Pajūrio naujienos
Help
2022 Spalis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Apklausa

Ar taupant elektrą reikėtų išjungti šviečiantį kryžių?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

M. Marcinkevičius teigia: „Stenkimės elgtis taip, kad savo psichikos sveikatą stiprintume, o ne žlugdytume.“

Pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija neilgai trukus buvo įvardinta kaip informacinė epidemija, trumpiau tariant, infodemija. Tai sukėlė dar didesnį chaosą, nes žmonėms tapo sunku atsirinkti teisingą ir patikimą informaciją.

Nors nuo pandemijos pradžios praėjo beveik treji metai, padariniai psichinei ir emocinei sveikatai juntami iki šiol, o dezinformacija ir melagienos neatsitraukė.

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus teigimu, šiuo laikotarpiu visuomenės psichikos būseną lemia ne tik pandemija, informacinė epidemija, bet ir netoliese vykstantis karas.

Jis ragina nepasiduoti informaciniam chaosui, išlikti sąmoningiems ir apsaugoti save, stengiantis riboti laiką socialiniuose tinkluose ir kituose informaciją skleidžiančiuose kanaluose.

Pasaulinės negandos daro didžiulę įtaką

Pasak M. Marcinkevičiaus, prie aplinkybių, kurios daro didžiausią įtaką šiandieninės visuomenės psichikos sveikatai, būtų galima priskirti pasaulinę pandemiją ir Ukrainoje vykstantį karą.

„Tik prasidėjus pandemijai, specialistai iškart diskutavo, kokią reikšmę tai turės mūsų psichinei ir emocinei sveikatai. Kadangi pandemija užsitęsė gerokai ilgiau, nei visi tikėjosi, per tą laikotarpį daugelis sutrikimų mumyse užsifiksavo ir tapo lėtiniais. Tai yra viena priežastis, kodėl mes pandemijos pasekmes vis dar jaučiame ir jausime“, – pažymi M. Marcinkevičius. Ir priduria: „Nemaža dalis asmenų jaučia pokovidinio sindromo pasekmes – žmonės jaučiasi lyg rūke, juos kamuoja bendras silpnumas, mieguistumas, negebėjimas susikaupti ir išlaikyti dėmesio. Visa tai veikia ir psichikos sveikatą.“

Nors šiuo metu ekstremalioji situacija šalyje dėl COVID-19 yra oficialiai nutraukta, artėjant šaltajam sezonui, daugelis jaučia didesnį nerimą, nežino, kas laukia ir ko reikėtų tikėtis.

Be viso to, gydytojas psichiatras atkreipia dėmesį ir į netoliese vykstantį karą Ukrainoje, kuris turi didžiulę įtaką dabartinei visuomenės psichinei ir emocinei gerovei.

„Visi matome šokiruojančius vaizdus iš karo fronto, susiduriame su tuo tiesiogiai – vieni turi giminių ar pažįstamų Ukrainoje, kiti priglaudžia karo pabėgėlius savo namuose, treti savanoriauja“, – sako psichiatras, papildydamas, kad ypač karo pradžioje buvo jaučiamas didžiulis nesaugumo jausmas, baimė ir grėsmė gyvybei.

Nors dabar visuotinis nerimas aprimo, kilo ekonominių sunkumų, kurie neigiamai veikia žmonių gerovę: „Mūsų psichika, dar iki galo neatsigavusi nuo pandemijos sukeltų išbandymų, gavo antrąją bangą – karo sukeltą nestabilumą.“


Šiandien menininkas A. Kriščiūnas sako supratęs, kad laikas svarbesnis už pasaulio pripažinimą, kurio siekė, kol galiausiai tai sukėlė panikos atakas.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuonių žmonių pasaulyje susiduria su psichologinėmis problemomis. Tačiau vis daugiau žmonių išdrįsta apie tai kalbėti garsiai – tokiu būdu jie padeda kitiems, patiriantiems sunkumus, ir primena, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas įkvėpti nepasiduoti, menininkas Algis Kriščiūnas, buvęs legendinės grupės „Foje“ būgnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarpį, kai ištiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti.

Teisinga diagnozė – pakeitus gydytoją

Šiandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanarų salų, prisideda prie vieno žymiausių žurnalų šalyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, fotografuoja ir tapo. Jo gyvenimo tempas pašėlęs, o kasdienybė kupina skirtingų veiklų, kurios jam teikia begalę džiaugsmo, bet prieš daugiau nei dešimtmetį įtemptas gyvenimo būdas tapo panikos atakų priežastimi. Dvejus metus trukę ir keliskart per mėnesį pasikartojantys panikos priepuoliai buvo ne juokais jį išgąsdinę.

Menininkas sako, kad, prasidėjus pirmiesiems priepuoliams, jam pasidarydavo labai baisu ir dėl to būklė tik dar labiau pablogėdavo. Tuomet jis nė nenutuokė, kad tai – psichologinė problema.

„Tai – tiesiog fizinis negalavimas“, – taip buvo atsakyta į klausimą, kodėl vyrui karts nuo karto vis pradėdavo tirpti veidas, lūpos, pirštai, rankos, užeidavo migreninis galvos skausmas, dusulys ir imdavo rodytis, kad stoja širdis. Tik pakeitęs šeimos gydytoją, menininkas pagaliau išgirdo objektyvią diagnozę ir paaiškinimą, kad šiuos negalavimus sukėlė pervargimas, perdegimas ir perfekcionizmas.


Psichologė S. Mickuvienė pažymi: „Kreipimasis pagalbos – ne silpnybė, o stiprybė.“

Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai geba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specialistus. Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba ir šalyje prieinamos pagalbos gausa – žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti.

Psichologė Sonata Mickuvienė akcentuoja – kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės ir sąmoningumo ženklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenybės nebijo susidurti su tikruoju „aš“, nesigėdija, kalbėdami apie savo psichikos problemas, kurių turi kiekvienas asmuo, ir pasiryžta imtis veiksmų dėl savo psichinės ir emocinės gerovės, turinčios milžinišką įtaką gyvenimo kokybei.

Pastarieji įvykiai daro įtaką

Anot psichologės S. Mickuvienės, normali psichikos sveikata – tai gebėjimas būti savimi tarp kitų, pakankamai pastovi emocinė būsena, leidžianti džiaugtis gyvenimu, natūraliai išgyventi nesėkmes, liūdesį ir kitas emocijas.

„Didžiausios problemos iškyla tuomet, kai žmogus nebepriima savo savasties, pradeda lygiuotis į kitus, nuvertina savo stiprybes, siekia tobulumo, kritikuoja ar baudžia save už sunkumus ir nesėkmes“, – aiškina ji.

Didelę įtaką psichinei ir emocinei gerovei daro išoriniai veiksniai.

Psichologė teigia, kad dėl pandemijos visuomenėje atsirado socialinis nerimas – kai žmonės kone visuomet būna ir dirba namie, o išėjimas iš jų jiems kelia stresą: „Namie viskas būna itin patogu, todėl galiausiai juose „užsisėdima“ ir pradedama bijoti bendrauti su kitais žmonėmis.“

Be viso to, šiuo metu vykstantis karas Ukrainoje taip pat daro neigiamą įtaką psichikos sveikatai: „Žmonės patiria stresą, nerimą, bijo dėl savo ateities ir dėl finansinio stabilumo. Viskas brangsta ir nėra aišku, kas bus ateityje, ar jiems pavyks sėkmingai išmokėti paskolas, išleisti vaikus į studijas ir pragyventi. Šiuo metu su tokiais psichologiniais išbandymais susiduria daugelis“, – sako psichologė.


G. Petronienė sako: „Būtinai reikia sustoti, o tam, kad tai įvyktų, reikalingas kokybiškas poilsis.“

Dabartinis pasaulis nestokoja išbandymų šiuolaikiniam žmogui – tenka kovoti su stereotipais, norima visur suspėti, tapti geriausiais ir užsikabinti sau nematomus medalius. Deja, dažnu atveju tai atneša daugiau nusivylimo nei džiaugsmo, kadangi nuolatinis lėkimas ar aplinkinių poreikių tenkinimas priverčia pamesti save, pamiršti asmeninius norus, svajones ir tikslus.

Psichologės Genovaitės Petronienės teigimu, be vis dar matomų sunkių pandemijos padarinių, visuomenėje išryškėja perdegimo sindromas, baimė padaryti klaidą, santykių bei vienišumo problemos.

Pasak jos, norint stiprinti savo psichinę ir emocinę sveikatą, visų svarbiausia yra gebėti įsivardinti savo emocijas ir turėti žmogų, su kuriuo galėtumėte nuoširdžiai pasikalbėti.

Jaučiamos pandemijos pasekmės

Visuotinė pandemija visame pasaulyje sukėlė neigiamų pasekmių žmonių emocinei ir psichologinei sveikatai. Daugelis susidūrė su neplanuotais sunkumais, o nežinomybė dėl ateities kėlė nerimą, suirzimą ir nuovargį.

Per karantiną žmonės buvo priversti stipriai apriboti savo socialinį gyvenimą ir užsidaryti namie. Tai kai kuriems išėjo ne į naudą – namiškiai susipyko, nepasidalijo atsakomybėmis, pyko vienas ant kito dėl to, kad nepatiria jokių įspūdžių, negali planuoti savo laiko, atostogų, pramogų ir net susitikimų su draugais ar kitais šeimos nariais.

Tačiau dabar, praėjus jau daugiau nei dvejiems metams, dauguma adaptavosi.

Anot psichologės G. Petronienės, didžiulis visuotinis nerimas praėjo, todėl dabar yra likę patys rimčiausi atvejai su rimtomis depresijomis ar neurozėmis, kurie vis dar „laižosi žaizdas“.


A. Tautvydienė pabrėžia: tam, kad vakcina būtų efektyvi ir susidarytų imunitetas, būtina laikytis atitinkamos vakcinacijos sekos.

Nors šiuolaikinė medicina yra labai pažangi, užkrečiamosioms ligoms valdyti galingesnis ginklas už vakcinaciją dar nėra išrastas. Didžiausios pandemijos žmonijos istorijoje buvo suvaldytos tik pasitelkiant skiepus, todėl, siekiant ir toliau sėkmingai suvaldyti koronaviruso plitimą, svarbu laikytis rekomendacijų dėl vakcinacijos ir tokiu būdu apsaugoti save ir savo aplinką.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovė spaudai Aistė Tautvydienė aiškina, kaip veikia vakcina, patekusi į žmogaus organizmą, ir akcentuoja skiepijimosi būtinumą, naudą bei svarbą, norint suvaldyti užkrečiamųjų ligų plitimą, tarp jų ir COVID-19.

Pasak specialistės, visuomenėje vis dar sklandantys mitai, kad vakcinos nuo COVID-19 ligos gali sukelti nevaisingumą ar net mirtį, neturi jokių sąsajų su moksliniais įrodymais ir atliktais tyrimais.

Kaip veikia vakcina?

Vakcinos yra laikomos saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo tam tikrų užkrečiamųjų ligų. Pasak A. Tautvydienės, jos sukuria organizmo apsaugą – padeda paruošti žmogaus imuninę sistemą atpažinti ir apsiginti nuo užkrečiamųjų ligų sukėlėjų.

„Daugelio vakcinų sudėtyje yra antigeno – susilpninto ar nukenksminto pavidalo viruso ar bakterijos, kuri negali sukelti ligos. Pasiskiepijus žmogaus imuninėje sistemoje sukuriama imuninė atmintis ir aktyvuojamos imuninės ląstelės kraujyje, kaulų čiulpuose ir visame organizme. Paskiepyto žmogaus imuninė sistema atpažįsta antigeną kaip svetimkūnį. Vėliau, jei žmogus susiduria su tam tikru virusu ar bakterija, imuninė sistema juos prisimena. Tuomet aktyvuojamos imuninės sistemos ląstelės, kurios sunaikina ligą sukeliantį virusą arba bakteriją ir pagamina antikūnus“, – apie organizmo reakciją į vakciną aiškina specialistė.

Dauguma vakcinų nuo COVID-19 ligos imuninį atsaką sukelia į nedidelį viruso SARS-CoV-2, sukeliančio COVID-19 ligą, fragmentą. A. Tautvydienė pažymi – vakcinų sudėtyje nėra paties viruso ir ji negali sukelti COVID-19 ligos: „Kai žmogui suleidžiama vakcina nuo COVID-19 ligos, jo organizmo ląstelės geba „perskaityti“ vakcinoje užkoduotą genetinę informaciją ir pradeda gaminti dyglio baltymą. Jeigu paskiepytas žmogus užsikrečia SARS-CoV-2 virusu, jo imuninė sistema virusą geba atpažinti ir yra pasiruošusi prieš jį kovoti: antikūnai ir imuninės ląstelės, veikdamos kartu, gali sunaikinti virusą, užkirsti kelią jo patekimui į organizmo ląsteles ir sunaikinti užkrėstas ląsteles, taip padėdami apsisaugoti nuo COVID-19 ligos.“


Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pasidalijo vaikų skiepijimo pagal profilaktinių skiepų kalendorių statistika – ji rodo per pastarąjį dešimtmetį vis mažėjančias vakcinavimo apimtis. Tai įvertinę medikai įspėja visuomenę – atsisakymas ar atidėjimas profilaktiškai skiepyti vaikus gali grąžinti sunkius užkrečiamųjų ligų atvejus, lemti sudėtingas komplikacijas ir pačius skaudžiausius padarinius. Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė sako, kad dabar daugelis negeba įvertinti realios užkrečiamųjų ligų grėsmės, nes aplink nebemato sunkių atvejų ir mano, kad rizikos nebėra. Tačiau svarbu suprasti, kad, mažėjant skiepijimosi rodikliams, pavojingų ligų grėsmė ir tikimybė joms vėl išplisti tik didėja.


Persirgusieji koronavirusine infekcija dažnai apsidžiaugia, manydami, kad blogiausia – jau praeityje. Tačiau ne veltui šis virusas laikomas tokiu klastingu – liekamieji reiškiniai neretai pasirodo net ir tiems, kuriems pavyko išvengti ligoninės ar persirgti lengvesne COVID-19 infekcijos forma.

Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius atkreipia dėmesį į pokovidinio sindromo rimtumą, pasakodamas apie jam būdingų simptomų grėsmę bei dėl šios problemos teikiamą pagalbą, jos naudą.

Pasak jo, nuo koronaviruso visiškai pasveikusio asmens savijauta turi būti gera, jis neturėtų jausti jokių pokyčių. Jei manoma, kad vis tik jėgų trūksta, sveikata iki galo neatsistatė, vertėtų kreiptis į specialistus.


Puolė ne tik karščiai, bet ir blusos

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2022-09-02

Atlėgus karščiams, kai kurie skaitytojai išdrįso prisipažinti, kad pagaliau atsikvėps ir nuo juos puolusių parazitų – blusų, kurių iš lauko parneša naminiai gyvūnai arba patys, ir jais dar užkrečia į lauką neišleidžiamus savo gyvūnus. Skaitytojai pageidautų žinoti, ar blusos, be sukeliamo diskomforto, yra pavojingos jų ir jų augintinių sveikatai.


Auksinis ruduo žavus jaukumu. O taip pat tai ir puikus metas sustiprinti imunitetą prieš prasidedant darganų sezonui. Pateikiame jums malonių imunitetą stiprinančių priemonių TOP 5.


Prasidėjus mokslo metams, pats metas išsirinkti tinkamą kuprinę. Tam, kad kuprinė nežalotų vaikų stuburo ir laikysenos, siūlome kelis patarimus:

*Tuščia kuprinė turi sverti: pradinių klasių mokiniams – ne daugiau kaip 700 g, vyresnių klasių mokiniams – ne daugiau kaip 1000 g.

*Mokyklinė kuprinė  turėtų būti su dviem reguliuojamo ilgio plačiais paminkštintais diržais. Patogiausi yra 3,5–4 cm pločio kuprinės diržai, paminkštinti pečių zonoje. Platūs diržai tolygiau paskirsto svorį pečiams, todėl nespaudžiamas trapecinis raumuo ir rečiau vargina pečių juostos skausmai.

*Kuprinės dydis turi būti pritaikytas vaiko  ūgiui.

*Rinkitės mažesnę kuprinę, kurioje tilps tik būtiniausi daiktai.

*Rinktės kuprinę, kurios viduje yra keli skyriai – tai padės geriau paskirstyti kuprinės turinį, užtikrinti tvarką ir stabilumą. Didžiausios, sunkiausios knygos ir pratybos dedamos prie kuprinės nugarėlės – arčiausiai nugaros.

*Nešamos kuprinės apatinė dalis neturi būti žemiau vaiko juosmens.

*Išmokykite vaiką teisingai susikrauti kuprinę – į mokyklą neštis tik tai dienai skirtas priemones, neprisikrauti į kuprinę nereikalingų daiktų, pvz., žaislų.

*Optimalus pilnos kuprinės svoris turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. mokinio kūno svorio.

*Nepamirškite kuprinės išorėje, geriausiai matomoje vietoje, pakabinti atšvaitą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas