|
|
|
SveikataVadovų komanda suformuota sunkiausiu ligoninei metu
Kretingos ligoninės vyriausiosios gydytojos pavaduotoju, laimėjęs konkursą, tapo Vidmantas Jurgaitis. Jis buvo vienintelis kandidatas į šią vietą. V.Jurgaitis yra gydytojas chirurgas ir echoskopuotojas. 1975 m. baigęs medicinos studijas, darbą pradėjo Ukmergėje. Kretingoje gydytojas dirba nuo 1982 m.
Per jogą – į kūno ir sielos harmoniją
Kretingiškė Ilona Venclovienė, trijų sūnų – Karolio, Simono ir Lauryno – mama joga susidomėjo prieš penkerius metus. Per individualius jogos užsiėmimus siekdama kūno ir sielos harmonijos, perskaičiusi daugybę literatūros ir visa, ką sužinojo, pritaikiusi mūsų gyvenime, Ilona jogos pradėjo mokyti ir kitus. Anot jos pačios, jogos mokyti kitus galima tuomet, kai tam tikrą laiką esi sąžiningai padirbėjęs su pačiu savimi. Sąžiningo darbo su savimi periodas moteriai truko dvejus metus.
Į medicinos punktą – gydytis ir pasitarti
Jokūbavo bendruomenės slaugytoja Dalia Sungailienė yra atsakinga beveik už tūkstantį gyventojų – 836 prisirašiusius prie Kretingos šeimos gydytojų ir dar už 74 asmenis, kurie yra prisirašę prie Klaipėdos gydytojų. Pastarieji gydytis važiuoja į Klaipėdą, bet ištikus bėdai, prisireikus neatidėliotinos pagalbos – ateina į Jokūbavo medicinos punktą. Trečiadienį prieš pietus Jokūbavo medicinos punktas buvo pilnutėlis ateinančių ir išeinančių žmonių, nors tądien dirbo tik bendruomenės slaugytoja. Bent sykį per savaitę į Jokūbavą atvažiuoja gydytojas. Kas atėjo pasimatuoti spaudimo, kam prisireikė injekcijų ar pasitarti dėl sveikatos. Laukiantieji eilėje tikino – jeigu slaugytoja kurią dieną neatvyktų, žmonės labai jos pasigestų.
Greitosios felčeriu dirbo nuo jos įsikūrimo pradžios
“Felčerio darbas buvo sunkus, atsakingas, bet įdomus, - sakė kretingiškis Vacys Daukša, 30 metų dirbęs Greitosios medicinos pagalbos (GMP) felčeriu. – Jeigu reikėtų rinktis iš naujo, vėl rinkčiausi tą patį darbą.“ Vacį Daukšą, dabar jau pensinio amžiaus vyriškį, pažįsta bene visas rajonas. Nes jų, vilkinčių baltu chalatu, anuomet nebuvo daug ir beveik visi jie ligoninėje dirbo visą gyvenimą.
Vaikų dantys pakenkti fluorozės
Daugiau negu 80 proc. Kretingos rajono vaikų dantys yra pakenkti fluorozės. Tai parodė tyrimai, kurie buvo atlikti bendrovės „Kretingos vandenys“ užsakymu. Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro burnos higienistė Kristina Eismontienė patikrino 140 vaikų nuo 6 iki 14 metų. Tai yra vaikai, naudojantys vandentiekio vandenį.
Ankstyva vėžio diagnozė įspėja keisti gyvenimą
Kuo anksčiau bus diagnozuotas onkologinis susirgimas, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus išgyvens. Tai buvo pagrindinis konferencijos „Profilaktika ir ankstyva diagnostika – sėkmingos kovos su vėžiu pagrindas“ leitmotyvas.
Onkologinis centras – be gydytojų ir piliulių
Klaipėdoje bus pastatytas pirmasis onkologinių ligonių informacijos ir pagalbos centras Lietuvoje. Jame nedirbs medikai, nebus gydoma piliulėmis, nes centro paskirtis – teikti dvasinę ir psichologinę pagalbą vėžiu sergantiems žmonėms bei jų artimiesiems.
Sakralinė muzika kompozitorių atvedė į muzikos terapeuto kelią
Penkiasdešimt šešerių Alvidas Remesa, kompozitorius, docentas, kretingiškiams labiau žinomas kaip buvęs Kretingos katalikų bažnyčios vargonininkas, savo sukurtą bažnytinę muziką šiandien taiko ir praktiniame gyvenime: ja gydo ligonius. Jau septintus metus A.Remesa dirba muzikos psichoterapeutu ir pedagogu Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje.
Į bendruomenės slaugytoją žmonės kreipiasi ir dieną, ir naktį
Nijolė Šličienė – Kretingos PSPC Baublių medicinos punkto darbuotoja, bendruomenės slaugytoja – darbo vietos nėra pakeitusi nuo 1963 metų. Gerai pažįstanti vietos žmones, su jų sveikatos problemomis susidurianti ir dieną, ir naktį, N.Šličienė pusiau juokais sako, kad gal visiems jau yra ir “pakyrėjusi”. Ir tuo pačiu prasitaria, kad Baubliuose gyvena geri ir gražūs žmonės, kurių sveikata jai, kaip bendruomenės slaugytojai, iš dalies tenka pasirūpinti kasdien.
Klaipėdos universitete – naujų kelių paieškos
Išeities tašku, Klaipėdos universitete kuriant Sveikatos mokslų fakultetą, tapo visuomenės sveikata. Tokį pasirinkimą lėmė ne tik iniciatyvinės grupės - profesorių, habilituotų medicinos mokslų daktarų Algimanto Kirkučio ir Vinso Janušonio bei docento, biomedicinos mokslų daktaro Mindaugo Rūgevičiaus - nuostata, bet ir rinka. Lietuvoje jau buvo dvi medikus rengiančios aukštojo mokslo institucijos Vilniuje ir Kaune. Klaipėdiečiai pasiryžo užpildyti apytuštę visuomenės sveikatos specialistų nišą ir dabar Lietuvoje pirmauja ruošdami šios srities specialistus. Klaipėdos universitetas slaugytojų rengia daugiau, negu minėtos mokslo institucijos Vilniuje ir Kaune kartu paėmus.
|
|