|
Dainiou ėr gruo jau 30 metu
Yr Palonguo tuoks folkluora onsamblis „Miegova“ („Mėguva“), katram vadovau dvė muotrėškas – Zita Baniulaitytė ėr Diana Šeduikienė. Anos ėr pasėdalėna naujyna, kad Palonguos kolturas ėr jaunėma cėntra folkluora kolektyvs šes metas atšvėntė sava gyvastėis 30-meti. Ka pamėnavuotu ton sokaktė, miegovėške švėntė per Jorgėnes. „Anuos dūšė gal ožgaut tėktas tyms, katrėi myl gamta, parkus, žemė, o ne tyms, katrėi vėsa laika žiūr televizuoriu“, – rokava Z. Baniulaitytė, katra ėr paaiškėna, kad onsamblė vards yr kėlės ėš istuorėnės koršiu žemės, katros cėntros bova Palonga, pavadėnėma. Diel tuo „Miegovas“ repertuare ėr skomb pamarė krašta ėr žemaitiu dainas, gėismės, ruomansa, yr sekamas sakmės, rokoujama, sokas ratele, žaidami žaidėma, šuokama, skomb instrumėnta. Onsamblis ėkorts 1988 metas, nu 1997 m. muzėkėne dale vadovaun Diana, o šep pradėninka yr Regina Andriekutė, Petras Kazlauskas, Petras Domeika, Kazys Jakubauskas. Ka 1999 metas Lietuvos nacionalinės koltūras cėntros „Miegova“ prėpažėna geriausio miesta folkluorėniu onsambliu, i Palonga atskrėda „Auksa paukštė“. O kor da keliuonės ė Latvėjė, Čekėjė, Francūzėjė, Bielarosėjė, Belgėjė, Rosėjė, Vengrėjė, Okraina... O kap kėla mintis ėkortė onsambli? „Bova laiks, kumet kūriės vėsi – vėsi nuoriejė būtė lietuves, dainioutė lietoviška. Sava laisvė beatgaunantėis ejuom pri Bėrutas kalna ne vėina, o po kelis kartus i metus, svarbi bova ėr Vasari 16-uojė. Metus bovuom be vaduova – rinkdavuomės ėr dainioudavom“, – puorėna Z. Baniulaitytė. Yr dėdele ėduomus dalyks: Zita yr ne žemaitė, o sogeb pouselietė žemaitėškoma. Anuos tėvs suvalkietis, muotėna aukštaitė. Bet, saka Zita, katruo žemie esi, katruo augi, ledi šaknis, tu ėr dėrbi. „Vėskas gavuos naturale: muokiaus Palonguo, paskiau Klaipėduo baigiau „šėmkėnė“, po tuo kuonservatuorėjė. Da ėš „šėmkėnės“ laiku etnuografėjė paskatėna duomietėis mozėkas muokytuojė Rūta Vildžiūnienė. Ė mon pasėnuoriejė eti tou keliu“, – pasakuojuos ana. Pati pradžia bova tuokė: Z. Baniulaitytė gruojė šuokiu rateliams, lieliu tetrou, vaku chuorams. Tumet skyriaus vediejė bova Birutė Aleknaitė, katra ėšsiuntė Zita i Vėlniu, i konferencėjė, ka ta pasibutom ėr sožėnuotu ku daugiau api folkluora, tautėni kuostioma, etnuografėnė koltura. Tumet 1987 metas ėr bova isteigts folkluorėnė onsamblė vaduova etats. Iškart priš Ožgavienės, per vasari 16-uojė. Būries nedėdėlė kuompanėjė. Ėr onsamblė ėstuorėjou bova vėskuo: ta geriau, ta blogiau. „Bova populiaroms priš kuoki nuorėntas rėngini siust onsambli padainioutė, „pašėldyti“ – nelaba tėkdava – ta vestibiulius, ta pri rūbėnės, toleta rekdava dainioutė. Ka i tep, bova linksma“, – rokava Zita. Daba onsamblie yra api 20 žmuoniu. Senbove – Rolanda Puteikienė, Nijolė Bukienė, Otilija Simonaitienė, mozėkonta bruole Sendrauske Stays ėr Antans, gruo banduonėjom, armuonikom, būgnas. Tims mozėkuontam ėr vaduovaun Diana Šeduikienė, katra bruolius vadėn onsamblė pasėdėdžiavėmu. Kuokiu tėk špuosu su vėsas nier bovėn. Vėina karta lauk kuoncerta – nier vėina žmuogaus. Ka jau bova scenuo, tas atejė ėr prisimontava. O kėts, Remigijus, naturiejė batu – tėk spuortbatius. Pasiruoda, anam rek 48 išmieras batu, tuokiu nier, kor gautė... Šep onsambli laika senuojė gvardėjė, nuors būn, ka aten ėr jaunesniu. Abėdvi vaduovės yr ėsėtėkėnosios: je atėje – tor patėktė. Je ne – ek lauk. „Miegova“ yr pasėbovus daug ėr vėsor. Darbiena, Seda, Kretingalė, Gėrkale, Gargžda, ėr būtėna – Dainu šventės, į katrou važious ėr šymet. „Jau rėidont būn linksma, bet nuvažiuojant gerkliu nelaiduom – sauguom balsos. O jau gryžtont pliešam, kėik nuorem“, – linksma ruokava Zita ėr Diana.
|