|
|
|
SveikataĮ slaugos ligoninę – su muzika ir draugystės pyragu
Valandą su regėjimo negalią turinčio Kretingos dienos veiklos centro lankytojo Audriaus Kuksos rankoms paklūstančio akordeono muzika, socialinės darbuotojos Astos Venckienės užvedamomis dainomis, kurias pagavę, visu balsu užtraukdavo ir pacientai, Kartenos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorius Normantas Žeimys pavadino kasdienybės pragiedruliu. Šioje slaugos ligoninėje žmonės, tarp jų nemažai 85–90 metų sulaukusiųjų, dažniausiai lėtinių ligų paveiktų, praleidžia ne po vieną mėnesį, apie 20 yra visiškai prikaustytų prie lovos. Ne visus pacientus aplanko ir artimieji. Ligonių kasdienybė labai vienoda: higiena, kineziterapijos seansai, kas dar gali, šį tą paskaito, pasėdi prie televizoriaus. O rytojus – toks pat. Todėl, anot direktoriaus, čia svarbus ir laukiamas kiekvienas renginys, juolab atnešantis tokias gražias bendrystės akimirkas, geras emocijas, leidžiantis ligoniams pasijausti, kad ir jie nėra gyvenimo užribyje.
Su tokia misija, socialinės darbuotojos A. Venckienės ir individualios priežiūros darbuotojos Laimos Stonkuvienės lydimi, penktadienį pasisvečiuoti, pagroti, kartu padainuoti, linksmai praleisti laiką į ligoninę ir buvo atvažiavę Kretingos dienos veiklos centrą lankantys Audrius Kuksa, Robertas Martinkus, Gabrielė Pikturnaitė, Ramutė Vaitkienė. „Ši išvyka į Karteną ir jiems patiems kaip šventė. Be to, smagu, kad galėjome tarsi pratęsti mūsų centro ir Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Kretingos viltis“ Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje suorganizuotą Tarptautinės tolerancijos dieną, kurios esmė – gerumas, pagarba kiekvienam, kad ir kitokiam“, – apibūdino socialine darbuotoja ir Kartenos slaugos ligoninėje, ir Kretingos dienos veiklos centre dirbanti A. Venckienė. Slaugos ligoninės pacientai buvo pavaišinti ir svečių atsivežtu draugystės pyragu, kurį, padedant individualios priežiūros darbuotojai Aušrai Bruzdeilynienei, ir iškepė Dienos veiklos centro lankytojai.
Negalią turintiems senjorams – daugiau galimybių būti aktyviemsi
Neretai sulaukus pensinio amžiaus žmones kamuoja vis didesnis vienišumo jausmas. Remiantis Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis, keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, išskyrus giminaičius. Specialistų teigimu, sportas, savanoriavimas ar dalyvavimas kitose veiklose padėtų save realizuoti, atrasti naują bendruomenę ir sužadinti didesnį pasitenkinimą gyvenimu. Nors turint negalią senjorams atsiranda dar daugiau trikdžių būti aktyviems, Kauno miesto socialinių paslaugų centro (KSPC) Socialinių paslaugų bendruomenės skyriaus vedėja socialiniams reikalams Evelina Gvergždienė teigė, kad vis daugiau neįgaliųjų senjorų pradeda domėtis teikiama fizinės ir psichosocialinės būklės gerinimo pagalba. Kreipiasi vis daugiau senjorų Pasak E. Gvergždienės, socialinių paslaugų poreikis kiekvienam asmeniui vertinamas individualiai atsižvelgiant į asmens savarankiškumą. „Kartais senjorai nedrįsta kreiptis socialinių paslaugų, kadangi paslaugos mokamos. Mokėjimas už socialines paslaugas priklauso nuo asmens pajamų. Paslaugos nemokamos tiems, kurių pajamos neviršija 314 eurų“, – kalbėjo ji, pridurdama, kad kiekviena savivaldybė sprendžia individualiai dėl socialinių paslaugų apmokėjimo tvarkos.
Kad ir kaip būtų, specialistė pastebi, kad vis daugiau senjorų ir jų artimųjų kreipiasi dėl socialinių paslaugų: „Vieni ieško būdų prasmingai veiklai dienos centruose, kiti dėl sveikatos apribojimų pagalbos namuose. Matome, kad socialinių paslaugų poreikis vis auga.“ Paslaugų gavėjų mažėjimas dienos centruose buvo jaučiamas koronaviruso pandemijos laikotarpiu. Mat tuomet buvusi kontaktinio bendravimo baimė darė įtaką senjorų apsisprendimui, kad paslaugos būtų teikiamos jų namuose. „Šiuo metu situacija keičiasi ir, pastebėję senjoro abejones lankyti dienos centrą, kviečiame jame praleisti nors pusdienį. Tuomet senjoras turi galimybę susipažinti su darbuotojais, veiklomis, pamatyti dienos rutiną. Taip senjorui lengviau priimti sprendimą“, – sakė ji.
Kraujotakos sistemos ligos: kaip apsisaugoti?
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad net 80 proc. visų širdies priepuolių ir insultų galima išvengti. Svarbiausia žinoti, dėl ko didėja kraujotakos sistemos sutrikimų rizika, kad galėtumėte suvaldyti tai, kas jūsų valioje. Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė informuoja, kaip kontroliuoti pagrindinius rizikos veiksnius, kada būtina kreiptis į specialistus ir kuo gali pagelbėti šiuolaikinės technologijos. Kokie yra pagrindiniai rizikos veiksniai? Pasak prof. O. Dobilienės, pagrindiniai rizikos veiksniai širdies ir kraujagyslių ligoms atsirasti yra aukštas kraujospūdis, nesveika mityba, didelis cholesterolio kiekis, diabetas, oro tarša, nutukimas, rūkymas, inkstų ligos, fizinis pasyvumas, nesaikingas alkoholio vartojimas ir stresas. „Yra keletas modifikuojamų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, kuriuos galime keisti, pavyzdžiui, elgsenos veiksniai: rūkymas, nepakankamas fizinis aktyvumas, nesaikingas alkoholio vartojimas, didelis valgomosios druskos vartojimas, ir metaboliniai veiksniai: nereguliuojamas ir per aukštas kraujospūdis, didelis gliukozės kiekis, nutukimas, didelis „blogojo“ – mažo tankio lipoproteinų (MTL) – cholesterolio kiekis bei cukrinis diabetas. Svarbūs ir aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, aplinkos oro tarša, triukšmas“, – kalbėjo specialistė. Rekomendacijos rizikoms valdyti O. Dobilienės teigimu, didžiąją dalį mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų lemia tokie rizikos veiksniai kaip padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, nutukimas ar diabetas: „Jų galima išvengti arba juos kontroliuoti keičiant gyvenseną, mitybą, reguliariai mankštinantis, metus rūkyti, kontroliuojant kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje.“ Profesorė pažymėjo, kad sveiką mitybą turėtų sudaryti įvairūs neperdirbti ir švieži maisto produktai, įskaitant daug vaisių ir daržovių, neskaldytų grūdų, riešutų ir maisto produktų, kuriuose yra mažai sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos. Reikėtų nevartoti perdirbtų maisto produktų ir gerti daug vandens. Taip pat rekomenduojama būti fiziškai aktyviam: „Suaugusieji (18–65 m.) ir senjorai (65 m. ir vyresni) turėtų stengtis kiekvieną savaitę bent 150 min. užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla arba bent 75 min. užsiimti didelio intensyvumo fizine veikla. Vaikai ir paaugliai kasdien turėtų užsiimti ne mažiau kaip 60 min. vidutinio arba didelio intensyvumo fizine veikla.“ Be to, O. Dobilienė akcentavo, kad kraujo spaudimui kontroliuoti ar cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti skirti medikamentai turi būti vartojami nuolat, laikantis paskirto gydymo režimo ir žinant, kokių tikslų siekiama.
Narkotikai: greitai įtraukia – sunkiai paleidžia
Remiantis 2020 metų duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) bent kartą neteisėtų psichotropinių medžiagų yra vartoję maždaug 29 procentai suaugusiųjų – 83,4 mln. 15–64 m. amžiaus asmenų. Nepaisant to, jog viešojoje erdvėje nuolat kalbama apie narkotikų vartojimo padarinius, dalis žmonių negeba įvertinti kylančios rizikos sveikatai. Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė pasakoja apie narkotikų vartojimo žalą ir pabrėžia, kad šių medžiagų vartojimas kenkia visai gyvenimo kokybei – tiek žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai, tiek darbinei veiklai ir socialiniam funkcionavimui. Medžiagų poveikis – individualiai stiprus Gydytojos psichiatrės dr. Aistės Leleikienės teigimu, psichiką veikiančių medžiagų poveikis kiekvienam asmeniui yra individualus, todėl įvairūs narkotikai veikia labai skirtingai, tačiau visos narkotinės, psichotropinės ir kitos psichoaktyviosios medžiagos veikia žmogaus centrinę nervų sistemą. „Psichiką veikiančios medžiagos trikdo neuronų perduodamą informaciją. Neuromediatoriai reguliuoja tokias organizmo funkcijas, kaip, pavyzdžiui, kvėpavimas, miegas, širdies ritmas, nerimas, skausmas, taip pat yra atsakingi už žmogaus nuotaiką ir dėmesio sutelkimą. Geriausiai atpažįstami neuromediatoriai yra endorfinas, dopaminas ir serotoninas. Kai centrinė nervų sistema nebegauna psichiką veikiančių medžiagų, stinga reikiamo kiekio mediatorių, dėl to pradedami jausti abstinencijos simptomai, atsiranda psichologinė ir fizinė priklausomybė nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo“, – kalbėjo ekspertė.
Gyvenimo būdą pakeitusi moteris: „Svarbiausia – tikėti savimi ir keistis dėl savęs“
Kartais gali atrodyti, kad yra kone neįmanoma ištrūkti iš įprastos rutinos. Kai tampa sunku atrasti laiko sau, savo draugams ar pomėgiams, gyvenimo būdo pokyčiai atidedami dar vėlesniam laikui, nes tai reikalauja dar daugiau motyvacijos ir ryžto. Verslininkė Ugnė Usevičiūtė dalijasi savo asmenine patirtimi – ji numetė 140 kilogramų. Moteris pasakoja, kaip ir kodėl nusprendė sveikiau maitintis, daugiau judėti bei kokia dabar yra jos aktyvaus gyvenimo būdo rutina. Gyvenimas sukosi vien apie darbą Pasak U. Usevičiūtės, nebuvo jokios konkrečios priežasties, kodėl ji galiausiai nusprendė sveikiau gyventi: „Aš nesirgau jokiomis ligomis, nejaučiau spaudimo keistis iš aplinkos. Tuomet man atrodė, kad gyvenau „normalų“ gyvenimą – viskas sukosi kone vien apie darbą, koncentravausi į verslo sėkmę, turėjau mažai pramogų ir asmeninio gyvenimo, neturėjau fizinio aktyvumo, nesirūpinau savimi ir tuo, ką ir kada valgau, buvau pervargusi“, – kalbėjo ji. Netikėtai vieną dieną jai šovė mintis, kad reikia atsikratyti antsvorio, todėl, nelaukdama naujų metų, pirmadienio, pirmos mėnesio dienos ar kito ryto, nuo to paties momento moteris pradėjo vykdyti planą, kurio esmė – sveikiau maitintis ir daugiau judėti: „Grįžusi namo išmečiau visus nesveikus produktus iš namų ir išėjau pasivaikščioti – taip viskas ir prasidėjo.“ Maisto lėkštė tapo spalvingesnė ir įvairesnė U. Usevičiūtė prisipažino, kad keisdama savo gyvenimo būdą ji nesusidūrė su sunkumais, kadangi susidėliojo tokį planą, kad visas procesas būtų kaip šventė ir ji nejaustų diskomforto. „Nesilaikiau jokių dietų, neskaičiavau kalorijų, nesvėriau produktų. Valgiau daug ir stengiausi, kad valgomas maistas būtų skanus ir gražiai pateiktas“, – sakė ji. Moteris laikėsi šių pagrindinių taisyklių: valgė 4 kartus per dieną visada tuo pačiu laiku, atsisakė užkandžių, nevartojo pridėtinio cukraus, ribojo riebalus ir miltinius patiekalus, valgė tik savo namie pasigamintą maistą ir parduotuvėje pirko tik produktus, o ne pagamintus gaminius. „Mano valgio lėkštės visada buvo didelės, kupinos spalvingo ir kuo įvairesnio maisto, kad gaučiau pakankamai maistinių medžiagų. Jei vienu sakiniu reiktų pasakyti savo sėkmės formulę, atsakyčiau taip – reikia ne mėsą valgyti su daržovėmis, o daržoves su mėsa“, – pažymėjo ji.
Kretingiškiai gripu nesirgo
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informavo, kad Lietuvoje praėjusią savaitę prasidėjo 2023–2024 m. gripo sezonas, truksiantis iki kitų metų 20-osios savaitės (gegužės). Pirmąją sezoninio gripo savaitę Kretingos rajone šia liga nesirgo nė vienas gyventojas. NVSC nuolat seka bendrą sergamumo gripu, COVID-19 liga ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) situaciją. Per visą gripo sezoną bus skaičiuojamas suminis sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis ir vertinama, kiek tokių atvejų tenka 100 tūkst. gyventojų. NVSC duomenimis, spalio 2–8 d. bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 ligos rodiklis buvo 988,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis šių metų 40-ąją savaitę registruotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Lyginant su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad 40-ąją savaitę bendras sergamumo rodiklis sumažėjo. Pirmąją 2023–2024 m. gripo sezono savaitę Lietuvoje dėl gripo ligoninėje nesigydė nė vienas asmuo. Iš viso šalyje užregistruoti 32 gripo atvejai, 26 tūkst. 175 – ŪVKTI atvejai ir 1 tūkst. 578 atvejai COVID-19. Kretingos rajone 40-ą metų savaitę užregistruota 259 sirgimo ŪVKTI atvejai, daugiausia – 74 – sirgo vaikai iki 6 metų, mažiausiai – 10 – sirgo 65-erių metų asmenys ir vyresni. Užregistruota 17 atvejų COVID-19 ligos. Suminis rodiklis Kretingos rajone – 733,25 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Klaipėdos apskrityje iš viso užregistruoti 8 gripo atvejai, ŪVKTI – 2 tūkst. 596 atvejai ir COVID-19 – 143 susirgimai. Suminis rodiklis – 852,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, nuo spalio 5 d. visose gydymo įstaigose bus galima pasiskiepyti nuo labiausiai plintančių infekcinių susirgimų – gripo ir koronaviruso vieno vizito metu. Skiepijimas gripo ir atnaujintomis COVID-19 vakcinomis labiausiai rekomenduojamas rizikos grupėse esantiems asmenims: 65 metų amžiaus ir vyresniems žmonėms; sergantiems lėtinėmis ligomis (taip pat ir vaikams); socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojams (taip pat ir vaikų globos įstaigose); sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams; nėščiosioms (bet kuriuo nėštumo laikotarpiu). Norint pasiskiepyti abiem vakcinomis, rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą, prie kurios asmuo prisirašęs. COVID-19 vakcinomis gyventojai ir toliau galės skiepytis bet kurioje gydymo įstaigoje ir vaistinėse. Gripo vakcinos rizikos grupėms priklausantiems asmenims valstybės lėšomis kompensuojamos toje gydymo įstaigoje, kurioje asmuo yra registruotas. Savo lėšomis gripo vakcina galima pasiskiepyti bet kurioje gydymo įstaigoje ar vaistinėse. Skiepijimas daugiau nei viena vakcina vieno apsilankymo metu yra įprasta medicininė praktika – tai greita, patogu, rekomenduojama specialistų.
„P. n.“ informacija
Onkologinę ligą turinčios Liepos mama: „Nėra, kada liūdėti – pozityvus mąstymas veda mus į priekį“
Vėžys – tai diagnozė, sukrečianti ne tik patį ligonį, bet ir visą jo aplinką. Išgirdus tai, rodos, žemė ima slysti po kojomis, tačiau palaipsniui supranti, kad neturi jokio pasirinkimo – tik priimti šią žinią ir judėti pirmyn į kovą. Eglė Seiliūtė-Žukauskienė dalijasi savo šeimos patirtimi apie tai, kaip jie sužinojo apie dukros onkologinę ligą ir kas jiems padeda išlaikyti pozityvumą iki pat šiol. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos medicinos psichologė Neringa Eimutienė pataria – svarbu nepamiršti, kad sergantysis pirmiausia yra žmogus, o ne ligonis. Gyvenimas akimirksniu apsivertė aukštyn kojomis Liepos mama Eglė pasakojo, kad apie onkologinę mergaitės ligą šeima sužinojo netikėtai – mat nebuvo jokių matomų ar nerimą keliančių požymių. „Buvo eilinis penktadienis, 2021-ųjų rugsėjo 21 d. Tuomet dar ketverių Liepa buvo darželyje, o grįžusi namo šėliojo su tėčiu ir broliu. Visiems užmigus naktis buvo rami, jokių skundų ar ašarų. Tačiau nubudusi ryte ji jau pati nebepajėgė išlipti iš lovos, nes užėjo ūmus pilvo skausmas, – pasakojo mergaitės mama. – Su „greitąja“ išvažiavę į ligoninę tuomet dar nežinojome, koks ilgas kelias mūsų laukia.“ Po detalių tyrimų galiausiai Liepai buvo nustatyta ekstrarenalinė nefroblastoma – netipinio inkstų vėžio atvejis. Pirmasis gydymas truko beveik metus, kol buvo pasiekta remisija. Tuomet praėjus vos daugiau nei mėnesiui situacija pasikartojo: dėl pilvo skausmų šeima vyko į Regioninę Mažeikių ligoninę, iš ten – į Šiaulius. Antrąjį kartą Eglė paprašė siuntimo į Kauno klinikas, kuriose gydėsi pirmąjį kartą. Ten nuvykus iškart buvo patvirtinta žinia – liga atsinaujino ir yra aptiktas naujas 10 centimetrų darinys. Sveikatos formulė rudenį – kokia ji?
Ruduo žavus savo jaukumu. Tačiau plintantys peršalimo ligų virusai, parsinešti vaikų iš darželių ar mokyklų, neretam aptemdo džiaugsmą gražiais orais, atitraukia nuo kasdienių darbų ir pakoreguoja rutiną. Kad organizmas taptų atsparesnis ligoms ar jau persirgus peršalimo ligomis, būtinas pastiprinimas iš šalies. Sportas vandenyje, pirtys, haloterapija, gydomosios mineralinio geoterminio vandens procedūros „Mineralų jūra“, Kneipo takelis, masažai, deguonies kokteiliai – tai malonios organizmo imuniteto stiprinimo priemonės, kurias verta prisiminti artėjant darganų ir ligų sezonui. Kaip kovoti su rudens iššūkiais organizmui, pataria Medicinos centro „Natura Termo SPA“, įsikūrusio poilsio ir sveikatinimo komplekse „Atostogų parkas“, medicinos vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis. Sportas stiprina organizmą Sportas vandenyje ypatingai naudingas sveikatos stiprinimui. „Sportuojant, atliekant pratimus, plaukiant ar tiesiog judant vandenyje ne tik stiprinami nugaros bei kiti raumenys, bet gerėja kraujotaka, širdies darbas, tuo pačiu ir kvėpavimo bei smegenų veikla, ir visa tai turi teigiamos įtakos mūsų apsauginiam mechanizmui – imunitetui. Sportas vandenyje yra tinkama imuniteto stiprinimo priemonė tiek dideliam, tiek mažam. Baseinuose judėti gali tiek mažas vaikas, tiek senjoras“, – pasakojo jis. Poilsio ir sveikatingumo komplekse „Atostogų parkas“ vėsiuoju metų laiku veikia net 13 skirtingų temperatūrų ir paskirties baseinų. Treniruočių baseine keturis kartus per dieną vyksta mankštos vandenyje su šias treniruotes vedančiais treneriais. Taip pat čia rasite sumontuotus povandeninius dviračius bei suspausto oro geizerius iš dugno, 3 skirtingų aukščių, intensyvumo ir diametro masažinius purkštukus sienoje, 2 skirtingas krentančio vandens kaskadas lubose. „Atostogų parke“ plaukti ir sustiprinti raumenis galite 25 m. ilgio, 4 plaukimo takelių plaukimo baseine. Imuniteto stiprinimui įrengtas Kneipo takelis. Jo dugnas išklotas akmenukais, kuriais masažuojamos pėdos ir stimuliuojami jose esantys refleksogeniniai taškai. Skirtingos baseinėlių talpos pripildytos skirtingos temperatūros vandeniu. Brendant per tokius baseinėlius aktyvėja kraujotaka. Atsipalaiduoti ir nuraminti mintis galite net 4 čia veikiančiuose masažiniuose baseinuose: 3 jų rasite viduje, 1 – lauke.
Kai šunys – ne tik ištikimi draugai, bet ir gydytojai
Dažnas intuityviai jaučiame, kad gyvūnai susirgus ramina ir savaip guodžia, tačiau tik palyginus neseniai juos pradėta pasitelkti pagalbinio gydymo tikslais: vis populiaresnės tampa delfinų, žirgų, o ypač – šunų terapijos. Šunų terapiją, arba kaniterapiją (lotyniškai „canis“ – šuo, terapija – gydymo būdas) viena pirmųjų Lietuvoje išvien su bendraminčiais savanoriais ėmė taikyti Iveta Šikšniuvienė, šiandieną vadovaujanti Kaune įkurtam Kaniterapinės pagalbos centrui. Darbas siejasi su pomėgiu ir savanoryste Socialine darbuotoja Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikose dirbančiai I. Šikšniuvienei tiesioginis darbas siejasi su pomėgiu ir savanoryste Kaniterapinės pagalbos centre. Šio centro savanoriai kartu su savo augintiniais yra kviečiami ir itin laukiami jos tiesioginėje darbovietėje – Kauno klinikose, ypač Vaikų onkologijos skyriuje, Onkologijos ir hematologijos klinikoje, Psichiatrijos klinikos vaikų ir paauglių sektoriuje, taip pat Neonatologijos klinikoje, kur motinos slaugo neišnešiotus kūdikius. Kaniterapinę pagalbą teikiančios savanorės yra kviečiamos atvykti ir į kitus šalies miestus – ligonines, dienos centrus, senelių namus. Jos – gana dažnos viešnios ir Šv. Pranciškaus onkologijos centre Klaipėdoje, viena savanorių šiuo metu gyvena Plungėje ir dažnokai apsilanko ne tik pas onkoligonius, bet ir senelių namuose, Palangos socialinių paslaugų centre. „Nors esame savanorės, tačiau profesionaliai teikiame sertifikuotas paslaugas. Mūsų šunys yra testuoti – anksčiau savanorius ir jų augintinius apmokydavo treneriai iš Italijos ir Austrijos, dabar jau mūsų centro dvi merginos išsilaikė kvalifikacijos egzaminus ir yra sertifikuotos šunų trenerės, dabar apmoko kitus“, – kalbėjo I. Šikšniuvienė.
Vaikų tantrumai – iššūkis tėvams ir aplinkiniams
Ne vienas šeimoje yra susidūręs su vaikų kaprizais, „ožiais“, nepaaiškinamais pykčio priepuoliais. Šis elgesys turi ir mokslinį pavadinimą – tantrumai, kuriuos Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva įvardino kaip išsireguliavusią vaiko būseną. – Kas vyksta, kai vaiką ištinka pykčio priepuoliai? – Pykčio priepuoliai registruojami ne tik emociniu ir kognityviniu lygiu, bet taip pat ir fiziniu bei neurologiniu. Siekdama paaiškinti sudėtingas vaikų būsenas, tėvams dažnai naudoju 3-jų aukštų pavyzdį. Mūsų smegenys, vaizdžiai tariant, yra iš 3 dalių: reptilijos smegenų, kurios atsakingos už primityviausius mūsų gebėjimus ir išlikimą; II aukšte turime emocines smegenis, kurios fiksuoja mūsų emocijas, siekia tikslų arba nori kažko išvengti; III aukštas – protingosios smegenys, iš esmės kaktinė smegenų skiltis, išskirianti mus nuo gyvūnų – kai ši sritis aktyvi, mes galime save valdyti, kaupti patirtį, racionaliai mąstyti ir priimti geriausius mums sprendimus. Vaikas, patiriantis tantrumą, yra žmogus reaguojantis su savo pirmykštėmis smegenimis, kurios jį skatina pulti, bėgti arba sustingti. Svarbiausia, kad tai nėra valingas vaiko pasirinkimas išvesti tėvus ar pedagogus iš proto – milžiniškas pyktis yra fiziologinė būsena, kai vaiko pulsas smarkiai pakyla, kvėpavimas padažnėja, smarkiai dirba ir jo vegetacinė sistema – jis prakaituoja, smarkiai susiaurėja matymo laukas, vaikas nepraranda klausos, tačiau praktiškai tuo metu negirdi jokių žodžių. Tai ne šiaip pyktis... Tai pyktis, baimė, emocinis skausmas ir siekis išgyventi viename. Tai yra ypač sudėtinga ir energiją eikvojanti būsena ne tik mums, tėvams ar pedagogams, o kaip tik mažiems vaikams.
|
|
