Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Komentarų topas

Sveikata

Diana Moisiuk – ilgalaikė Kretingos socialinių paslaugų centro savanorė

Ketvirtus metus mūsų mieste gyvenanti iš Šiaulių kilusi 24-erių Diana Moisiuk – ilgalaikė savanorė, pusmetį talkinusi Kretingos socialinių paslaugų centre. Socialinį darbą studijuojanti mergina, neatlygintinai dirbdama Senjorų dienos tarnyboje, sakė įgijusi neįkainojamos darbinės patirties ir iš senjorų išminties išmokusi į bet kokias situacijas žvelgti gerokai paprasčiau.

D. Moisiuk teigė, kad Socialinių paslaugų centre pusės metų trukmės savanorystę ji pradėjusi pagal Jaunimo savanoriškos tarnybos programą: iš pradžių kreipėsi į Jaunimo reikalų tarnybą su prašymu dirbti šioje įstaigoje, su ja susisiekė mentorius, ir taip ji buvo pakviesta į centrą Kretingoje. Ji neslėpė, kad būtent į Kretingą iš Šiaulių ją atplukdė meilė.

Jauna moteris tvirtino studijuojanti socialinį darbą Šiauliuose – jos studijos ištęstinės: mokomasi savarankiškai, o į kolegiją vykstama dukart per metus. Todėl, turėdama laisvo laiko, sumanė jį išnaudoti prasmingai: „Norėjosi būti kažkuo naudingai kitiems, daryti gerus darbus. Be to, siekiau pasitikrinti, ar socialinis darbas yra mano pašaukimas. Įsitikinau, kad su kaupu įgyta ir vis dar įgyjama patirtis tikrai pravers ne vien asmeniniame gyvenime, bet ir būsimame darbe“, – kalbėjo D. Moisiuk, kuri savanorystę, dirbdama su senjorais, jau užbaigė šį vasarį, ir centro vadovų buvo pakviesta dirbti užimtumo specialiste Vaikų dienos tarnyboje.


Daugelį metų neįgaliojo vežimėlyje sėdinti Aistė Krušinskaitė didmiestį iškeitė į gyvenimą Palangoje, kurią vadina svajonių kraštu.

Palanga – ne tik populiariausias Lietuvos kurortas, bet ir vienas draugiškiausių miestų socialiai pažeistiems žmonėms. „Kai priklausai socialiai pažeistai grupei, atrodo, kad mažiau gali ir mažiau sugebi, o jei dar miesto aplinka nėra tau pritaikyta, jautiesi nepageidaujamas ir nelaukiamas“, – sakė viešosios įstaigos „Likimo laiptai“ atstovė Aistė Krušinskaitė.

Daugelį metų neįgaliojo vežimėlyje sėdinti mergina ne taip seniai savo gimtąjį didmiestį iškeitė į gyvenimą Palangoje, kurią vadina svajonių kraštu: „Čia miesto infrastruktūra itin draugiška žmonėms su negalia. Jaukus miestas ir nuostabus klimatas. Net žmonės atrodo gerokai mielesni ir paslaugesni. O atvykus į socialinės pagalbos įstaigą tave pažįsta, žino tavo problemas ir nuoširdžiai padeda. Čia galiu sportuoti, mėgautis pajūriu ir kvepiančiais pušynais“, – iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ sumanytojams prisipažino A. Krušinskaitė.

Judėti Palangos miesto gatvėmis patogu ne tik neįgaliesiems, bet ir tėvams su vaikų ar kūdikių vežimėliais. Viso miesto teritorijoje ir parkuose yra patogūs dviračių takai, saugios zonos pėstiesiems. Norintiems mėgautis jūra iš arti, paplūdimiuose įrengti specialūs surenkami takai, kuriais galima vežimėliu nusileisti iki pat jūros kranto. Prie kultūrinių objektų irgi sumontuotos laiptų aikštelių pakylos, kuriomis paprasta vėžimėliais patekti į renginius, muziejus, koncertų sales. Apgalvotai įrengtos ir nuožulnios pakylos bei specialiai neįgaliesiems būna rezervuotos vietos per renginius. Neįgalūs žmonės yra laukiami ir sporto kompleksuose, pavyzdžiui, naujai atidarytame Palangos baseine yra speciali įranga, padedanti asmenį įkelti į vandenį, o bendrojo ugdymo mokyklose tarp aukštų yra sumontuoti keltuvai, kuriais gali naudotis visi judėjimo negalią turintys vaikai ar suaugusieji.


Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius dr. Audrius Šimaitis

Antrus metus veikiančiai Klaipėdos universiteto ligoninei, vienai didžiausių gydymo įstaigų Lietuvoje, teikiančiai aukščiausio – tretinio – lygio medicinos paslaugas, nuo 2023 m. spalio vadovauja dr. Audrius Šimaitis. 58-erių Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius dr. A. Šimaitis, gydytojo kardiologo kelią pradėjęs Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, 18 metų dirbo emigracijoje, nuo 2005 m. – Jungtinės Karalystės Karališkojoje Kornvalio ligoninėje, iš jų trylika vadovavo įvairiems šios ligoninės padaliniams, beveik dešimtmetį dirbo ir pedagoginį darbą, yra daugiau kaip 20-ies mokslinių tyrimų bendraautorius. Klaipėdos universiteto ligoninės dabartis, ateitis rūpi ne vien klaipėdiečiams, bet ir viso Vakarų Lietuvos regiono gyventojams, nes, prireikus sudėtingesnio gydymo, dažnas kreipiasi, patenka į šią gydymo įstaigą, nors gydytis vykstama ir į Kauną, Vilnių.

Su Klaipėdos universiteto ligoninės generaliniu direktoriumi dr. A. Šimaičiu kalbėjomės apie šio medicinos ir mokslo centro Vakarų Lietuvoje dabartį, ateitį, bendradarbiavimą su kitomis regiono gydymo įstaigomis.

– Kuo Klaipėdos universiteto ligoninė yra stipri šiandieną, gal netgi pranašesnė už Vilniaus, Kauno tretinio lygmens ligonines? – dr. A. Šimaičio klausė „Pajūrio naujienos“.

– Jau dabar yra nemažai paslaugų, dėl kurių pacientams nereikia vykti į Vilnių, Kauną, nes jas suteikiame čia – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Tas paslaugas, šitą kryptį stiprinsime. Kai kur esame ir pranašesni. Pavyzdžiui, esame robotinės chirurgijos lyderiai Baltijos valstybėse, kai Vilnius, Kaunas dar tik neseniai pradėjo tą daryti. Robotinės chirurgijos didžiausias iššūkis, kad iki šiol Teritorinės ligonių kasos (TLK) už robotinę operaciją moka kaip už įprastinę, klasikinę operaciją, kainuojančią gerokai pigiau, nes robotinių operacijų priemonės labai brangios, ir tą kainų skirtumą ligoninė turi kompensuoti iš savo biudžeto. Gera žinia ta, kad jau pateiktas bendras Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos tretinio lygmens medicinos centrų projektas robotinei chirurgijai plėtoti – siūloma Sveikatos apsaugos ministerijai, TLK įvesti įkainį robotinėms operacijoms. Bėda, kad tas įkainio nustatymo, įteisinimo procesas ilgokas, gali užtrukti iki 2025 metų. Robotinės operacijos yra chirurgijos ateitis ir tas įkainis būtinas, kad neatsiliktume nuo pažangių pasaulio valstybių, ministerija turėtų būti suinteresuota pagreitinti įkainio įvedimą.

Vilniui, Kaunui nenusileidžiame tokiose, kaip onkologijos, kardiologijos, neurochirurgijos, genetikos srityse, čia tos svarbiausios mūsų Klaipėdos universiteto ligoninės sritys, jų yra ir daugiau. Universiteto ligoninė teikia ne tik medicinos paslaugas, bet ir rengia jaunuosius gydytojus. Mūsų vienas strateginių tikslų – artimiausiu metu tapti savarankišku gydytojų rengimo centru, dabar esame bazė kitoms ligoninėms. Dėl šio siekio tarėmės su Sveikatos apsaugos ministerija, kuri iš esmės tam pritaria, su Mokslo, švietimo ir sporto ministerija, numatėme konkrečius žingsnius, kaip tai padaryti. Kai galėsime savarankiškai Klaipėdos universiteto ligoninėje rengti rezidentus, spręsis ir problema – atvažiuos, čia mokysis, dirbs 6 metus, kai kuriais atvejais ir ilgiau, bus daug didesnė tikimybė, kad čia ir pasiliks. Tai turės įtakos gydymo paslaugų tolygumui visos Lietuvos mastu.


Kretingos PSPC medikių komanda antradienį padirbėjo iš peties: nuo ankstaus ryto iki 11 val. priėmė 52 pacientus, atvykusius pasidaryti tyrimus dėl vėžio.

Medikai gyventojams akcentuoja tikrintis sveikatą, bėgti sunkioms ligoms už akių, o vasarį, kuris pasaulyje paskelbtas kovos su vėžiu mėnesiu, organizuoja ir prevencijos akcijas. Antradienį Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) savo pacientus pakvietė pasidaryti ne tik pagal prevencines programas priklausančius valstybės finansuojamus tyrimus, bet kai kuriuos dar ir padovanojo.

Dar du svarbūs tyrimai – dovanų

„Neskaičiuojame, kiek tai kainuoja pinigais, mums svarbiau yra pacientų sveikata“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Kretingos PSPC vyriausioji slaugos administratorė Renata Lukauskienė.

Slaugytojų komanda – Nijolė Gedrimienė, Vilma Stuokienė, Irena Pocienė, Virginija Daugėlienė, Rimantė Šlyžė, Audronė Bumblauskaitė, Laima Bončkienė, Dalia Sungailienė, akušerė Violeta Liepienė – darbui susitelkė nuo 7 valandos ryto, ir jau netrukus pasitiko pirmą sveikatos pasitikrinti atvykusį asmenį. Iš viso jų tą dieną iki 11-os val. sulaukta 52.


Aušra PETREIKĖ

Dietistė

Nuolat šąlančios rankos ir pėdos leidžia suprasti, kad jūsų kūno „krosnis“ gamina nepakankamai šilumos. Kalbant moksliškai – šąlančios galūnės yra vienas požymių, kad organizme pakito antinksčių ir skydliaukės hormonų kiekis.

Kai skydliaukė funkcionuoja tinkamai, adrenalinas ir kortizolis bus gaminamas saikingai. Tačiau, jei patiriate stresą, kūnas pradės saugotis ir nedelsdamas pasigamins daugiau jam reikalingų hormonų arba jų gamybą stabdys. Dėl patiriamo streso padidėjęs adrenalino kiekis reikalingas smegenų, vidaus organų veiklai palaikyti, tačiau tuo pačiu jis sumažina kraujotaką kūno galūnėse. Tad esant nuolatinei stresinei situacijai, kūnas ims koncentruoti kraują arčiau vidaus organų, todėl jūsų rankos, kojos ar nosis gali imti šalti.

Kadangi išmatuoti savo nuolat besikeičiančių hormonų veiklą yra ganėtinai sudėtinga ir brangu, tam yra paprastesnis būdas – kūno temperatūra. Sveika kūno temperatūra atsibudus turėtų siekti apie 36,6 °C. Kūno temperatūra dienos viduryje gali pasiekti ir 37 °C. Ir tai nebūtinai reikš, kad jūs sergate! Jei jūsų kūno temperatūra yra žemesnė negu šios ribos – tai gali leisti suprasti, kad jūsų kūnas yra aptingęs, o medžiagų apykaita „lėta“. Jūsų organizmo „krosnis“ kūrenama šlapiomis malkomis, ir galūnės šąla.

Šiluma išsiskiria tuomet, kai valgomas jūsų organizmui tinkamas maistas. Kai kūnas sudegina maistą (tarkim, obuolį), pagaminama energija, arba šiluma. Asmenys, kurių medžiagų apykaita yra „greita“, pagamina daugiau šilumos, kas lemia aukštesnę kūno temperatūrą. Greitos medžiagų apykaitos ir šilumos organizme didinimas turėtų būti bet kurios mitybos ar gyvenimo būdo tikslas, jei norime, kad mūsų kūnas funkcionuotų optimaliausiai.


Nauda iš pušų spyglių

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sveikata
  • 2024-02-02
Katerina Labanauskienė

Žolininkai sako, kad, atslūgus šalčiams ir nutirpus sniegui, pats laikas šio to pasirinkti iš gamtos vaistinės – pavyzdžiui, pušų spyglių. Kuo jie naudingi žmogaus organizmui, kaip pasiruošti?

Vitaminų septyniskart daugiau negu citrinoje

Kretingiškės žolelių žinovės Katerinos Labanauskienės teigimu, pušies spygliai – naudingų medžiagų šaltinis, kaip gydomoji priemonė buvo naudojami nuo seniausių laikų, bet praverčia ir šiandien. Spygliuose vitamino C yra 7 kartus daugiau negu citrinose, tinka dezinfekuoti, naikinti mikrobus ir malšinti uždegimą, turi kraują valančių savybių, plečia kraujagysles, ramina, ramina nervų sistemą, stiprina plaukus ir gerina odos būklę, padeda greičiau užgyti žaizdoms.

K. Labanauskienės žodžiais, pušies spygliai gali būti naudojami peršalus, esant burnos ertmės uždegiminiams procesams, širdies ir kraujagyslių ligoms ir jų profilaktikai, taip pat pravartu trūkstant vitaminų ar virškinimui normalizuoti, tinka esant raumenų ir kaulų sistemos ligoms. Gydomosios vonios su pušų spygliais labai patinka žmonėms, kuriuos kamuoja nuovargis ir miego sutrikimai.

Jaunystei ir grožiui spygliai naudojami namų kosmetologijoje: padeda išlaikyti jaunystę, kovoti su odos problemomis ir net nuplikimu.


Atstatyti Covid-19 ir gripo komplikacijų pažeistas organizmo sistemas „Atostogų parke“ siūloma natūraliomis priemonėmis. Aibė reabilitacinių priemonių leis ne tik sustiprinti organizmą, bet ir įgyti atsparumą ligoms.

„Vandens procedūros, Kneipo takelis, haloterapija, įvairios inhaliacijos, specialus gydomasis masažas, kvėpavimo mankštos, įvairios vonios, geoterminis baseinas, sapropelio aplikacijos, įvyniojimai efektyviai stiprina organizmą dar nesusirgus, taip pat padeda atsistatyti po persirgtų ligų“, – vardijo „Atostogų parke“ įsikūrusio medicinos cenro „Natura Termo SPA“ medicinos vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis.

Kretingos rajono gyventojai į „Atostogų parko“ baseinus ir pirtis kviečiami atvykti su 50 proc. nuolaida. Tereikia pateikti gyvenamąją vietą patvirtinantį dokumentą. Tai gali būti registrų centro išrašas apie deklaruotą gyvenamąją vietą, asmens dokumentas (pasas arba tapatybės kortelė), automobilio registracijos liudijimas, kuriame nurodyta jo išdavimo vieta.

„Pastaruoju metu vyraujanti nauja Covid-19 Omikron viruso atmaina būna sunkiau aptinkama įprastais greitojo testavimo metodais. Dažniausiai viruso nerandama 1–3 susirgimo parą. Simptomai būdingi viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomams: vyrauja gerklės skausmas, sloga, karščiavimas, kartais galvos, raumenų skausmai. Pastaruoju metu rečiau nustatomi ankstesnėms atmainoms būdingi specifiniai skonio, uoslės sutrikimai. Kaip ir anksčiau, Covid virusas ypatingas tuo, kad organizme sukelia uždegiminę reakciją, kuri gali pažeisti įvairias sistemas, dažniausiai kvėpavimo, širdies, nervų. Covid infekcija ypač pavojinga rizikos grupės pacientams lėtinėmis ligomis sergantiems vyresnio amžiaus žmonėms“, – paaiškino N. Kemeklis.

Džiugu, kad klientų / pacientų po persirgtos Covid infekcijos skaičius mažėja, nes ligos eiga pastaruoju metu lengvesnė, mažiau komplikacijų. „Vis dėlto šį sezoną padaugėjo susirgimų gripu, kuris dažnai komplikuojasi plaučių uždegimu“, – tendencijas pastebėjo gydytojas.

Atstatykite organizmą po persirgtų ligų ir stiprinkite imunitetą kartu su „Atostogų parku“ ir jame įsikūrusiu medicinos centru „Natura Termo SPA“! Pateikiame mūsų klientų labiausiai įvertintų procedūrų TOP 10.


Socialinių paslaugų centre – naujos erdvės vaikams

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2024-02-02
Užimtumo erdvėse – apstu įvairių žaidimų.

Kretingos rajono socialinių paslaugų centre įrengtos naujos užimtumo erdvės po pamokų laiką jame leidžiantiems vaikams: rūsyje, į kurį veda šviesus atnaujintas koridorius, o jame du pandusai ir keltuvai judėjimo negalią turintiems asmenims, įrengta 100 kv. m ploto žaidimų ir sporto erdvė su įvairiais įrenginiais, sėdmaišiais, televizoriumi, grotuvu, elektriniais vargonais. Taip pat greta įrengtas tualetas, praplatintos durys.

Šios patalpos buvo įrengtos pernai iš Europos Sąjungos finansuojamo projekto, skirto Dienos centrų plėtrai Kretingos rajone, – jam įgyvendinti buvo gauta 110 tūkst. Eur. Projektas skirtas 35 centro lankytojams.

Mėgstama vaikų poilsio zona

Socialinių paslaugų centro direktorė Danutė Skruibienė, aprodydama naujai įrengtas patalpas Kretingos rajono vadovams – merui Antanui Kalniui, vicemerei Vaidai Jakumienei ir Statybos skyriaus vedėjai Rimai Lukauskienei, papasakojo, kad šiuo metu jų Dienos centrą po pamokų lanko nuo 20 iki 24 globojamų, mažas pajamas gaunančių šeimų, taip pat – vaikų iš socialinės rizikos šeimų, jie skirtingo amžiaus – nuo pradinukų iki pilnametystės.

Vaikai čia patys ateina po pamokų, iš pradžių papietauja, talkinat socialinėms darbuotojoms, paruošia pamokas, o nuo šiol jau gali laisvą laiką po jų leisti pramogaudami jiems naujai įrengtoje erdvėje. Nors jos žodžiais, judėjimo negalią turinčių vaikų tarp jų nėra, tačiau įrengti keltuvus ir pandusus buvo būtina ES projekto sąlyga. Šia erdvė gali apsinaudoti ir Dienos tarnybą lankantys pajėgesni senjorai.


Ligas ir netektis įveikusi Janina Danielienė džiaugsmą ir atgaivą patiria žolynų ir žmonių apsuptyje.

Kretingoje prieš 4-erius metus įsikūrusios garsios šalies žolininkės ir liaudies medicinos žinovės, buvusios pedagogės, kultūros darbuotojos ir Sąjūdžio kūrėjos 76-erių Janinos Danielienės gyvenimas – tarsi įtraukus romanas, kurio dominantė – skaudūs likimo kirčiai: dvi skirtingos onkologinės ligos ir pernai ištikęs insultas. Iš jų pakilusi moteris dėkinga Dievui už patirtas neįkainojamas pamokas. „Tačiau patarimų, kaip teisingai gyventi, aš neturiu, nes ir pati negyvenau tobulai“, – atviravo ji.

Pastarąjį dešimtmetį J. Danielienės vardas per Lietuvą nusklendė labiau kaip gydomųjų augalų žinovės – gyvendama sename Plungės rajono Babrungo seniūnijos vienkiemyje ji įsteigė turtingą vaistažolių ūkį, surinko gausią augalų kolekciją: sodybos teritorijoje išvien su Klaipėdos universiteto mokslininke Rita Nekrošiene ir jos studentėmis surado 248 vaistinius augalus, o su Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo mokslų daktare Ona Ragažinskiene sodyboje įrengė mokomąją bazę – pasodino 110 rūšių retų vaistinių augalų.

Tačiau po antrojo vyro Edmundo mirties ji įsikūrė Kretingoje, arčiau dukters pedagogės Aušros Mizgirienės ir jos šeimos. Kretingą, tikino Janina, įsimylėjusi jau seniai, dar prieš Atgimimą, kai tekdavo atvykti į Caritas bendruomenę skaityti paskaitų, vėliau į čia atitekėjo duktė, gimė anūkai.

Šiandieną J. Danielienė sakė nebeturinti tokių erdvių ir sąlygų užsiauginti augalų, juos džiovinti, paruošti gydomųjų arbatų, jų mišinių, kaip buvę anksčiau, tačiau savo pomėgio neatsisakanti. „Per tas arbatas dabar dar ir delnas operuotas, tai – profesinė liga, gi kokius kiekius žolių tenka sukarpyti po centimetrą“, – neslėpė pašnekovė. Žolės ją lydėjo nuo vaikystės, tačiau labiau jomis susidomėjo prieš tris dešimtmečius, kai pirmąkart pačią užklupo žarnyno vėžys.


„Atostogų parke“ įsikūrusiame medicinos centre „Natura Termo SPA“ šiuo metu galima pasinaudoti teikiamomis reabilitacijos paslaugomis. Kai kurios būtų suteikiamos nemokamai – mat jas kompensuoja Teritorinės ligonių kasos. Reabilitacinių paslaugų, apmokamų ligonių kasomis, skaičius yra ribotas. Pageidaujant reabilitacines paslaugas galima užsisakyti papildomai ar neturint gydytojo siuntimo. Su medicinos centro gydytojo konsultacija reabilitacinių paslaugų kaina yra mažesnė. Medicinos centre taikoma dviejų krypčių reabilitacija – judėjimo atramos aparato ir kvėpavimo sistemos. 

Reabilitacijai – turtai iš gamtos

Pagal čia dirbančio gydytojo reabilitologo sudarytą gydymo planą gydomosios procedūros padės greičiau atsistatyti ir sugrįžti į visavertį gyvenimą kenčiantiems nugaros, sąnarių skausmus, po patirtų traumų, persirgus Covid -19, gripu, plaučių uždegimu, bronchitu ar kitomis  kvėpavimo takų ligomis.

Pacientų reabilitacijai taikomos taip pat ir unikalios procedūros, naudojant natūralios kilmės medžiagas – gydomojo purvo – sapropelio aplikacijos ir geoterminio mineralinio vandens procedūra „Mineralų jūra“.

Procedūrai naudojamas geoterminis mineralinis vanduo yra išgaunamas iš 2 154 m gylio gręžinio, o jo gydomosios savybės yra patvirtintos moksliniais tyrimais. 


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas