Pajūrio naujienos
Help
2022 Gruodis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še310172431
Se4111825
Apklausa

Ar prieš senajam Kretingos parkui siūlant suteikti B. Burneikio vardą reikėjo viešos diskusijos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Tragedijos tyrimo komisijos narys, chemikas ir žurnalistas Vladislavas Balinskis piktinosi Maskvos melu.

Rusijai užpuolus Ukrainą, ne tik paprasti žmonės, bet ir politikos ekspertai suko ir tebesuka galvas ieškodami atsakymo – kas iššaukė šį karą.

Kremliaus aiškinimas, kad pradėjo ne karą, o „specialią operaciją“, kurios tikslas yra „denacifikuoti ir demilitarizuoti“ Ukrainą yra ir absurdiškas, ir nekonkretus. Praėjus mėnesiui nuo karo pradžios, keistą versiją dėl jo priežasties nurodė propagandinis Kremliaus tinklapis „Baltnews“, skirtas Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių rusakalbiams.

Maskvos įsiveržimą į Ukrainą tinklapis teisino kaip norą atkeršyti už „žudynes“ Odesoje. „Baltnews“ teigimu, prieš aštuonerius metus Kijevo Maidano aikštėje vykusios demonstracijos buvo Vakarų šalių inicijuotas pučas, kurio metu buvo nuverstas prezidentas Viktoras Janukovyčius, ir valdžion atėjo nacistai.

Odesos gyventojai esą pasmerkė pučą, todėl tame mieste „ėmė formuotis liaudies, nesutinkančios su perversmu Kijeve ir nacistų atėjimu į valdžią, judėjimas.“ Kijevas esą panoro su tuo judėjimu, pasivadinusiu „Antimaidanas“, susidoroti ir pasiuntė į Odesą nacistus iš partijos „Dešinysis sektorius“.

Šie 2014 metų gegužės 2 dieną tariamai užpuolė taikią Putino garbintojų demonstraciją, o vėliau padegė Profsąjungų rūmus. „Šiame pragare žuvo 42 žmonės, dar šeši buvo užmušti gatvėse, per 240 sužeistų, (...) būtent ši tragedija iššaukė pilietinį karą Donbase, užsitęsusį aštuonerius metus“, – teigė Kremliaus tinklapis.

„Baltnews“ parašė: „Šiandien mes tą dieną (2014 05 02) minime kaip vieną priežasčių, kodėl Rusija pradėjo specoperaciją.“ Tinklapis priminė ir V. Putino kaltinimą, kad Odesos „žiaurumus įvykdę nusikaltėliai liko nenuteisti, jų niekas neieško, bet mes žinome visų jų pavardes.“

Kremliaus tinklapio tvirtinimuose teisinga yra tik tai, kad prieš aštuonerius metus Odesoje įvyko baisi tragedija. Visa kita – propagandinis melas.

Per tą mitingą Odesoje putinistai ne tik kad nebuvo taikūs, bet jie ir pirmieji ėmė šaudyti. Tragedijos užuomazgų ir kaltininkų reikia ieškoti būtent Kremliuje, nes jis kurstė demonstracijas ir finansavo jų rengėjus, kuriuos, po tragedijos pabėgusius į Rusiją, priglaudė ir neišduoda Odesos teismui.

Siekdamas apjuodinti Kijevą Kremlius pasiekė melo viršūnę – tvirtindamas, kad tragedija Odesoje iššaukė „pilietinį karą Donbase“: putinistai Donbase valdžią užgrobė ir karą pradėjo tris savaites iki gaisro Odesoje.

Be to, likus savaitei iki riaušių Odesoje maskoliai nuo Ukrainos atplėšė Lugansko pseudorespubliką, o dar prieš du mėnesius užgrobė Krymą. Būtent tokie agresyvūs Rusijos veiksmai sukėlė įtampą Odesoje, nes Kijevas baiminosi, kad Maskva ir šį regioną bandys atplėšti nuo Ukrainos.

Riaušės Odesoje prasidėjo po to, kai putinistai nušovė mitinguojantį ukrainietį Igorį Ivanovą.

Vėlesni demaskavimai paliudijo, kad tokia Kijevo baimė buvo pagrįsta, nes Maskvoje jau buvo ruošiami Odesos respublikos pasai ir siuvamos separatistinės vėliavos.

Odesos įvykius stebėjęs, vėliau jos tyrimo komisijoje dalyvavęs chemikas žurnalistas Vladislavas Balinskis neslėpė pasipiktinimo Kremliaus teiginiais. Tyrėjas papasakojo, kad putinistai 2014-ųjų pavasarį pasistatė dujomis apšildomas palapines, jose apsigyveno ir ėmė ištisomis paromis kritikuoti naują Ukrainos valdžią.

Maskvai vasario 24 dieną užėmus Krymą, putinistai išdrąsėjo ir bandė užgrobti Odesos policijos ginklų sandėlį, okupuoti miesto meriją. Tai išbudino Kijevo politikus, kurie į rusakalbę Odesą pasiuntė Kijevo Maidano barikadose užsigrūdinusius aktyvistus.

Šie įrengė blokadas miesto prieigose – tikrino mašinas, ar jose nėra vežami ginklai maskoliams. Kremliaus rėmėjams buvo nurodyta išardyti palapines prie Profsąjungų rūmų ir mitingus rengti tik dienomis.

Tokiam nurodymui nepaklusus, ukrainiečiai nutarė patys išardyti putinistų palapines, stendus ir sceną. Tai padaryti buvo nuspręsta gegužės antrą dieną, kai Odesoje vyko futbolo rungtynės tarp vietos „Černomoreco“ ir Charkovo „Metalisto“ komandų.

Šių komandų sirgaliai draugavo vieni su kitais ir garsėjo Kijevo palaikymu. Buvo tikimasi, kad išsigandę į miestą suvažiavusių keleriopai gausesnių Kijevo šalininkų putinistai patys palapines ir susirinks.

Siekdamas taikaus konflikto išsprendimo, Odesos meras sukvietė putinistų lyderius, išmokėjo jiems solidžias pinigines premijas ir išgavo pažadą gegužės antrą dieną nemitinguoti.

„Visi buvo įsitikinę, jog palapinių miestelį pavyks taikingai likviduoti ir nei miesto vadovai, nei politinių partijų lyderiai nenuspėjo tragedijos“, – pasakė V. Balinskis. Buvo planuojama, kad į Odesą kitą dieną iš Kijevo atskris Julia Tymoszenko (Julija Timošenko) ir pasakys kalbą apie Ukrainos vienybę.

Vidurdienį miesto centre į pergalingą eiseną ėmę rinktis Kijevo šalininkai didžiai nustebo pamatę, jog netoli buriasi ir gausūs Kremliaus rėmėjai. Spėjama, kad jų lyderiai naktį gavo iš Maskvos nurodymą priešintis, todėl putinistai ėmė svaidyti į ukrainiečius butelius ir akmenis, o po kiek laiko – ir šaudyti.

Videokameros įamžino, kad į Kijevo šalininkus šaudę asmenys slėpėsi už policininkų nugarų, kas sukėlė įtarimus, jog dalis policininkų buvo ištikimi Maskvai.

Nuo kulkų žuvus dviem ukrainiečiams, žinia apie šių mirtį įsiutino bičiulius, tad netrukus keli jų irgi atsinešė ginklų.

Vaizdo kameros įamžino, kad putinistai buvo gerai pasiruošę kovai – per naktį buvo pridarę daugybę Molotovo kokteilių. Ukrainiečiai Molotovo kokteilius skubiai darėsi gatvėje, pildami iš butelių nusipirktą alų ir pripildami benzino.

Riaušės centre tęsėsi kelias valandas, per susišaudymus iš viso žuvo aštuoni asmenys, o keliasdešimt buvo sužeisti kulkomis ir akmenimis. Vėliau ukrainiečiai, sulaukę iš stadiono atėjusių futbolo aistruolių, patraukė už kelių kilometrų esančių Profsąjungos rūmų link.

Čia buvę demonstrantai paskubomis subėgo į rūmus, kartu sukviesdami ten sueiti ir kelis šimtus pašalinių žioplių. Šių dauguma ir tapo aukomis, mat liko vestibiulyje, o protestų lyderiai užsibarikadavo užlipę ant stogo.

Nuo stogo putinistai į susirinkusius šaudė, mėtė sprogmenis ir akmenis. Ukrainiečiai iš pradžių aikštėje padegė visas putinistų palapines, o po to ėmė veržtis į rūmus. Po keliolikos minučių vestibiulyje, kurio duris ir langus putinistai užbarikadavo mediniais pastoliais, pasirodė ugnies liepsnos. Gaisras greičiausiai kilo nuo įmesto „Molotovo“ kokteilio, nors jį sukelti galėjo ir su degiu skysčiu neatsargiai pasielgę putinistai.

Užsidegus medinėms barikadoms vestibiulyje buvę žmonės puolė bėgti laiptais į viršų ar prie langų, tikėdamiesi juos pradarę iššokti. Langai, deja, buvo su grotomis, o viršutiniuose aukštuose buvo mažai praėjimų – ten įsikūrusios firmos buvo juos užtvėrusios grotomis.

Po kelių minučių nuo degančios medienos liepsnoti ėmė sienų dažai, plastikiniai elementai ir ant grindų prapiltas benzinas. Pradaryti langai sukėlė skersvėjį ir ugnį įžiebė tiek, jog temperatūra laiptų aikštelėje, anot V. Balinskio, pasiekė 600 laipsnių.

Supratę, kad gaisras tapo žudikiškas, ukrainiečiai puolė gelbėti putinistų – nunešė prie pastato metalinę estrados konstrukciją, kad jie saugiai galėtų nulipti iš antro aukšto. Aukų galėjo būti mažiau, tačiau ant stogo užsilipę aršiausi maištininkai uždarė liukus ir neįleido bėgusiųjų nuo gaisro.

Žuvusiųjų skaičių padidino ir tai, kad gaisrininkai atvyko tik po pusvalandžio, nors jiems važiuoti reikėjo vos 500 metrų. Gaisrininkų vadai vėliau teisinosi bijoję, kad pavaldiniai gali nukentėti nuo riaušininkų ir netikėję, kad situacija yra tokia rimta.

Panašiai teisinosi ir policijos vadai, nors jų keistas elgesys taip ir liko neatskleistas, mat net trys policijos vadai po tragedijos paspruko į Rusiją.

Nepriklausomo tyrimo išvados

Nelaukdami oficialaus Kijevo tyrimo pabaigos keliolika Odesos žurnalistų, teisininkų ir mokslininkų susibūrė į ekspertinę „Gegužės antrosios grupę“ ir paskelbė savo išvadas apie tragediją.

Grupė surinko ir paviešino visus faktus apie tos dienos įvykius, tačiau kaltųjų paiešką patikėjo spręsti teismui. Grupės ekspertai apie tragedijos priežastis spaudai išsakė vien subjektyvias asmenines nuomones.

Pasikartojanti ekspertų išvada yra tokia: tragedija nebuvo suplanuota, o ją sukėlė fatališkai susiklosčiusių aplinkybių visuma. Kaltais reiktų laikyti daug ką: aplaidžiai dirbusius teisėsaugininkus ir gaisrininkus, radikalumą kursčiusius politikus, demonstracijų organizatorius ir pačius demonstrantus.

Maskva visą kaltę suvertė ukrainiečiams, o įvykius įvardijo kaip „Odesos Chatynę“, teigdama, kad ukrainiečiai atkartojo Vokietijos nacių, 1943 metais sudeginusių šio baltarusių kaimo gyventojus, žiaurumą.

Melui pagrįsti Maskva panaudojo kelias trumpas vaizdo įrašų iškarpas, kurios įamžino, kaip vienas ukrainietis spiria pro langą iššokusiam separatistų lyderiui, o kitas šaudo per riaušes centre. Gerokai gausesnius įrašus, demaskuojančius, kad pirmi šaudė ir kruvinus susirėmimus inicijavo Maskvos šalininkai, Kremlius nuslėpė.

Maskva neskelbia ir to, kad finansavo ir kurstė riaušininkus, o po tragedijos priglaudė nuo teismo pabėgusius policijos vadus ir maišto lyderius, siekusius atplėšti Odesos regioną nuo Ukrainos.

Policininkų ir separatistų vadų pabėgimas apsunkino tragedijos tyrimą. Jį, deja, sukomplikavo ir objektyvių bei subjektyvių faktorių nulemtas Kijevo neveiklumas tiriant tragediją.

Tuo metu Ukraina išgyveno Krymo netektį, prasidėjusį karą Donecko ir Luhansko regionuose, ko fone Odesos tragedija neatrodė tokia sukrečianti. Tyrimą sukomplikavo ir subjektyvūs faktoriai – tai, kad visos partijos ir keli milijardieriai oligarchai stengėsi išvengti kaltinimų saviems aktyvistams ir kišosi į tyrėjų darbą. Kišosi ir Rusija, o dėl daugybės trukdžių nebuvo surinkti visi įkalčiai. Iš tyrimo atsistatydino keliolika prokurorų, dėl ko byla per aštuonerius metus iki galo nebuvo ištirta. Tai liudija dideles prieškarinės Ukrainos teisingumo spragas, ką negailestingai kritikavo tarptautinės organizacijos.

Maskvos melą apie Odesos tragediją Briuselyje labai aktyviai, anot V. Belinskio, skleidė Latvijos rusų sąjungos lyderė, europarlamentarė Tatjana Ždanok.

Eldoradas BUTRIMAS

Specialiai iš Odesos Ukrainoje


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas