaikų priežiūrą, tinkamą mitybą, lygias galimybes mokytis, lankyti būrelius, bet ir jaukų būstą, sąlygas suaugusiems šeimos nariams dirbti ir užsidirbti, derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, slaugyti sergančius artimuosius.

ES valstybės patvirtino planus šiai iniciatyvai įgyvendinti. Akivaizdu, kad to nepakanka: dalyje valstybių vaikų skurdas ir socialinė atskirtis didėja. Kas ketvirtam vaikui ES gresia ir skurdas, ir socialinė atskirtis. Tokių vaikų – 20 milijonų. Taigi Europoje yra dar viena didelė – Skurstančių vaikų – valstybė. Privalome jai padėti.


Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė: „Jei žmonės skurs, didės atskirtis, planuoti ir kurti sėkmingą Europos ir Lietuvos ateitį bus sudėtinga.“

Europos Parlamentas kreipėsi į valstybes nares, į Europos Komisiją ir Tarybą dėl socialinės europiečių apsaugos stiprinimo. „Vasara šiek tiek pridengia įsibėgėjančią ekonomikos krizę. Bet vasara greitai prabėgs. Jau šiandien būtini skubūs, konkretūs sprendimai, kaip apsaugoti žmones nuo krizės pasekmių“, – teigė Europos Parlamento narė, socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė.

– Gerbiama Vilija, perskaičius Europos Parlamento rezoliuciją dėl socialinės Europos darbotvarkės susidaro įspūdis, kad ji skirta Lietuvai.

– Deja, bet ji skirta visoms ES valstybėms. Visur susiduriama su socialinėmis problemomis. Kita vertus, infliacija, maisto ir energijos kainų didėjimas Lietuvos žmonėms kirto ir kerta bene skaudžiausiai visoje ES.

Todėl Europos Parlamentas dar kartą primena: per krizę parama žmonėms turi būti didesnė. Man stipri socialinė Europa ir Lietuva yra svarbiausias reikalas: jei žmonės skurs, didės atskirtis, planuoti ir kurti sėkmingą Europos ir Lietuvos ateitį bus sudėtinga.

– Į ką Europos Parlamentas atkreipia dėmesį savo rezoliucijoje?

– Išskirsiu kelis aspektus. Ir per krizę, ir nuolatos būtina užtikrinti tokias minimalias pajamas – atlyginimus, pensijas, išmokas, kompensacijas, kurios leistų žmonėms išvengti skurdo. O tai reiškia, kad svarbu mažinti pajamų nelygybę ir kovoti su skurdu.

Dar labai svarbu, kad Europos Parlamentas atkreipia dėmesį į vidutines pajamas gaunančius žmones. Dėl ekonomikos nuosmukio jie taip pat patiria didelių sunkumų. Paraginome parengti ES veiksmų planą vidutines pajamas gaunantiesiems stiprinti. Žinoma, pagalba vaikams. Europos Parlamentas primena Komisijai ir valstybėms narėms ne vieną raginimą skirti daugiau lėšų Europos vaiko garantijų sistemai ir jai numatyti bent 20 milijardų eurų.

Valstybės paragintos skirti didesnę paramą regionų žmonėms: krizė didžiausią neigiamą poveikį daro mažiau išsivysčiusiems regionams ir kaimo vietovėms. Dėl to dar labiau didėja ekonominė ir socialinė atskirtis, žmonės regionuose turi dar mažiau galimybių naudotis kokybiškomis paslaugomis.


Jolita Vaickienė, Darbo partijos Kretingos skyriaus pirmininkė, kandidatė į merus, tarybą:

– Manau, kad politikoje nėra amžinų laimėtojų ar pralaimėtojų. Šįkart rinkėjai nusprendė, kad turiu pailsėti nuo aktyvios politikos. Tikėjausi mūsų partijai geresnio rezultato tiek mero, tiek tarybos rinkimuose. Dėl tolesnio dalyvavimo politikoje dar pagalvosiu.

Rimvydas Šakinis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas į Savivaldybės merus:

– Giliai širdy esu labai laimingas – pirmąkart kandidatavau į merus, kartu su komanda pelniau siektą rinkėjų pripažinimą. Siekiau antro rinkimų turo, likti antru. Antras esu, pasigalynėjau su politikos senbuviais ir juos įveikiau. Ateityje labai norėčiau pradėti ruoštis Seimo rinkimams, juose sudalyvauti. Jei viskas gerai susiklostys.

Dalia Martišauskienė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkė, kandidatavo į Kretingos rajono savivaldybės merus, tarybą:

– Gerbiame rinkėjų valią, jų išrinktąjį merą A. Kalnių. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga esame svarbi parlamentinė partija, tikėjomės daugiau mandatų taryboje, vėlgi sprendė rinkėjas, jo sprendimą gerbiame. Turėdami du mandatus dirbsime nuosekliai rajono gerovei kaip politinė partija. Kaip skyriaus pirmininkė ir toliau dalyvausiu politikoje, rajono gyvenime.


Trečią kartą merus rinkome tiesiogiai. Savaitgalį įvykusius tiesioginius Kretingos rajono savivaldybės mero rinkimus antrą kartą laimėjo politinio komiteto Kretingos kraštas deleguotas Antanas Kalnius. Šįkart fortūna jam ypač plačiai nusišypsojo – septynis konkurentus įveikė pirmame rinkimų ture ir pelnęs beveik 60 proc. (59,92 proc. nuo galiojančių biuletenių) rinkimuose dalyvavusių rajono gyventojų balsų lieka vadovauti rajonui antrą ketverių metų kadenciją.

Su naujai išrinktu Kretingos rajono savivaldybės meru Antanu Kalniumi kalbėjomės, kaip pats prisipažino, po antros paeiliui mažamiegės nakties: buvę nerimo prieš rinkimus, rinkimų naktį užsitęsė rezultatų su komanda laukimas.

– Kas užtikrino tokią sėkmę politiniam komitetui Kretingos kraštas šiuose rinkimuose? Gavote net 11 vietų Savivaldybės taryboje, iškart pirmame ture laimėta mero pozicija.

– Paprastas nuoširdumas bendraujant su visais žmonėmis, atsakingas pažadų dalijimas. Nežadėjome to, ko žinojome negalintys ištesėti. Kretingos kraštas yra politinė organizacija, ne partija. Rinkėjai ne vien Kretingoje, ir Kaune, Druskininkuose, kitose šalies savivaldybėse patvirtino politinių komitetų stiprumą, atsvarą politinėms partijoms. Komitetas Kretingos kraštas šiandieną turi 56-is narius, lyginant su ankstesniais rinkimais, narių skaičius padvigubėjo, organizacija ir toliau auga. Norą dalyvauti jos veikloje pareiškė rinkimuose stebėtojais dirbę žmonės. Politinis komitetas Kretingos kraštas, kaip nauja politinė organizacija, negalėjo turėti savo atstovų Kretingos rajono savivaldybės rinkimų komisijoje, rinkimų stebėsenos klausimą išsprendėme delegavę 32 rinkimų stebėtojus. Ir neapsirikome, esame tikri, kad be jų pagalbos minimum dvi vietas taryboje būtume praradę. Apmaudu, bet bandymų neteisėtai pelnyti rinkėjų balsus buvo, ypač rinkėjams balsuojant namuose. Dalį tokių pažeidimų mūsų stebėtojai užkardino, informavome apie pažeidimus Vyriausiąją rinkimų komisiją. Buvo atvejų, kai, atvykus pas rinkėją, paaiškėdavo, kad jis jau balsavo nedalyvaujant stebėtojams.


Vilija Blinkevičiūtė

man visada buvo, yra ir bus artimi paprastų žmonių rūpesčiai bei socialinio teisingumo siekiai. Laimingi, išsilavinę vaikai, dirbančios ir uždirbančios šeimos, saugi senatvė.

Būti arti ir kartu, kai labiausiai to reikia. Padėti silpnesniems, padrąsinti besistengiančius ir kurti galimybes. Ne tik daug pinigų turintiesiems, bet visiems krašto žmonėms.

Taip suprantu savivaldą – arčiausiai mūsų visų esančią valdžią. Svarbu visiems, kokiomis gatvėmis ir keliais važiuojame, į kokias mokyklas ir darželius vedame savo vaikus, kaip mums suteikiama gydytojų ir socialinių darbuotojų pagalba.

Mielas gyventojau, ir Tavo balsas lems, kaip artimiausioje ateityje gyvensite savo mieste ir rajone.

Kandidatas Egidijus Viskontas savo darbais yra įrodęs, kad dirbdamas meru tinkamai – sąžiningai ir nuoširdžiai – atstovaus miestui, rajonui ir jo žmonėms. Tikiu ir pasitikiu juo.


Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šių metų vasario 2 d. nusprendė, kad Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) praėjusių metų rudenį įvykusios Derliaus ir moliūgo šventės metu dalinusi dovanas rinkėjų nepapirkinėjo, kadangi Savivaldybės tarybos ir mero rinkimų kampanija dar nebuvo prasidėjusi. Tačiau partija pažeidė kitą – Lietuvos politinių organizacijų įstatymą, nes neteisėtai gavo ir panaudojo 75 eurus – tiek įvertinti kalakutai, kaip prizai atitekę šventės dalyviams.

Tradicinėje, jau daugiau kaip du dešimtmečius Kretingoje, pastaraisiais metais paskutinį rugsėjo šeštadienį, organizuojamoje Derliaus ir moliūgo šventėje politinės partijos, organizacijos dalyvaudavo ir anksčiau. Linksmybės, prizai ir siurprizai, vaišės šventėse yra įprasta.

Praėjusio rudens šventėje apsilankę socialdemokratų Kretingos skyriaus kiemelyje galėjo pasukti laimės ratą ir laimėti prizą. Taip kažkam ir atiteko tie išgarsėję (apie VRK sprendimą skelbė ir šalies žiniasklaida) kalakutai. Pagal VRK 2023 m. vasario 2 d. sprendimą Lietuvos socialdemokratų partija įpareigota per 20 darbo dienų gautą neteisėtą finansavimo sumą – 75 eurus – pervesti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Šio pažeidimo VRK šiurkščiu nepripažino.

LSDP Kretingos skyriaus garbės pirmininkas, ilgametis Kretingos savivaldybės tarybos narys, buvęs Kretingos rajono savivaldybės meras Valerijonas Kubilius patikino, kad šventę organizavę bendrapartiečiai įstatymo raidei nusižengė netyčia, į ją neįsigilinę. „Apmaudu dėl padaryto nusižengimo, tačiau už jį atsakysime sumokėdami 75 eurus į valstybės biudžetą. Bausmė partijai, jos Kretingos skyriui yra ir šio nusižengimo paviešinimas, ypač dabar rinkimų kampanijos laikotarpiu. Tačiau man labiausiai skauda dėl kito, kad mūsų nedidelėje bendruomenėje įsigali skundikų kultūra. Kiek žinau, VRK šį atvejį dėl kalakutų aiškinosi ne savo iniciatyva, o gavusi skundą“, – kalbėjo politikas veteranas.

VRK nagrinėjo ir kitą praėjusios Derliaus ir moliūgo šventės epizodą: kas užsakė šventėje vaikštinėjusį baltos meškos personažą – meškai buvo užrištas šalikas su socialdemokratų simbolika.

„P. n.“ informacija


Būsimos merų galios: daug kalbama, mažai težinoma

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Politika
  • 2023-01-31

Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros dėstytoja Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili: „Pirmoji kadencija po šių metų rinkimų tikrai bus sunki. Bet ir įdomi.“

Įsigaliojus naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymui, nuo šių metų balandžio 1 dienos savivaldos laukia pokyčiai, kurie susiję su būsimų tiesiogiai renkamų merų galių stiprinimu. Viešojoje erdvėje apie tai lyg ir kalbama, tačiau mažai težinoma: dažnas rinkėjas nė neįsivaizduoja, už ką rengiasi atiduoti savo balsą.

Esminiai pasikeitimai: nuo statuso iki įgaliojimų

Pagal iki šiol galiojusį Vietos savivaldos įstatymą, atstovaujamoji institucija buvo miesto ar rajono savivaldybės taryba ir meras, tarybos posėdžiams pirmininkavo meras, taryba paskirdavo pavaduotojus. Vykdomoji institucija – tai savivaldybės administracijos direktorius, kurį paskirdavo taryba ir kuris administruodavo savivaldybės biudžetą.

Po įstatymo pakeitimų atstovaujamoji institucija išlieka savivaldybės taryba, tarybos posėdžiams ir toliau pirmininkaus meras. Tačiau jis tampa vykdančiąja institucija ir dabar jau jis administruos savivaldybės biudžetą. Iš esmės meras tampa savivaldybės faktiniu vadovu, atsakingu už savivaldybės plėtrą ir pokyčius.

Jeigu iki šiol meras buvo savivaldybės atstovaujamosios institucijos savivaldybės tarybos narys ir jos vadovas, planavo tarybos veiklą, sudarydavo posėdžių darbotvarkę, šaukdavo posėdžius, pasirašydavo tarybos sprendimus, balsuodavo, balsams pasiskirsčius po lygiai – lemdavo mero balsas, teikdavo tarybai tvirtinti merų pavaduotojų ir administracijos direktoriaus kandidatūras, tai dabar meras yra savivaldybės vykdomoji institucija, jis nėra tarybos narys ir nevadovauja tarybai, nebalsuoja tarybos posėdžiuose, turi tarybos sprendimų veto teisę, teikia tarybai pritarti dėl vicemerų kandidatūrų, vienasmeniškai skiria savivaldybės administracijos direktorių. Kaip ir iki šiol, meras planuos savivaldybės tarybos veiklą, sudarys tarybos posėdžių darbotvarkę, šauks juos, pirmininkaus, pasirašys tarybos sprendimus.

Tapęs savivaldybės vadovu, meras administruos savivaldybės biudžeto asignavimus, sudarys ir teiks savivaldybės tarybai savivaldybės biudžeto projektą, tai yra atliks tuos darbus, kuriuos iki šiol atlikdavo savivaldybės administracijos direktorius.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas