Pajūrio naujienos
Help
2023 Sausis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Apklausa

Ar jau turite savo favoritą tarp kandidatų į merus?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Kai aplinkui kainos kyla, „Atostogų parke“ jos šiais metais leidžiasi žemyn.

„Norime, kad žmonės mėgaudamiesi šiltais baseinais ir pirtimis paliktų čia stresą, įtampą, kuriuos kelia šiandienis gyvenimo tempas, kylančios energetikos, būsto paskolų kainos. Stresas organizmui atsiliepia sveikatos problemomis, bloga savijauta, alina imuninę sistemą. Tad nuo sausio 9 d. siekdami, kad kuo daugiau žmonių galėtų pasinaudoti mūsų sveikatai teigiamą įtaką darančiomis, savijautą gerinančiomis paslaugomis, mažiname kainas ir jos tampa draugiškesnės daugeliui lankytojų“, – sakė poilsio ir sveikatingumo komplekso „Atostogų parkas“ direktorius Ričardas Jovaiša.

Pavyzdžiui, vaikui nuo 5 iki 15 metų dviejų valandų apsilankymas Vandens ir pirčių erdvėje kainuos nuo 6 Eur vietoje 20 Eur, suaugusiajam – nuo 14 Eur vietoje 34 Eur, senjorams kainos mažėja per pusę – dviejų valandų apsilankymo kaina nuo 12 Eur vietoje 24 Eur.

Mažiausiems - nemokamai

Kainos suskirstytos pagal apsilankymo laiką ir savaitės dienas. Draugiškiausios kainos apsilankymui baseinuose ir pirtyse bus darbo dienomis iki 15 val.

Vaikams iki 5 metų apsilankymas „Atostogų parko“ baseinuose kaip ir anksčiau – nieko nekainuoja. Mažyliams komplekso baseinų erdvėje įrengtos dvi žaidimų erdvės, vienoje kurių yra vandens nusileidimo kalnelis, šviečiantys fontanai, srovės, kamuoliukų baseinas. Ilsėtis mažyliams smagu daugumoje „Atostogų parko“ baseinų, nes jų temperatūra yra tinkama mažiems vaikams.


Sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymo projektą, kuriuo patvirtinta nauja Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 metų veiksmų plano redakcija. Pokyčiai laukia ir pacientų – ne visais atvejais jie galėtų prisirašyti pas tą šeimos gydytoją, pas kurį pageidauja.

Projekte numatyta, kad reikėtų atsižvelgti į dvi aplinkybes: kiek šeimos gydytojas jau turi prisirašiusiųjų ir į paciento gyvenamąją vietą.

Projekto rengėjų teigimu, dėl didelių aptarnaujamų apylinkių šeimos gydytojams susidaro per dideli darbo krūviai, kol patenka apžiūrai, pacientai ilgai laukia eilėse. Taip pat problemų kyla ir dėl geografinių atstumų nuo pirminę sveikatos priežiūrą organizuojančios medicinos įstaigos ir paciento namų. Pavyzdžiui, žmogus gyvena Kretingoje, o pas gydytoją prisirašęs gerokai toliau, kitame mieste. Tokiu atveju gydytojas paslaugų suteikti negali fiziškai. Tačiau naujovė ypač aktuali būtų studentams, kuriems ligos atveju pas savo šeimos gydytoją parvažiuoti tektų iš Vilniaus ar iš Kauno.

Šeimos medicinos paslaugų efektyvumo gerinimas inicijuotas atsižvelgiant į prastus gyventojų sveikatos rodiklius. Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 metų planą kas dvejus metus peržiūri ir atnaujina šeimos medicinos politikos formavimo grupė, kurią sudaro skirtingų sričių atstovai.

„P. n.“ informacija


Nuo šiol Klaipėdos universitetinę ligoninę sudarys 3 anksčiau veikusios atskiros ligoninės (iš kairės) universitetinė, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos.

Nuo sausio 1 d. veiklą pradėjo naujoji Klaipėdos universiteto ligoninė, įsteigta sujungus tris gydymo įstaigas: Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Palangos reabilitacijos ligoninę. Nuo šiol Klaipėdos universiteto ligoninė tampa viena didžiausių gydymo įstaigų Lietuvoje, teikianti aukščiausio – tretinio – lygio medicinos paslaugas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sakė, kad tai pirmoji Klaipėdos gydymo įstaigų konsolidacija ir viena didžiausių per visus Nepriklausomybės dešimtmečius įvykdytų gydymo įstaigų pertvarkų. Įgyvendinus ją, Vakarų Lietuvoje atsirado stiprus medicininių paslaugų traukos centras, kuris priartins aukščiausio lygio sveikatos paslaugas arčiau pacientų.  

„Sujungus tris pajūrio gydymo įstaigas į vieną įstaigą, atsirado aukščiausio lygio medicinos centras, kuris turi potencialo tapti ne tik Vakarų Lietuvos, bet ir viso regiono traukos centru. Universitetinio lygio gydymo įstaigos atsiradimas suteiks galimybių visiems – miestui, universitetui, mokslininkams, gydytojams, pacientams. Tikimės, kad ilgainiui jis subalansuos ir pacientų srautus, taip suteikiant postūmį visam Vakarų Lietuvos gydymo įstaigų tinklui“, – teigė ministras A. Dulkys.

Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas pabrėžė neabejojantis naujosios ligoninės sėkme – sudarytos visos sąlygos jai vystytis ir augti.


Garbaus amžiaus kretingiškė Danutė M. redakcijai pasiguodė, kad po švenčių, sausio 2-ąją, jai sunkiai pavyko prisiskambinti į Pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) registratūrą, kad prisiregistruotų pas savo šeimos gydytoją.

„Susirgau per Kalėdas, skaudėjo gerklę, sunkiai vaikštau. Skambinau į registratūrą tel. 79004 nuo pat ryto, bet 2 valandas linija buvo vis užimta. Apie 13 val. skambinau į mobilųjį telefoną, neatsakė, bet aš turėjau kantrybės skambinti į registratūros laidinį telefoną iš naujo. Kai susijungė, registratorė kalbėjo nemandagiai ir atžagariai. Pasisakiau, kad blogai jaučiuosi, sujungė su gydytojos kabinetu, gydytojos darbo valandos ėjo į pabaigą. Liepė nusipirkti kovido testą. Aš gyvenu viena, nieko artimo šalia nėra, kaip išeisiu jį nusipirkti. Jaučiu nuoskaudą, kad su manimi, sergančiu pacientu, buvo pasielgta taip atsainiai“, – kalbėjo kretingiškė.

Kretingos PSPC vyriausioji slaugos administratorė Renata Eitavičienė paaiškino, kad pirmas dienas po švenčių, ypač sausio 2-ąją, registratūrą tiesiog užplūdo pacientų skambučiai. „Šventinis periodas, siaučia virusinės ligos, gripas, pacientų – antplūdis toks, kokio įprastai nebūna. Teko papildomai nukreipti darbuotojų į registratūrą. Labai pasijuto iš sostinės ataidėjusios netikėtos garsios Lietuvos moters mirtis nuo palučių uždegimo: į šią netektį reagavę mūsų žmonės prašė ne tik gydytojų konsultacijų, bet ir peršviesti plaučius. Krūvis visą šią savaitę visiems PSPC darbuotojams – ir šeimos gydytojams, ir slaugytojoms, registratorėms – didžiulis, netilo telefonai, gal neįtiko kažkurios registratorės balso tonas, už tai atsiprašome skaitytojos“, – R. Eitavičienė paragino ir darbuotojus, ir pacientus turėti kantrybės bei abipusės empatijos. Ji taip pat neslėpė, kad šis skambutis – pirmasis šiemet iš pacientų sulauktas nusiskundimas jų įstaigos darbuotojų elgesiu.

„P. n.“ informacija


„Pajūrio naujienų“ redakcija tradiciškai pirmuosiuose naujųjų metų laikraščio numeriuose pristatydavo pirmąjį Kretingos ligoninėje gimusį rajono naujagimį.

Kretingos rajono ligoninėje pernai uždarius Gimdymo skyrių, mūsų ir aplinkinių Skuodo, Plungės rajonų bei Palangos miesto gimdyvės dažniausiai vyksta gimdyti į artimiausią Klaipėdos universitetinę ligoninę. Būtent šioje kaimyninėje ligoninėje sausio 2-ąją 14. 19 val. pasaulį savo riksmu pasveikino pirmoji kretingiškė naujagimė, kurią pagimdė 36-erių Jolanta Mikaločiūtė iš Padvarių. Mergytės svoris 4070 g, ūgis – 57 cm.

Tai – antrasis kūdikis kazino krupje dirbančios J. Mikaločiūtės šeimoje, kurioje sugrįžtant mažylės sesers nekantriai laukia 14-metė Viktorija. Mažylės tėtis 37-erių verslininkas Tadas Savickis, atviravo jaunoji motina, dalyvavo gimdyme ir pasitiko kūdikį pasibeldžiant į pasaulį.

„Pagimdžiau labai lengvai ir greitai. Pati vairavau į Klaipėdą, – vykau kitais reikalais, kai prie šviesoforo pajutau sąrėmius. Nuvairavau pas vyrą, o jis atgabeno mane į ligoninę“, – Jolanta nuotaikingai pasakojo mažylės gimimo istoriją, mat ji, pagal gydytojų skaičiavimus, pasaulį išvysti turėjo tik sausio 7-ąją.

Tėvai dukrai vardo dar kol kas neišrinko. „Mažylė labai panaši į tėtį, ir jis pats tai įžvelgė“, – džiaugėsi gimdyvė.

Tiek Jolantos, tiek Tado tėvams mažylė yra 5-oji anūkė. Savo mamai Virginijai iš 5 anūkų Jolanta padovanojo vyriausiąją Viktoriją ir mažiausiąją anūkėlę. O Tado tėvai Liucija ir Antanas susilaukė jau penktos anūkės. Abu – Jolanta ir Tadas – savose šeimose augo kartu su broliais: Jolanta turi 2, o Tadas 3 brolius.

„P. n.“ informacija


Savo profesine patirtimi pasidalino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vadas Nerijus Vaičius (iš kairės), ugniagesiai gelbėtojai Evaldas Pazdrazdis, Mindaugas Narvilas, Andrius Daukantas, Mindaugas Kiselis.

Tragiškos nelaimės keliuose ir ne tik atskleidžia ir skubios pagalbos tarnybų profesionalumą – sugebėjimą išlaikyti ramybę ekstremaliose situacijose. Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai pasidalijo savo darbo patirtimi ir atskleidė, kokias emocijas jiems tenka išgyventi.

Skaudžiausia, kai žūsta vaikai

Atėję į darbą ugniagesiai gelbėtojai niekada nežino, kokia nelaimė tądien gali įvykti – eismo įvykiai, kuomet tenka traukti prispaustus žmonės, gaisrai, stichinės nelaimės ir t. t.

„Visus įvykius kurį laiką nešiojiesi su savimi“, – apie darbo specifiką kalbėjo vienas ugniagesių Andrius Daukantas. Pamainos vadas Nerijus Vaičius pasidalijo vienu labiausiai jo atmintyje išlikusiu įvykiu – kuomet traukinys rėžėsi į automobilį, kuriame buvo moteris su mažamečiu vaiku: „Tas įvykis yra išlikęs mano akyse.“

Kad įvykiai, kuomet žūsta vaikai, – patys žiauriausi, vienbalsiai antrino ir jo kolegos. „Kai pats turi vaikų, negali tokiose situacijose nieko nejausti. Šie įvykiai patys žiauriausi“, – tikino 5-erius metus Kretingos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirbantis A. Daukantas. Neretas ugniagesys po tokių situacijų svajoja kuo greičiau sugrįžti pas savo artimuosius ir juos apkabinti.

28-erių Evaldas Pazdrazdis atkreipė dėmesį, kad visi įvykiai skaudūs, tačiau, kai nukenčia ar žūsta jauni žmonės, būna dar jautriau: „Jausmas nemalonus, kuomet matai, kad žūsta ir jaunesni už tave. Prisimenu, kai Kretinga–Raguviškiai kelyje žuvo 18 metų keleivė, tuomet automobilis susidūrė su vilkiku. Tada ji buvo tik kiek jaunesnė už mane. Tai išties kraupu.“


Artimiesiems skauda ne ką mažiau

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2023-01-06

Padvarių socialinės globos namų vadovė Rima Narmontienė (dešinėje) tikino, kad jų įstaigos kolektyvo tikslas – dirbti taip, kad ir gyventojai, ir jų artimieji nejaustų didelės atskirties nuo namų aplinkos.

Kai artimą žmogų dėl jo ligos ir negebėjimo gyventi savarankiškai šeimos nariai, ypač – dirbantys ir negalintys pasirūpinti, apgyvendina globos įstaigoje, įvyksta sudėtinga psichologinė adaptacija tiek neįgaliajam, tiek visai jo šeimai. „Artimiesiems skauda ne ką mažiau, negu į globos įstaigą atvežtam žmogui“, – tikino Padvarių socialinės globos namų direktorė Rima Narmontienė, pradėjus pokalbį šia gana jautria tema.

– Jūsų įstaigoje apgyvendinami žmonės su fizine ir psichine negalia, neretai – sunkia. Ne dažnas jų tesuvokia, kad savarankiškai vieni savo namuose nebepajėgia gyventi ir jiems reikalinga nuolatinė priežiūra. Todėl apgyvendinti globos namuose pyksta ant artimųjų, kad juos neva išmetė, jie tapo nebereikalingi. Jiems atrodo, kad visas pasaulis prieš juos susimokė. Yra tekę girdėti tokių globojamųjų skundų.

– Taip, tai tiesa. Reikia suprasti, kad žmogus atvežtas iš savo namų, iš jo įprastos aplinkos, patenka į naujus namus, kur – kita tvarka, nauji žmonės. Jam ir ilgu, ir reikia apsiprasti naujoje vietoje. Adaptacija yra labai skirtinga: vienas prisitaiko per mėnesį, o kitas – per pusmetį ir ilgiau, kol suvokia, kad jis priklauso šitai bendruomenei, kad čia gyvens nuolatos.

Todėl labai svarbu mūsų socialiniams darbuotojams ir psichologams padėti, kad naujasis gyventojas kuo greičiau pritaptų. Įstaigos specialistų komandai vertinant žmogaus poreikius, yra pasiūloma ir psichologo pagalba: vieni ją priima – lanko užsiėmimus pavieniui ir dalyvauja bendrose terapijose, kiti atsisako. Įstaigoje turime dvi puikias psichologes Liudmilą Rumovskają ir Vitaliją Girgždę, – pastaroji įsisavino gyventojų mėgstamą labirintų terapiją. Deja, mūsų visuomenėje ir sveikoje jos aplinkoje dar tebėra gajus supratimas: jeigu kreipiesi į psichologą, vadinasi, kažkas su tavimi labai negerai. Ir šis suvokimas iš visuomenės atsinešamas į mūsų įstaigą. Patys žmonės su psichikos sutrikimais nesupranta, kad psichologas jam gali padėti, ir būna nusiteikęs priešiškai.

– Kaip į atvirai rodomą priešiškumą, pyktį, blogiečio vaidmenį reaguoti artimiesiems?

– Ir artimieji išgyvena adaptaciją, kai į viena susimaišo jų kaltės, nerimo, baimės jausmas. Jiems taip pat emociškai labai sunku į valdišką įstaigą išvežti savo namiškį, kurį slaugė, kuriuo rūpinosi. Artimieji taip pat jaučia vidinį skausmą, nes atsiskyrimas šeimoje yra skausmingas. Bet per laiką adaptuojasi ir artimieji, ypač pamatę, kad savo žmogų gali lankyti, parsivežti atostogų.

Dabar mūsų įstaigoje iš 230 gyventojų tėra vos vienas kitas, kurių nelanko artimieji, ir tai parodo, kad ryšys išlieka ilgam. Viskas nusistovi, ateina abipusis suvokimas, kad ne paliko ar atstūmė, o rūpinasi, tik – kitaip. Kai pamatai artimo žmogaus akyse ramybę ir susitaikymą, supranti, kad visa mūsų komanda dirbo gerai, jei nerimą, vadinasi, kažko neįžvelgėme, nemokėjome. Nes mūsų globos įstaigos tikslas ir yra – teikti kuo kokybiškesnes paslaugas, kad ir gyventojams, ir jų artimiesiems čia būtų kuo geriau.


Kretingiškius į lovas guldo daugiausia gripas

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sveikata
  • 2023-01-03

Prieš šiuos Naujuosius daugelį Lietuvos gyventojų, tarp jų kretingiškių, į lovas guldė, o ir dabar tebeguldo nebe COVID-19, kaip anksčiau, o gripas ir viršutinių kvėpavimo takų infekcija.

Apskrityje – ketvirti

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento Kretingos skyriaus vadovės Dalios Jociuvienės, susirgimų šiomis ligomis pakilimas stebimas nuo 49-os praėjusių metų savaitės, tai yra nuo gruodžio 5 iki 11dienos. Palyginus 49-os, 50-os ir 51-os 2022 m. savaičių duomenis, Kretingos rajone gripo atvejų išaugo iki 99-ių: 49 savaitę sirgo11 asmenų, iš jų 8 vaikai, 50 savaitę, t. y. nuo gruodžio 12 iki 18 d. – 36 asmenys, iš jų 10 vaikų, 51 savaitę, arba nuo gruodžio 19 iki 25 d., sirgo 99 asmenys, iš jų 32 vaikai.

Viršutinių kvėpavimo takų infekcija 49 savaitę iš viso sirgo 385 asmenys, tarp jų 185 vaikai; 50-ąją savaitę – 515 asmenys, tarp jų 230 vaikų; 51-ąją savaitę šie skaičiai šiek tiek pamažėjo – sirgo 494 asmenys, tarp jų 190 vaikų.

„Vertinant tas tris praėjusiųjų metų savaites, gripo atvejų rajone daugėjo, o ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sergančiųjų skaičius labiausiai buvo išaugęs 50-ąją savaitę“, – teigė D. Jociuvienė.

COVID-19 liga praėjusiųjų metų 49 savaitę sirgo 33 asmenys, 50 savaitę – 29, 51 savaitę – 26. D. Jociuvienės žodžiais, užpernai dominavo COVID -19 liga, o pastaruoju metu – gripas, kurio 2021-aisiais buvo užregistruoti tik pavieniai atvejai. „Pastebima, kad sergančiųjų gripu skaičius išauga kas treji ketveri metai, yra sukeliamos epidemijos. Šis virusas mutuoja, kaskart būna kitokios atmainos, o žmonių atsparumas – mažesnis“, – paaiškino NVSC Klaipėdos departamento Kretingos skyriaus vadovė.

Pagal sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis rodiklį Klaipėdos apskrities mastu Kretinga atsidūrė 4-oje vietoje – po Šilutės rajono, Klaipėdos miesto ir Palangos. Skuodo rajonas – penktas, Neringa – šešta.


Natūralūs gamtos ištekliai – visų sveikatai

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sveikata
  • 2022-12-20

Klaipėdos universiteto docentė, LMT projekto vadovė dr. Lolita Rapolienė mūsų krašto žmones kviečia aktyviai dalyvauti gamtos išteklių panaudojimo sveikatai gerinti tyrime.

Šiandien stresas yra nuolatinis šiuolaikinės civilizacijos palydovas. Jeigu jis – intensyvus ar ilgai trunkantis ir nevaldomas, tuomet sukelia rimtas sveikatos problemas ir blogina gyvenimo kokybę.

Lietuviai save įvertino blogiausiai

„Persirgus šia liga, neigiamų sveikatos pasekmių dažnis siekia 54 proc. po 6-ių ar daugiau mėnesių 59 proc. pacientų pasireiškia kvėpavimo sutrikimai, neurologiniai ir kognityviai sunkumai, 34 proc. suserga depresija ar nerimu, o iki 80 proc. skundžiasi padidėjusiu nuovargiu, kas turi įtakos kasdieniam gyvenimui“, – teigė Klaipėdos universiteto Slaugos katedros ir UAB Baltic Medics Uosto poliklinikos medikė doc. dr. Lolita Rapolienė, akcentuodama, kad lėtinis stresas yra susijęs su įvairiomis emocinėmis, fizinėmis ir finansinėmis pasekmėmis tiek individualiu, tiek visuomenės lygiu.

Į pagalbą – gamtiniai ištekliai

Docentės teigimu, įvairių kurortologinių procedūrų kompleksai, panaudojant gamtinius išteklius, tokius, kaip mineralinis ar geoterminis vanduo, gydomasis purvas, saulė, oras, miškas, kraštovaizdis galėtų padėti atstatyti ar pagerinti mūsų fizinę ir psichinę sveikatą. Yra mokslinių duomenų, kad buvimas natūralioje gamtoje, balneoterapinių procedūrų taikymas gali pagerinti psichologinę žmogaus būklę, sumažinti nuovargį ir kitas sveikatos problemas, turėti teigiamos įtakos nervų, kaulų-raumenų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos ir kitoms ligoms gydyti, sveikatai atstatyti po ligos ar traumos, sumažinti stresą. „Mineralinio vandens naudojimas balneoterapijos tikslais yra istoriškai patvirtintas, teoriškai pagrįstas, praktiškai išbandytas, ekonomiškai naudingas didelio potencialo atsinaujinantysis išteklius, kaip ir gydomasis purvas“, – teigė L. Rapolienė.


Šeimos gydytojai Vytautas Katkus (kairėje) ir Kretingos PSPC vadovas Arnas Juškys

„Mūsų visuomenėje dar esama nuostatų, kad pas šeimos gydytoją galima patekti, kada panorėjus, ir ne visada pacientai išgirsta ar nori išgirsti, ką jam sako gydytojas. Jei pacientas įsiklausytų, ką jam sako jį gydantis gydytojas – procesai vyktų greičiau“, – įsitikinęs Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vyriausiasis gydytojas Arnas Juškys, kurio vadovaujama gydymo įstaiga aptarnauja per 17 tūkst. Kretingos rajono gyventojų.

Kretingos PSPC dirba 13-a šeimos gydytojų. A. Juškio pastebėjimu, gydytojų komandoje reikėtų dar bent dviejų gydytojų – kad būtų pakankamai laiko paciento apžiūrai ir pokalbiui su juo. Tuomet galėtume tikėtis geresnių paciento ir mediko santykio. Tačiau situacija – tokia, kokia yra, gydytojų darbo krūviai yra labai dideli. Vidutiniškai vienas šeimos gydytojas per vieną darbo dieną priima 35–50 pacientų. Šeimos gydytojai aptarnauja nuo 800 iki 1,5 tūkst. pacientų, – gydytojo pasirinkimą lemia gydytojo autoritetas, jo bendravimo savybės, patirtis, pasitikėjimas ar paciento gyvenamoji vieta.

Gydymo įstaiga – ne prekybos centras

A. Juškys ir šeimos gydytojas Vytautas Katkus, turintis 40 metų darbo patirties ir gydantis apie 1,5 tūkst. pacientų, teigė, kad būtų mažiau nesusipratimų, jei pacientai pakeistų savo požiūrį į medicinos įstaigos darbo tvarką ir vizitus pas gydytoją planuotų, iš anksto užsiregistruotų. Juk gydytojui paskyrus vaistų lėtinių ligų gydymui pacientas tą pačią dieną gali užsiregistruoti ateinančiam vizitui.

„Vis dar gajus pacientų požiūris, kad pas šeimos gydytoją galima patekti čia ir dabar: kam vaistai baigėsi, kam siuntimo pas specialistus prireikė, kam skaudėti pradėjo, o pakalbio metu išaiškėja, kad skauda jau mėnesį. Kiti dar norėtų pasinaudoti nuotoline gydytojo konsultacija“, – problemą apibūdino A. Juškys. Gydytojas akcentavo, kad nuotolinės konsultacijos dažniausia taikomos aiškių lėtinių ligų atvejais, ir joms taip pat būtina išankstinė registracija. Nuotolinės konsultacijos metu gydytojas turi turėti paciento ligos istoriją. Jo ir gydytojo V. Katkaus pastebėjimu, šeimos gydytojai vis dažniau tampa ir socialinių problemų įkaitais.

Kretingos PSPC vyriausioji slaugos administratorė Renata Eitavičienė akcentavo ir kitą aspektą, susijusį su būtinybe patekti pas šeimos gydytoją: „Daugėja susirgimų – daugėja ir vizitų pas gydytoją Paanalizavus šeimos gydytojo darbo krūvį, kuris vidutiniškai siekia 800–900 apsilankymų per vieną mėnesį, galima pamanyti, kad visi gyventojai 1 kartą per mėnesį apsilanko pas savo šeimos gydytoją. Tačiau taip nėra, vienas ir tas pats pacientas keliskart per mėnesį turi sugrįžti pas gydytoją – pirmas vizitas, po diagnostinių tyrimų, po specialistų konsultacijų ir pan.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas