![]() |
![]() |
|
SveikataKovidas šiemet slepiasi, bet įsišėlo gripas
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nuolat skelbia sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) duomenis. Kaip šiame kontekste atrodo Kretinga, palyginus su kitais apskrities rajonais? NVSC Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas „Pajūrio naujienoms“ sakė, kad situacija Kretingoje nėra nei pati geriausia, nei blogiausia – „per viduriuką“. Pavyzdžiui, netolimame Klaipėdos mieste praėjusios savaitės rodikliai kur kas prastesni. Sergamumas gripu ir ŪVKTI Kretingos rajone didžiausias buvo 3-ią metų savaitę, 4-ą – pakankamai ūgtelėjo, o štai 5-ąją savaitę šiek tiek sumažėjo ir, galima sakyti, stabilizavosi. Įvardinant absoliučiais skaičiais, 3-ią savaitę buvo užfiksuoti 129 gripo atvejai, 4-ą savaitę – 207, o 5-ą, tai yra praėjusią, savaitę – 187 atvejai. ŪVKTI atvejų praėjusią savaitę buvo 478. „Lig šiol slėpęsis gripas šiemet įsišėlo, o štai Covid-19 atvejų labai sumažėjo, apskrityje serga vos vienas antras trečias žmogus“, – sakė R. Grigaliūnas.
Kretingos „ruoniai“ drąsiai neria į žiemos vandenį
Jau ne pirmą sekmadienį 10 val. prie I Kretingos dvaro tvenkinio susirinkę ir apšilę drąsuoliai neria į ledinio vandens glėbį. Antrasis žiemos maudynių sekmadienis Kretingos „ruoniams“ buvo dosnus – juos pasitiko baltu sniegu nuklota pakrantė. Nors tvenkinio vanduo ir nebuvo aptrauktas ledu, bet šaltuko, kuris gnaibytų skruostus, pakako. „Ilgokai stebėjome veiksmą kitose savivaldybėse, tarkime, Kaune „ruoniai“ smarkiai juda, juda ir Telšiai, ir Plungė, turintys nemažai besimaudančiųjų žiemą. Tad pagalvojome, kuo gi mes, kretingiškiai, prastesni, kodėl gi čia neužkūrus judesio“, – šypsojosi viena žiemos maudynių iniciatorių, dviračių sporto entuziastė kretingiškė Gintarė Varaniūtė, viešojoje erdvėje inicijavusi diskusiją ir „ruonių“ paiešką Kretingoje. Nors didelių diskusijų ir norinčiųjų maudytis nesulaukė, Gintarė su draugu nusprendė – bus kas bus, bet sekmadienį 10 valandą eis maudytis tvenkinyje. Pirmosios sekmadienio maudynės buvo kuklios, bet vis dėlto prie Gintarės ir jos draugo prisijungė keli šalto adrenalino ištroškę drąsuoliai.
Sveikatos stebėsena: kuo sergame, kas į kapus nuvaro dažniausiai
Savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras parengė Sveikatos stebėsenos Kretingos rajone 2023-iųjų metų ataskaitą, kurioje išskirtos trys „raudonosios“ zonos: sergamumas tuberkulioze, nenoras skiepyti vaikus ir žūtys eismo įvykiuose. Gyventojai senėja, moterų yra daugiau negu vyrų Kaip posėdyje pripažino rajono Tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Jolanta Girdvainė, skaičiai – iškalbingi, įdomu sužinoti, kaip kinta rajono gyventojų sveikata, kokios priežastys lemia ligas. Stebėseną pristačiusios biuro visuomenės sveikatos specialistė Laima Grigalauskienė pirmiausia apžvelgė Kretingos rajono demografinę padėtį. Jos duomenimis, 2024-ųjų pradžioje gyvenamąją vietą čia buvo deklaravę 37 tūks. 442 gyventojai, tai yra 112 mažiau negu 2023-iaisiais. Vaikai, kaip ir kitur Lietuvoje, sudaro mažesnę dalį negu 65-erių ir vyresnio amžiaus gyventojai. Moterų yra daugiau negu vyrų – atitinkamai 52,9 ir 47,1 proc. Kaime ir mieste gyvenančiųjų skaičius panašus. Gyventojai senėja: mažėja moterų nuo 35 iki 44 ir nuo 65-erių metų amžiaus, vyrų – nuo 45 – 49-erių ir nuo 65-erių. Nuo 2019 metų daugiau rajono gyventojų imigravo negu emigravo, į kitas savivaldybes buvo daugiau išvykstančiųjų negu atvykstančiųjų gyventi. Lyginant 2023-iuosius metus su 2022-aisiais, imigrantų sumažėjo 230, o emigrantų – 15. Rajone stebima neigiama natūrali gyventojų kaita: 2023-iaisiais, palyginus su 2022-aisiais, gimusių sumažėjo 13 asmenų, o mirusių – 85-iais. 2023-iaisiais gimė 280, o mirė 471 asmuo. L. Grigalauskienė akcentavo, kad pagrindinis gyventojų sveikatos rodiklis yra tikėtina gyvenimo trukmė. 2023-iaisiais ji pailgėjo iki 78,3 m., ir lenkė Lietuvos vidurkį.
Lietuvoje – dvi dešimtys gripo aukų
Pastarąją savaitę nuo gripo Lietuvoje mirė penki žmonės, dar tris pražudė koronavirusas, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Iš viso nuo gripo šį sezoną Lietuvoje jau mirė 18 žmonių, o COVID-19 infekcija pareikalavo 50 gyvybių. Pastarąją savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 rodiklis padidėjo ir siekė 1597,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Prognozuojama, kad didės sergamumas mirčių pareikalavusiais virusais. Mažiausias sergamumas registruotas Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminį sergamumo lygį pasiekė 19 savivaldybių (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba). Specialistai primena, kad veiksmingiausia apsaugos nuo gripo ir COVID-19 priemonė – skiepai. Pasiskiepyti nuo abiejų šių virusų galima vieno vizito pas gydytoją metu. Pajutus į gripo panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmą ar pan.), raginama nedelsti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją.
„P. n.“ informacija
Sergančiųjų daugėja ir Kretingos rajone
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, praėjusią savaitę susirgimų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) skaičius padidėjo, o COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) – sumažėjo. Palyginti su pirmąja šių metų savaite, sergamumas Kretingos rajone taip pat padidėjo: antrąją savaitę gripo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos suminis rodiklis 100 tūkst. gyventojų buvo 1 tūkst. 145,77, pirmąją savaitę šis rodiklis fiksavo 833,29 sergamumo atvejo. Šalyje bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis sausio 6–12 d. (2-ąją savaitę) buvo 1 tūkst. 435,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, 1-ąją šių metų savaitę – gruodžio 30 d. iki sausio 5 d. jis buvo gerokai mažesnis – 1 tūkst. 136,9atvejo 100 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu, tai yra antrąją metų savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 1 tūkst. 201,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. NVSC duomenimis, mažiausias sergamumas – 987, 47 atvejo – buvo Tauragės apskrityje, didžiausias – 1 tūkst. 712,29 atvejo – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis, tai yra, kaip viršyta 1 tūkst. 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba, antrąją šių metų savaitę užregistruotas 10-yje savivaldybių, tarp jų – ir arčiausiai mūsų esančioje Klaipėdos miesto savivaldybėje, kur sergamumas sudaro 1 tūkst. 524,37 atvejo. Klaipėdos rajone šis rodiklis – 1 tūkst. 1352,98 atvejo, Palangos mieste – 941,36, Šilutės rajone – 1 tūkst. 317,57, Skuodo rajone – 1 tūkst. 138,08, Neringos mieste – 1 tūkst. 430,92. Vidutiniškai Klaipėdos apskrityje fiksuojamas sergamumas sudaro 1 tūkst. 375,98 atvejo. Kretingos rajone gripu antrąją savaitę sirgo 56 gyventojai, ŪVKTI – 369, kovido liga – 4, iš viso – 429 gyventojai. Daugiausia – 337 – gripu mūsų apskrityje sirgo klaipėdiečiai ir Klaipėdos rajono gyventojai – 162. Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko 165 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 50. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 10 asmenų. Registruoti 5 mirties nuo gripo atvejai, nuo COVID-19 ligos užfiksuoti 2 mirties atvejai.
„P. n.“ informacija
Ar pacientas ligoninėje gali jaustis saugus
Vos išaušęs sausio 1-osios rytas tapo slegiančiai sunkus Plungės ligoninės kolektyvui ir šioje ligoninėje žiauriai nužudytos pacientės artimiesiems. Pirmosios Naujųjų metų dienos paryčiais, Plungėje, J. Tumo-Vaižganto g., ligoninės palatoje, pacientas, gimęs 1982-aisiais, sužalojo 1940-aisiais gimusią pacientę, kuri nuo sužalojimų tą pačią dieną mirė. Incidentų, ginčų ir kivirčų pasitaiko dažnai Ar, gulėdami ligoninėje, galime jaustis saugūs, ar tokie bei panašūs įvykiai dažnai pasitaiko medicinos darbuotojų kasdienybėje ir ką daryti, kad jų nenutiktų, pasiteiravome Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo Romaldo Sakalausko. „Tokie įvykiai, koks nutiko Plungėje, išties reti. Žinoma, mūsų kasdienybėje pasitaiko pačių įvairiausių incidentų, sužalojimų, kivirčų tiek tarp palatose gulinčių pacientų, tiek tarp pacientų ir personalo. Tokių ginčų, nepasitenkinimo visada buvo ir bus. Tarpusavyje pacientai susibara, konfliktuoja dėl įvairiausių priežasčių, tarp jų – ir dėl politikos. Kažkas kažką ne taip pasakė, kitas įsižeidė, supyko, vienas kitą išprovokavo – štai ir konfliktas. Būna, susikerta interesai, pažiūros, vienoje palatoje gulintys apsikumščiuoja, bet iki rimtų muštynių ar mirtimi pasibaigusių konfliktų neteko girdėti, kad būtų prieita“, – savo pastebėjimus išsakė vyriausiasis gydytojas.
Sočios gardžios šventės baigėsi – kaip atsigauti organizmui?
Žiemos šventės – ne tik laikas, kai galima pailsėti nuo kasdienių rūpesčių, pabūti su šeima, bet ir savotiška našta organizmui: sutrinka miego režimas, mityba. Kretingiškė žolininkė Katerina Labanauskienė pasidalijo naudingais patarimais, kurie padės kūnui atsigauti. Pirmiausia – gerti vandens Pirmiausia, – gerti daugiau vandens. Būtent vanduo padės nepersivalgyti, grįžti prie įprastos mitybos. Vandenyje, skirtingai negu gazuotose gėrimuose ar sultyse, nėra kalorijų, cukraus ir druskos – yra tik organizmui reikalingų mikroelementų. Į sveikatą bus ir ilgesni pasivaikščiojimai ar mankšta. „Kalėdos, Naujieji metai, sočios vaišės pas gimines ir draugus – kepenys šiomis dienomis dirbo ypač aktyviai. Norėdami susigrąžinti formą ir palaikyti kepenų sveikatą, pabandykite vartoti papildų, kurių pagrindą sudaro augalų ekstraktai, kursą“, – sakė K. Labanauskienė. Ypač veiksmingas margainių ekstraktas. Šio augalo sėklose yra daug silimarino – antioksidantų, kurie blokuoja neigiamą poveikį kepenų ląstelėms. Ši medžiaga aktyvina baltymų ir fosfolipidų sintezę, užkerta kelią ląstelių membranų sunaikinimui ir atkuria kepenų detoksikacijos funkciją. Jo veiksmingumą patvirtino mokslo bendruomenė, ir gydytojai rekomenduoja tiek kepenų ligų profilaktikai, tiek vidutinio sunkumo ir sunkioms ligoms gydyti.
Grąžinkime šilumą kūnui
Ne retas, palydėdamas senuosius ir pasitikdamas naujuosius, jei ne garsiai, tai bent jau mintyse vizualizuoja metų troškimus ir norus. Minčių virtinėje minime ir sveikatą – sustiprėti, numesti, priaugti, pasiekti ar paprasčiausiai atsipalaiduoti. Ar veiksmažodžiai virs veiksmu? Dažnai viskas grindžiama žodžiu „motyvacija“, lyg ji priklausytų nuo mistinių pančių, su kuriais kovojame kiekvieną dieną. Atsirasti motyvacijai galime padėti ir maistu. Motyvacijos bus tuomet, jei bus energijos. O energijos turėsite tada, kai jūsų kūno varikliukas gamins energiją taupiai ir efektyviai. Dar svarbiau, kad pagrindinis variklio jungiklis, esantis ant mūsų pečių – galva – būtų paliktas ramybėje ir apsuptas šviesių minčių. Užkurti kūno variklį ir padidinti energijos gamybą, šaltą ir mažai saulės turintį mėnesį padės cukrus, sultys ir sultiniai. Asmeniškai, nuo to laiko, kai sugrąžinau cukrų (iš natūralių šaltinių) į savo mitybą, susigrąžinau ir energiją. Nors pastaraisiais metais siekiama įbauginti, – cukrus tikrai nėra priešas. Didieji kaltininkai yra netinkami riebalai ir maisto konservantai. Jei jūs jaučiate, kad jūsų organizmas negali virškinti cukraus dėl begalės dietų, kurių laikėtės, prastos medžiagų apykaitos ar kitų sutrikimų, pirmiausia rekomenduoju nebevartoti visų polinesočiųjų riebiųjų rūgščių turinčių aliejų (visų aliejų, kurie kambario temperatūroje yra skysti) ir sumažinti sočiųjų riebalų kiekį savo mityboje (iš esmės – riebi mėsa). Antrasis žingsnis – papildyti savo mitybą B grupės vitaminais, ypač B1 ir B3 – jie yra pagrindinai „žaidėjai“ cukraus skaidyme. Taip pat nepamiršti vartoti pakankamai druskos ir mineralinių medžiagų. Jei vis tiek jaučiate, kad nuo didesnio cukraus kiekio jūs jaučiatės ne energingesni, o pavargę – išsitirkite skydliaukę. Skydliaukė turi užtikrinti, kad kūnas efektyviai panaudoja cukrų ir reguliuoja medžiagų apykaitą. Be skydliaukės „degtukų“ užkurti medžiagų apykaitos variklį – neįmanoma.
Poilsis, stiprinantis imunitetą
Jei vis puola virusai ir šlubuoja sveikata, gal laikas pastiprinti imunitetą? Atgauti jėgas, sustiprinti sveikatą galite poilsiaudami „Atostogų parke“. Čia rasite daugybę priemonių imuniteto stiprinimui. Sportas Prisiminti sportą ar pradėti sportuoti visuomet geras laikas, o Naujųjų metų pradžia – tam tobulai tinka. „Atostogų parke“ yra siūloma aibė sportuoti kviečiančių paslaugų. Kasdien vandens ir pirčių erdvėje vyksta treniruotės vandenyje, kurios ypač naudingos sveikatai stiprinti. Medicinos centro „Natura Termo SPA“, įsikūrusio gydymo ir sveikatinimo komplekse „Atostogų parkas“, medicinos vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis pasakojo, kad sportuojant vandenyje yra mažesnė traumų tikimybė, todėl galima atlikti didesnės amplitudės pratimus. „Judant vandenyje dėl jo sukuriamo pasipriešinimo tolygiai dirba visi kūno raumenys. Sportuojant, atliekant pratimus, plaukiant ar tiesiog judant vandenyje stiprinami viso kūno, o ypač nugaros raumenys, gerėja kraujotaka, širdies darbas, tuo pačiu ir kvėpavimo, smegenų veikla, ir visa tai turi teigiamos įtakos mūsų apsauginiam mechanizmui – imunitetui“, – vardijo jis. Sportą vandenyje jis siūlo kaskart papildyti ir organizmą grūdinančiu, neurostimuliuojančiu Kneipo takeliu ir kvėpavimo takus stiprinančiu haloterapijos seansu. Pirtys Švariam, išsivaliusiam organizmui lengviau kovoti su virusais, todėl pirtys nuo seno praturtina sveikatą. Pirtyje itin naudingas organizmui yra vanojimas vantomis, kurį galima išbandyti pirtyje Perenė vykstančių pirties programų metu. Vanojant organizmas įšyla giliau, masažuojama oda. Vantos, ypač beržinės, šilumoje išskiria medžiagas, panašias į muilą, tad vanojant kūną jos labai giliai prausia ir šveičia. Vanojant pagerinamas limfos tekėjimas. Laisvai cirkuliuojanti limfa iš organizmo šalina medžiagas, nuodijančias organizmą ir sukeliančias sveikatos problemas. Pirtyje taip pat yra treniruojamos kraujagyslės. Pirties šilumoje jos išsiplečia, o po pirties atsivėsinant gėlo vandens baseine – susitraukia. Tai yra labai gera peršalimo ligų profilaktika – toks organizmas daug atsparesnis ligų sukėlėjams.
Pietų miegas ugdymo įstaigoje – poilsis ar prievarta?
Nuo 2025-ųjų metų gegužės 1-osios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose vaikams turės būti sudarytos galimybės dienos poilsio metu ilsėtis ne tik miegant, bet ir kitomis poilsio formomis, t. y. užsiimant ramiomis veiklomis. Iki šiol galiojusios Higienos normos nuostatos reglamentavo poilsį, kuris dažnai buvo interpretuojamas tik kaip miegas, nors kitos nuostatos nurodė, kad vaiko dienos režimas turi būti organizuojamas taip, kad atitiktų vaiko fiziologinius poreikius. Higienos normos pakeitimas įves daugiau aiškumo į ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų dienos režimo organizavimą ugdymo įstaigose. Pedagogų nuomone, pietų miego reikia Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė paaiškino: atsižvelgiant į poreikius yra priimtas bendras nutarimas Kretingos miesto ir rajono ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose tiems vaikams, kurie, remiantis tėvų prašymu, dieną nemiega, sudaryti sąlygas užsiimti ramia veikla. Su vaikais užsiima mokytojos, jų arba mokinio padėjėjos. Pasak A. Burbienės, tokių vaikų nėra daug – per pietų miego laiką jie piešia, lanksto, atlieka pratybų užduotis. Jei vaikas nenori miego, suderinus su tėvais ir jiems pritarus, ugdymo įstaigose jau dabar yra sudarytos visos sąlygos per pietų miegą vaikui užsiimti ramia veikla. „Iš viso šiuo metu turime 3 nemiegančius vaikus: vieną penkiametį ir du iš priešmokyklinės grupės. Pernai nemiegančiųjų pietų miego buvo daugiau, bet didelė dalis nuo rugsėjo išėjo į mokyklą, buvo dalis tėvų, kurių vaikai nemiegojo, bet, pastebėjus, kad vaikai pavargsta, šeimos grįžo prie popietinio miego ritmo. Tris nemiegančius vaikus prižiūri mokinio padėjėjas. Jei yra geras oras – vaikai vedami į kupolą, ten piešia, užsiima kitomis veiklomis. Jei oras prastesnis, naudojamasi sale, logopedės kabinetu. Ugdymo įstaigoje yra nemažai įvairių būrelių, vaikų laisvalaikis išties intensyvus, todėl jie pavargsta ir jiems pietų miegas reikalingas“, – kalbėjo Kretingos lopšelio-darželio „Žilvitis“ direktorė Inga Kutelienė.
|