|
Per jogą – į kūno ir sielos harmoniją
Kretingiškė Ilona Venclovienė, trijų sūnų – Karolio, Simono ir Lauryno – mama joga susidomėjo prieš penkerius metus. Per individualius jogos užsiėmimus siekdama kūno ir sielos harmonijos, perskaičiusi daugybę literatūros ir visa, ką sužinojo, pritaikiusi mūsų gyvenime, Ilona jogos pradėjo mokyti ir kitus. Anot jos pačios, jogos mokyti kitus galima tuomet, kai tam tikrą laiką esi sąžiningai padirbėjęs su pačiu savimi. Sąžiningo darbo su savimi periodas moteriai truko dvejus metus.
Ilona Venclovienė sako, kad joga jai padėjusi daugeliu gyvenimo atvejų. “Buvau lyg degtukas – greitai užsidegdavau. Buvau karštakošė ir temperamentinga. Kartais tai trukdo. Dabar gi joga mane išmokė valdytis. Konfliktinėje situacijoje visada susikaupiu, įvardiju sau, kas vyksta, ir randu laiko atsakui”, - apie jogos naudą gyvenimiškose situacijose kalbėjo moteris. Mokydama kitus ji sakė sulaukianti dėkingumo, per jogos pamokas, vedamas grupei žmonių, ji tobulėja, mokosi bendrauti. Joga Ilonai Venclovienei padėjo pataisyti ir sveikatos reikalus. Ji jau seniai pamiršusi problemas, susijusias su žarnynu, o medikai, sužinoję, kad moteris praktikuoja jogą, patarė ja gydytis ir plaučių pleuritą. “Tą būčiau dariusi ir be medikų pritarimo, nes per seminarus, sanatorijoje mačiau, kaip dirba kineziterapeutai – jie savo darbe taip pat taiko jogos pratimus”, - pasakojo Ilona, prie jogos pratinanti ir du savo vyresnėlius sūnus.Mat, vaikai taip pat linkę sirgti plaučių ligomis, nuo kurių gelbsti būtent kai kurie jogos kvėpavimo pratimai. Taikyti jogą vaikams patarė ir gydytojai. Reikia derintis prie vaiko Pradėjusi prie jogos pratinti ir savo vaikus, Ilona Venclovienė patyrė, kad joga visų pirma priverčia surasti laiko vaikui. O tai mūsų skubančiame, lekiančiame pasaulyje – labai svarbu. “Visada parenku ramią muziką, mėgstamus smilkalus, uždegu žvakę. Jau vien tai priverčia sustoti, prisiderinti prie vaiko tempo, jo norų. Jogos užsiėmimus pradedu nuo ramių pokalbių. Tai koncentruoja vaikų dėmesį. Iš esmės, per jogos užsiėmimus – ar vaikų, ar suaugusiųjų – nurimsta mintys, protas ilsisi, o kūnas dirba. Pastebėjau tokį dalyką – vaikai tapo nebe tokie išsiblaškę, kažkurią dienos dalį jie būna nurimę”, - apie jogos naudą kalbėjo Ilona Venclovienė. Jogos užsiėmimai vaikams skiriasi nuo suaugusiųjų. Suaugusiam žmogui gali paaiškinti, ką ir kaip – kokią žmogaus kūno dalį – veikia viena ar kita asana (jogos pratimas). Dirbant su vaikais, jogos mokytojui tenka pasitelkti vaizduotę: kurti pasakas ir pasakojimus, kad vaikams joga nebūtų nuobodi. “Labiausiai vaikams patinka, kai aš sakau: jogas yra tiesus ir išdidus. Galvoju, kad taip vaikas pamažu pratinamas pajusti savo vertę. Pastebiu ir kitų gerų pasikeitimų: pavyzdžiui, mano vyresnėlis Karolis nebemikčioja, jis – daug ramesnis. Manau, kad joga jam padės ir mokytis, kuomet būtina dėmesio koncentracija”, - apie asmeninius patyrimus kalbėjo pašnekovė. Įpratino šeimą kitaip maitintis Anot Ilonos Venclovienės, tikrų jogų mityba yra asketiška: vaisiai, uogos, daržovės, grūdai.
Vakarų pasaulis gi jogų mitybą pritaikė sau pagal esamas galimybes. “Turiu pripažinti, jog pradėjusi domėtis joga, pakeičiau ne tik savo, bet ir šeimos mitybą, maitinimosi būdą. Kas gi būdavo anksčiau: skubu, nespėju, trys vaikai, namų rūpesčiai, tad rytą-vakarą pritepdavau kalnus sumuštinių ir būdavo gerai. Dabar taip nebėra: mėsos valgom tik tris kartus per savaitę. Jokių sumuštinių, jokių keptų bulvių ar kepsnių. Jeigu valgome mėsą – ją garinu, troškinu. Išmokome valgyti košes, grūdų kotletus. Vyras Ramūnas, anksčiau prašydavęs mėsos kasdien ir po kelis kartus, dabar sunkesnio maisto nebepakelia. O pakeitus mitybą, nebeliko odos problemų. Vaikai gi prie sveiko maisto buvo pratinami nuo mažumės. O kai jie užsimano saldumynų, pasiūlau saulėgrąžų, riešutų”, - apie šeimos maitinimosi ypatumus kalbėjo pašnekovė. Jos šeima nepaiso jokių suvaržymų, tai yra – nesilaiko jokių dietų. Vienintelis principas – maisto derinimas: baltymai nevartojami kartu su angliavandeniais, riebalų gi stengiamasi vartoti kuo mažiau. “Jeigu labai užsinorime majonezo, jo pasigaminu pati. Tuomet bent žinau, kad nevartojame konservantų”, - teigė Ilona. Per jogą bėga nuo psichikos ir fizinių problemų Joga, Ilonai Venclovienei padovanojusi kūno ir sielos harmoniją, teikia ir bendravimo džiaugsmą su tais, kurie nori išmokti ir praktikuoti jogą. “Vieniems joga – mados reikalas, pramoga. Kiti išmokti jogos nori dėl fizinių negalavimų ar psichikos problemų. Labai gerai atsimenu vieną moterį: būdama gilios depresijos, per vieną iš užsiėmimų ji “sprogo” ir pasakė – pagaliau pravirkau. Moteris pagaliau surado laiko sau, savo emocijoms pažinti ir mokymuisi jas suvaldyti. Būna, kada žmogus pradeda juoktis be perstojo. Tai – vėlgi tam tikras išsilaisvinimas iš emocijų, laikas sau. Pašėlęs gyvenimo tempas turi savų pranašumų, tačiau turi ir minusų. Vienas iš jų – kai nebemokame įsiklausyti savęs, kai nebemokame pabūti su savimi”, - įsitikinusi Ilona Venclovienė. Jogos gali pradėti mokytis ir tie, kurie neturi jokio fizinio pasirengimo. Tačiau jogos reikia mokytis su jau patyrimo turinčiu žmogumi. Pasielgus atvirkščiai, gali ištikti traumos. Gi prižiūrint jogos mokytojui, o žmogui viską darant pagal savo galimybes, - taip nenutiks. Ilona Venclovienė pastebėjo, jog žmonės, pradėję mokytis ir praktikuoti jogą, lengviau atsisako rūkalų, alkoholio, kavos. Daugumai pasiseka sėkmingai numesti nereikalingo svorio, pradėjęs mokytis jogos dažnas pakeičia požiūrį į mitybą ir pertvarko savo maitinimąsi. “Jeigu joga netampa žaidimu, ji žmogui gali duoti labai daug”, - mano Ilona Venclovienė.
|