|
|
|
SveikataNemokamos fizinio aktyvumo veiklos bendruomenei ir miestelėnams
Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filiale nuo kovo vyksta nemokamos fizinio aktyvumo veiklos, įtraukiančios ne tik mokymo centro mokinius, darbuotojus, bet ir Kretingos apylinkių gyventojus. Daug dėmesio sulaukė gatvės šokiai, kineziterapinės mankštos, funkcinės treniruotės su TRX diržais ir ėjimas su šiaurietiškomis lazdomis. Visos veiklos rengiamos įgyvendinant Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, bendrai finansuojamą projektą „Mes aktyvūs“, projekto Nr. SRF-FAV-2020-1-0128. Projektas orientuotas į kelias skirtingas tikslines grupes – jaunimą, suaugusiuosius ir asmenis, turinčius negalią ar specialiųjų ugdymo poreikių. Į veiklas kviečiami Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo mokiniai, darbuotojai, netoliese gyvenantys Kretingsodžio, Vydmantų, Kretingos gyventojai, dalyvauja ir kitų mokymo įstaigų bendruomenių nariai, Kretingos dienos veiklos centro, Kretingos atviro jaunimo centro lankytojai. Kretingos filialo patalpose ir prieigose vykstantys užsiėmimai, įsibėgėjus projektui, pritraukė per 70 nuolatinių lankytojų, o sudomino dar daugiau. Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė ir Kretingos filialo direktorė Jurgita Petraitienė džiaugėsi, kad projekto „Mes aktyvūs“ tikslai pasiekti, ir nemokamomis fizinio aktyvumo veiklomis pernai galėjo pasinaudoti klaipėdiečiai, o šiemet galimybę gavo ir kretingiškiai. Projektu Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras ragina bendruomenės narius susirūpinti savo fizine sveikata, integruoja fizinį aktyvumą į kasdienį bendruomenės narių gyvenimą, organizuoja nemokamas bendruomenės poreikius atitinkančias fizinio aktyvumo veiklas, taip gerinant asmenų sveikatą, bendrą fizinę būklę ir prisidedant prie didesnės – neaktyvumo – problemos sprendimo. Veiklos suderintos taip, kad kiekvienas galėtų išbandyti jas visas ir pasirinkti sau tinkamą. Dažnai užsiėmimai užtrunka ir ilgiau, nes profesionalūs treneriai negaili sveikos gyvensenos patarimų, dalinasi asmenine patirtimi, kiekvieną dalyvį konsultuoja individualiai.
Atostogų parke“ – gintarinė Motinos diena
Geriausia dovana Motinos dienos proga – tai trumpos atostogos su mylimais žmonėmis. Jei tokioms atostogoms pasirinksite „Atostogų parką“ šalia Palangos, galėsite mėgautis ne tik pajūrio pušų kvapu ir šiltais baseinais. „Atostogų parkas“ siūlo daug profesionalių procedūrų grožiui puoselėti. Kai kurios jų unikalios, paremtos gydomosiomis gintaro savybėmis, kokių nerasite niekur kitur. Valanda sau, gerai savijautai, didesniam pasitikėjimui savimi suteiks džiaugsmo kiekvienai mamai, tad verta išbandyti.
Nors trumpam pabūti legendine Jūrate iš gintaro pilies Ilsintis „Atostogų parke“ tiesiog privaloma apsilankyti gintarinėje „Saulės“ pirtyje, nes tokia pirtis – pirmoji ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje! Įrengiant šią unikalią pirtį, buvo sumontuota beveik trys tonos natūralaus Baltijos gintaro. Pirtis primena rūmus iš legendos apie Jūratę ir Kastytį. Naudingosios gintaro savybės įrodytos moksliškai – gintaro rūgštis stiprina imunitetą, padeda atgauti jėgas. Dėl natūralaus gintaro pirtyje šildomų gultų ir infraraudonųjų spindulių kartu su gintaru įšildomas ir žmogaus kūnas. Organizmas giliai įšyla ir atsipalaiduoja, o gintaras į orą paskleidžia lakiąsias medžiagas. Pirtis maloniai pakvimpa sakais, žmogaus organizmas įkvėpdamas ir per odą lengviau įsisavina naudingąsias gintaro savybes: stimuliuojami medžiagų apykaitos procesai, slopinami įvairūs uždegimai, gerėja kraujo apytaka.
Inicijuoja baidarių žygį ir Minijos pakrančių švarinimo akciją
Kartenoje natūralios gamtos erdvę „DreamSpot.lt“ kurianti Ieva Skovronskienė kartu su bendraminčiais turi tikslą šią vasarą surengti penkis žygius baidarėmis, į juos pakviesti mūsų krašto jaunimą ir tuo pačiu inicijuoti Minijos pakrančių švarinimo akciją. Šią galimybę idėjos autoriams suteikė Europos Sąjungos Solidarumo projektas. „Ne vienerius metus kartu su draugais, pamėgusiais baidarių žygius, plaukdavome Minija ir, kur sustodavome, surinkdavome turistų paliktas šiukšles. Sužinojusi, kad galėtume dalyvauti Europos Sąjungos Solidarumo projekte, kilo mintis parengti projektą „Nuo ego iki eko – upės iššūkis“. Ir mums pavyko – mūsų paraiška bus finansuojama šio fondo“, – I. Skovronskienė sakė, kad projektą, kaip viešosios įstaigos „Ekodimensija“ savanoriai, rengė ne tik ji, bet ir bendraminčiai savanoriai skirtingų profesijų atstovai Greta, Ema, Kristijonas, Sigita, kurie aktyviai dalyvaus ir įgyvendinant projektą. Sumanymo esmė – ne tik surengti 5 žygius baidarėmis, bet ir pakviesti žygio dalyvius pasiryžti išvalyti Minijos pakrantes, kurias teršia ne kas kitas, o pats žmogus. „Labai norisi visiems pasakyti – neterškime to, kuo patys naudojamės“, – I. Skovronskienė, kviesdama krašto jaunimą dalyvauti žygiuose, sakė, kad projekto iniciatoriai pasirūpins baidarėmis, kitomis priemonėmis. „Bilietas“ žygiui – daugkartinio naudojimo gertuvė, puodelis, šauktas ir lėkštė – manau, kad po žygio visi pabendrausime ir prie karšto troškinio“, – kalbėjo viena akcijos iniciatorių, pasidžiaugusi, kad ES Solidarumo projektai leidžia jauniems žmonėms generuoti savo mintis, idėjas, finansiškai remia jų įgyvendinimą. „Todėl labai norėtųsi, kad jaunimas būtų drąsesnis ir aktyviai dalyvautų Solidarumo projektuose – siūlytų, keltų ir realizuotų savo idėjas“, – krašto jaunimą drąsino I. Skovronskienė.
Kodėl reikia susigrąžinti kolektyvinį imunitetą
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų kasmet paskiepijama vis mažiau vaikų, o tai, pasak specialistų, kelia grėsmę, kad šios ligos vėl taps dažnos ne tik tarp neskiepytų vaikų, bet ir visoje visuomenėje, mat didėja imuniteto neturinčių asmenų dalis. Svarbiausia – kolektyvinis imunitetas Lietuvoje pagal šiuo metu galiojantį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vaikai valstybės lėšomis yra skiepijami nuo 14 infekcinių ligų: tuberkuliozės, hepatito B, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, Haemophilus influenzae B tipo infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės, meningokokinės, rotavirusinės infekcijos bei žmogaus papilomos viruso infekcijos. Jei paskiepijama pakankama gyventojų dalis, ligai sunku plisti net tarp tų, kurie nėra paskiepyti. Tie, kurie negali būti skiepijami ar atsisakė būti paskiepyti, saugomi reiškinio, vadinamo kolektyviniu imunitetu. Dažnai klaidingai manoma, kad sumažėjus sergamumui tam tikra infekcine liga, skiepytis nebereikia. Tačiau ligos sukėlėjas skiepijant neišnyksta, o pasiekus aukštą kolektyvinio imuniteto lygį, visuomenė tampa atspari infekcinės ligos sukėlėjui, todėl jam sunku toliau cirkuliuoti. Pamirštos infekcinės ligos nedingsta Daugelyje Europos Sąjungos šalių, kaip ir Lietuvoje, vaikų profilaktinis skiepijimas pagal nacionalinį skiepijimo kalendorių yra rekomenduojamas, tačiau tam, kad vaikas būtų paskiepytas – būtinas tėvų / globėjų sutikimas. Klaipėdos apskrityje 2022 m. pagrindinė vaikų nepaskiepijimo priežastis buvo tėvų atsisakymas skiepyti vaikus arba vengimas atvykti. Pasak specialistų, mažėjant skiepijimo apimtims didėja grėsmė, kad ligos vėl sugrįš. Tai akcentuoja ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kuri atkreipia dėmesį į per pandemiją nukritusias skiepijimo apimtis ir ragina visus kartu stengtis ir grįžti į priešpandeminį skiepijimo lygį.
Kretingos PSPC vadovui – Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas
Medicinos sistemos ateitis – politikų rankose Nuo 2013-ųjų PSPC dirbančio, nuo 2018-ųjų šiai įstaigai vadovaujančio mediko kandidatūrą nominuoti inicijavo rajono Savivaldybė. A. Juškiui – tik 37-eri, tačiau šis apdovanojimas ir skirtas ne už medicinai ir pacientams atiduotus gyvenimo metus, o už nuopelnus Lietuvos sveikatos sistemai diegiant inovatyvius technologinius ir tvarius vadybos sprendimus, kurių reikėjo ypač koronaviruso pandemijos laikotarpiu, taip pat – už jaunosios medicinos profesionalų kartos ugdymą, jo pritraukimą į rajoną. Ne be vadovo pastangų ši gydymo įstaiga yra tapusi rezidentūros baze, kurią turi ne visi ir už Kretingą didesni Lietuvos miestai. „Ar esu laimingas pasirinkęs šeimos gydytojo profesiją? Tikriausiai taip, nes padėti žmonėms – labai geras jausmas. Ar laimingas, kad vadovauju kolektyvui? Irgi taip, juk visi kartu mes galim siekti to paties tikslo – stiprinti gyventojų sveikatą, gerinti paslaugų kokybę“, – sakė A. Juškys. Tačiau, jo nuomone, nūdienos sveikatos sistemai labiausiai trūksta stabilumo, žinojimo, kas bus ateityje, nes dėlioti 10 metų planą esant dabartiniam status quo, – sudėtinga. Kiekvieno reformatoriaus lozungai yra vienodi: viskas daroma dėl pacientų. Kai 1997-aisiais įvyko sveikatos reforma, ir medicinos įstaigos buvo suskirstytos į I, II, III lygius, buvo teigiama, kad pacientams nuo to bus geriau, paslaugos kokybiškesnės. Apsisuko laiko ratas – medicinos įstaigos vėl sujungiamos, bet ir vėl sakoma, kad bus geriau... „O kaip iš tikrųjų – laikas parodys, priklausys nuo nacionalinės politikos ir rajono Savivaldybės sprendimų. Nėra, kad jausčiausi tvirtai, bet žinau viena: Kretingoje dirbsiu mėgstamą darbą, nes pasirinkau gydytojo specialybę“, – sakė A. Juškys. Jis kilęs iš Kelmės. Puikiais pažymiais baigdamas tenykštę gimnaziją išsikėlė sau ultimatumą: arba įstos į mediciną, arba emigruos į Ameriką, mat šią daugelio svajonių šalį iš arčiau buvo spėjęs pamatyti dar būdamas moksleivis. Likimas lėmė studijuoti Kauno medicinos universitete. Paskutiniuose kursuose Arnas darbo ėmė dairytis pajūrio krašte, mat Palangoje buvo įsikūrę gyvenamąją vietą pakeitę jo tėvai. A. Juškys yra trečias Sveikatos apsaugos ministerijos aukštai įvertintas Kretingos PSPC medikas – 2007 m. gegužę Nusipelniusios Lietuvos gydytojos vardas suteiktas bei garbės ženklas įteiktas gydytojai Vilhelminai Daugėlienei, 2014 metais balandį Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas bei garbės ženklas – Renatai Lukauskienei.
Atostogos su šeima, nepamirštant ir savęs
Motinystė – gyvenimo pilnatvę ir džiaugsmą teikianti patirtis, tačiau niekas nesakė, kad ji būna lengva Kartais mamos net sau nedrįsta prisipažinti, kad yra pervargusios, jaučia įtampą, nervingumą. Auginant vaikus skirti laiko tik sau atrodo didelė prabanga, bet ji būtina kiekvienai. Pusvalandis ar valanda per dieną padeda atkurti vidinę pusiausvyrą ir pagerinti fizinę savijautą. Nebūtina išvykti kažkur į tolimus kraštus ir ilgam laikui, kad pailsėtų kūnas ir siela. Tokią galimybę suteikia „Atostogų parkas“. Čia visa šeima pajus gamtos ramybę, SPA procedūrų džiaugsmą, galimybę pasimėgauti geru maistu. O mamos be sąžinės graužaties galės pagalvoti ir apie save. Pristatome įvairias gydymo ir sveikatingumo programas, kurios padeda stiprinti organizmą ir atgauti prarastą energiją. „Atostogų parke“ procedūras atlieka tik reikalingas kvalifikacijas įgiję specialistai ir gydytojai. Valandėlė sau masažo kabinete, gydomojo purvo vonioje ar mineralinio geoterminio vandens procedūrose atostogas padarys ne tik malonias, bet ir sveikatinančias.
KONSULTUOJA LIETUVOS JAUNŲJŲ ADVOKATŲ ASOCIACIJA |
|
|
Melanija GRICIENĖ
|
Asmuo, susirgęs onkologine liga, patiria ne tik fizinius, emocinius sunkumus, tačiau ir finansinę naštą. Vis dėlto, savivaldybės administracija iš savo biudžeto lėšų gali skirti finansinę paramą asmeniui, patekusiam į sunkią materialinę padėtį dėl onkologinės ligos. Kokios šios paramos skyrimo sąlygos, paaiškino Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokato padėjėja Melanija Gricienė:
– Asmuo, patekęs į sunkią materialinę padėtį dėl onkologinės ligos, gali gauti vienkartinę finansinę paramą iš Savivaldybės. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme numatyta, kad piniginę socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžeto lėšų. Vadinasi, iš numatytų savivaldybės biudžeto lėšų gali būti skiriama finansinė parama asmenims, kurie atitinka savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus.
Kretingos rajono savivaldybės taryba tokią tvarką yra patvirtinusi „Piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems Kretingos rajono savivaldybės gyventojams tvarkos aprašu“, kuriuo nustatyta Savivaldybės teikiamos piniginės socialinės paramos skyrimo, mokėjimo ir teikimo tvarka.
Apraše numatyta, kad tikslinė pašalpa gali būti skiriama bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui esant sunkiai materialinei padėčiai dėl ligų, kurios įtrauktos į sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą. Į šį sąrašą patenka III, IV stadijos piktybinis navikas, t. y. III, IV stadijos vėžys.
|
|
Bendruomenės slaugytoja Zina Šlakaitienė ir PSPC vyriausiasis gydytojas Arnas Juškys akcentavo du būdus gyventojams apsisaugoti nuo erkių sukeliamų ligų: tinkamai apsirengti einant į gamtą ir būti pasiskiepijus nuo erkinio encefalito.
|
Bijai erkių – neik nei į mišką, nei į parką. Tiksliau, eik, bet saugokis. Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vyriausiasis gydytojas Arnas Juškys patarė pirmiausia vengti kontakto su šiais parazitais – būnant gamtoje dėvėti tinkamą aprangą, naudoti repelentus, na, o jeigu vis tiek įsisiurbs, ramiau jausiesi iš anksto būdamas pasiskiepijęs nuo erkinio encefalito.
Pirma mintis, savo kūne aptikus pavojingą gyvį, – kaip jį iš ten pašalinti? Gydytojo žodžiais, pagalbinės priemonės – aliejai ar tepalai, kurių kartais griebiamasi, čia nepadės, situaciją tik pablogins. Pakanka pinceto – įsisiurbimo vietoje erkė juo suimama kuo arčiau straubliuko ir nesukiojant tiesiu judesiu patraukiama į viršų. Jeigu nepavyko, ir dalis kūno odoje vis dėlto liko, gali tekti prašyti medikų pagalbos.
Inkubacinis periodas, užsikrėtus Laimo liga, trunka iki 2 savaičių, o erkiniu encefalitu – nuo 2 iki 28 dienų. A. Juškys akcentavo, kad svarbu užfiksuoti tikslią dieną, kada erkė buvo ištraukta, ir save nuolat stebėti. Jeigu atsiranda į peršalimą panašių simptomų, o įkandimo vietoje raudona dėmė didėja, plečiasi, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kad patvirtintų arba paneigtų Laimo ligą.
Šios ir kur kas baisesnės erkinio encefalito ligos klinikiniai simptomai panašūs, bet pastarajam būdinga vadinamoji dviejų bangų eiga. Pirmojoje ligos fazėje karščiavęs, jautęs kūno skausmus ir silpnumą, žmogus pasijaučia tarsi pasveikęs, tačiau po kurio laiko liga atgal smogia dar stipriau iš neurologinės pusės: galvos skausmai ir karščiavimas tampa intensyvesni, galimi koordinacijos sutrikimai, pykinimas, vėmimas, šaltkrėtis.
Abiejų ligų atveju laboratoriniai tyrimai gali būti atliekami ne anksčiau, kaip po erkės pašalinimo praėjus 2 savaitėms. Laimo liga gydoma antibiotikiais, o erkinio encefalito atveju skiriamas tik simptominis gydymas, kito nėra. Persirgus šia galvos ir nugaros smegenis pažeidžiančia liga, pasekmės gali būti ir labai liūdnos – žmogus gali tapti neįgalus, gali ištikti net paralyžius.
„Efektyviausia apsaugos nuo erkinio encefalito priemonė – skiepai“, – akcentavo A. Juškys. Norint pasiskiepyti, suaugusiesiems šeimos gydytojo apžiūros nereikia, pacientui užtenka užsiregistruoti į procedūrų kabinetą. Vaikus iki 16 metų turi apžiūrėti šeimos gydytojas.
|
|
„Šypsenos diena“ – geroms emocijoms kurti.
|
Nuo 2024-ųjų metų visų šalies ugdymo įstaigų laukia naujas iššūkis – įtraukusis ugdymas, kuris suprantamas kaip galimybė užtikrinti kokybišką ugdymąsi visiems visuomenės nariams, pripažįstant ir gerbiant įvairovę, atsižvelgiant į kiekvieno individualius gebėjimus ir poreikius, vengiant bet kokios diskriminacijos.
Šiai naujovei ugdymo įstaigos rengiasi jau dabar, ne išimtis – ir Marijono Daujoto progimnazija, kurioje ir mokyklos vadovybė, ir pagalbos mokiniui specialistų komanda, ir pedagogai, ir aktyvi mokinių taryba kryptingai stiprina požiūrį, kad kiekvieno asmens skirtybės yra ne problema, o pranašumas, kurį verta traktuoti kaip mokymosi ir tobulėjimo išteklius.
„Įtraukusis ugdymas nėra vien tik ugdymo prieinamumas ir įtraukimas. Tikroji įtrauktis – tai visuomenės vertybių, nuostatų, įsitikinimų kaita, tai tolerancija, pripažįstant ir gerbiant visuomenės narių įvairovę, kad mes visi – panašūs ir visi – skirtingi, bet dėl to nesame mažiau vertingi“, – Marijono Daujoto progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė akcentavo, kad progimnazijos pagalbos mokiniui specialistų komanda yra lyderiai, šviečiantys mokyklos bendruomenę, įkvepiantys ir vedantys ją vertybinių susitarimų įgyvendinimo link ir kad ši specialistų komanda daro viską, kad progimnazijoje būtų kuriama sveika emocinė ir psichologinė aplinka. Juolab kad ir pastangų rezultatai jau apčiuopiami, matomi, ir įdėtas darbas duoda teigiamų pokyčių.
|
|
Asociacijos „Kretingos lietaus vaikai“ įkūrėja ir vadovė pedagogė Rima Neverauskytė-Brundzienė įsitikinus, kad mūsų visuomenėje suvokimas apie žmogų su negalia, kaip visateisį visuomenės narį, kinta gana sunkiai.
|
Šiemet Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ švenčia savo veiklos 10-metį, o po jos skėčiu esantys „Kretingos lietaus vaikai“ – dvejų metų sukaktį. Balandžio mėnuo tarptautiniu lygiu skirtas autizmo supratimui, autistiškų žmonių tolerancijai skatinti. Ta proga – pokalbis su asociacijos „Kretingos lietaus vaikai“ vadove pedagoge Rima Neverauskyte-Brundziene.
– Papasakokite apie į trečius metus įžengusią savo organizaciją, kurioje, kaip suprantu, dirbate savanoriškai. Kas paskatino ją suburti Kretingoje?
– Tame kelyje esu ketverius metus – nuo to laiko, kai mano tuomet 13-mečiui vaikui buvo nustatyta autizmo diagnozė. Autizmas apima labai platų sutrikimų spektrą. Šios srities specialiste savęs nelaikau, tiesiog daug skaitau, klausau paskaitų, daugiausia anglų kalba. Mačiau savo vaiko ypatumus, pradėjau domėtis, o ir žinios, kai esi joms atviras, matyt, ateina savo laiku ir vietoje.
Į asociaciją Kretingoje esame susibūrę 19 narių, tai – dažniausiai šeimos, auginančios autistiškus vaikus, yra viena močiutė, besirūpinanti savo autistišku anūku, taip pat savanorė logopedė. Esame visuomenei atvira organizacija: nors dažnai nesusiburiame, tačiau palaikome ryšį, bendraudami internetu, dalyvaudami respublikiniuose renginiuose, seminaruose, o prireikus renkamės Šv. Antano dienos centro patalpose. 2021 m. vasarą organizavome „Kretingos lietaus vaikų“ stovyklą, šią vasarą taip pat ketiname stovyklauti, nes laimėjome „Pepcolandijos“ stipendiją.
