Pajūrio naujienos
Help
2023 Sausis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Apklausa

Ar jau turite savo favoritą tarp kandidatų į merus?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Europarlamentaras Petras Auštrevičius akcentavo, kad ES suteikta karinė parama Ukrainai yra didžiausia bet kada suteikta pagalba karinėmis priemonėmis ne ES valstybei narei.

Žmones jaudina ne tik neteisėta Rusijos agresija prieš Ukrainos valstybę ir ukrainiečių tautą. Neramina daugybė klausimų, kodėl taip atsitiko, kokia pasaulio ir Europos Sąjungos šalių reakcija į tai, ką jos gali padaryti, kad karas pagaliau baigtųsi, o Ukrainai pavyktų išsigydyti karo žaizdas. Įžvalgomis apie tai, apie šiandieninę situaciją, susijusią su situacija Ukrainoje, pasidalino Europos Parlamento (EP) narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Petras Auštrevičius.

– Įvardinkite savo pastarąjį darbą, kurį, kaip EP narys, atlikote dėl Ukrainos?

– Nuo pat Rusijos pradėto karo dienos, vasario 24-osios, turbūt nebūna valandos, kad nedalyvaučiau kokiame nors pokalbyje, derybose, teisės akto ar politinio pareiškimo kūrimo procese dėl Ukrainos.

Kaip vieną pastarųjų darbų galėčiau įvardinti iniciatyvą, kuria visos Europos Sąjungos (ES) lygiu buvo įtvirtintas Rusijos, kaip teroristinės valstybės, statusas. Man teko vadovauti deryboms, po kurių net 494 europarlamentarų balsais „už“ Europos Parlamentas patvirtino rezoliuciją – ja Rusija pripažinta terorizmą remiančia valstybe, naudojančia teroristinius veikimo būdus.

Europos Parlamentas, Strasbūre patvirtinęs šią rezoliuciją, žengė ypač svarbų žingsnį. Tebesitęsianti atskirų ES šalių prekyba su teroristine Rusija – naftos ir kitais produktais – privalo liautis. Tikiuosi, Europos Komisija jau artimiausiu metu parengs konkrečius teisės aktus, išplaukiančius iš šios rezoliucijos, taip užkirsdama kelią interpretacijoms ir dvigubiems standartams.

Šiandienos Rusija yra valstybė-žudymo mašina, vykdanti terorizmu grįstą politiką. Matome daugiau negu akivaizdžius terorizmo aktų įrodymus. Tai daugiau kaip 700 teroristinių išpuolių prieš Ukrainos sveikatos priežiūros įstaigas, įskaitant gimdymo namus. Žūsta kūdikiai ir vaikai, moterys ir senoliai. Išsprogdinta pusė Ukrainos energetikos sistemos pajėgumų, Ukrainos karių išvaduotose vietovėse aptinkamos masinės ukrainiečių civilių žmonių kapavietės, kankinimo kameros, išprievartautos moterys ir vaikai.

Vien per 2022 metus Ukrainoje Kremliaus smogikai pražudė daugiau kaip 430 vaikų, milijonai ukrainiečių buvo priversti palikti namus. Mūsų kaimynėje Lenkijoje, netoli sienos su Ukraina, tas pats rusiškas raketinis terorizmas pražudė du lenkus.

Agresorės Rusijos ir jos, kaip teroristės, statuso įtvirtinimas Europos Parlamente buvo būtinas, kad Rusijos izoliacija – politinė ir ekonominė – taptų totali.

– Šių metų ES šalių prekybos su Rusija statistika rodo, kad kai kurios svarbios ES valstybės, prasidėjus karui Ukrainoje, ne tik nesumažino prekybos su Rusija apimčių, bet jas net padidino. Kaip tai paaiškinti?

– Rusijos ekonominio išlikimo planas vis dar veikia ne dėl jos stebuklingų galių, bet dėl kai kurių paslaugių partnerių lankstumo.

Reikšmingas Rusijos prekybos su Kinija, Indija ar Brazilija augimas po vasario 24-osios nebuvo netikėtas, nes kiekviena šių valstybių turi savų išskaičiavimų. Paaiškinti ryškų dvišalės prekybos su Nyderlandais, Belgija ar Ispanija augimą yra sunku.

Dalies Vakarų valstybių dviveidiškumas ir oportunizmas yra tokios pat grėsmės saugumui, kaip ir agresija prieš Ukrainą. Kaina už baime ir neapsisprendimu pagrįstą politiką ateityje tiktai augs.

Laipsniška ES sankcijų paketų priėmimų politika – dabar rengiamas jau 9-tasis ES sankcijų paketas – iš esmės sugriežtino ekonomines ir politines Rusijos veikimo sąlygas, bet apsiribojo vienus ar kitus sektorius įtraukti į sankcijų sąrašą, taip paliekant galimybes tolesniems abipusiai „naudingiems“ prekybiniams ryšiams.

– Kiek Europa vis dar moka Rusijai už energetinius resursus?

– Daugelis, įskaitant didžiąsias ES valstybes, šiemet priėmė visą virtinę sprendimų, kad tų rusiškų energijos resursų jau artimiausiu metu atsisakytų. Bet realybė tokia, kad tas resursas vis dar yra naudojamas, nors ir mažesnėmis apimtimis negu iki karo.

Skaičiuojama, kad vien per spalio mėnesį už rusišką naftą Europa sumokėjo per 20 mlrd. Eur. Karo laikotarpis, vertinant prekybą energetikoje, praturtino Rusiją daugiau kaip 100 mlrd. Eur.

Galima palyginti: iki 2022 m. vasario ES valstybės kartu sudėjus už Rusijos energetinius išteklius – dujas, naftą ir uraną – mokėjo per 1 mlrd. eurų per dieną, taip nutolindami Europos energijos rinkos nepriklausomumą.

Tas pats Baltijos jūroje susprogdintas ir jūros vandeniu jau užpildytas dujotiekis „Nord Stream“ nuo pat pirmos dienos buvo Kremliaus šantažo įrankis, politinis, o ne ekonominis projektas. Jis jau palaidotas jūroje.

Rusiškos dujos niekada nebuvo ir, tikiuosi, Europoje jau nebebus sprendimas. Gerai tai, kad jau rasti amerikietiškų ir norvegiškų dujų tiekimo keliai.

– Apibendrinkite finansinę ir politinę ES paramą Ukrainai nuo karo pradžios iki dabar.

– ES parama Ukrainai po naujų Rusijos raketinio terorizmo aktų ir tebesitęčiančių karo nusikaltimų tolygiai auga. ES nuosekliai griežtina savo poziciją agresorės atžvilgiu, tuo pačiu įsipareigojo toliau tvirtai finansiškai remti Ukrainą.

Gal kai kas karo veiksmų fone jau pamiršo gana svarbią detalę: 2022 m. vasario 28 d. Ukraina pateikė paraišką tapti ES šalimi kandidate, o jau birželio 23 dieną Europos Vadovų Taryba priėmė palankų sprendimą, suteikdama Ukrainai kandidatės statusą.

Šis procesas, paprastai trunkantis ne vienerius metus, Ukrainos atveju įvyko per mažiau kaip 4 mėnesius. Tai akivaizdžiai patvirtino, kad Ukraina priklauso ES valstybių šeimai ir pagrįstai gali tikėtis ne tik partnerystės, bet ir tarpusavio įsipareigojimų dėl narystės.

Finansinės ES paramos dydis, pasiekiantis Ukrainą, yra beprecedentis. Tikiu, kad jau artimiausiu metu bus išspręsti klausimai, kad reikiamos išmokos Ukrainą pasiektų laiku ir kuo greičiau.

Iki šių metų lapkričio ES negrąžintinos tiesioginės paramos ir lengvatinių paskolų forma suteikė Ukrainai 19,7 mlrd. Eur. Iš jų 7,3 mlrd. Eur yra negrąžintina paskola ir garantijos, o 12,4 mlrd. Eur yra parama Ukrainos nacionaliniam biudžetui ir humanitarinė pagalba. Greta to ES suteikė Ukrainai karinės pagalbos už 3,1 mlrd. Eur. Tai yra didžiausia bet kada suteikta pagalba karinėmis priemonėmis ne ES valstybei narei.

ES finansinės pagalbos įsipareigojimas lieka ir 2023 metams. Šiuo metu pateiktas sprendimas suteikti Ukrainai paramos už 18 mlrd. Eur. Neabejoju, kad ši parama 2023 m. pabaigoje bus gerokai didesnė už įvardytą sumą.

– Ar Ukrainai, kad ji taptų ES nare, pakanka būti Rusijos agresijos auka? Gal atvirkščiai, jai irgi bus taikomi tie kriterijai, kurių ES laikėsi priimdama naujas šalis-nares? Kokie tų kriterijų svarbiausi?

– Rusijos agresija prieš Ukrainą buvo stipri politinė paskata per rekordiškai trumpą laiką suteikti Ukrainai ES kandidatės statusą, bet ES tikrai negali vienpusiškai pakeisti stojimo į ES taisyklių ir kriterijų, kuriais remiantis valstybės kandidatės tampa narėmis.

Šiuo metu Ukraina yra viena iš septynių ES šalių kandidačių. Individualizuotas narystės vertinimas sukeltų neigiamą kitų kandidačių reakciją. ES narystės kriterijai visoms šalims kandidatėms išlieka tie patys. Tai yra funkcionuojančios demokratijos ir teisės viršenybės reikalavimai, funkcionuojančios rinkos ekonomikos kriterijus, gebėjimas taikyti ES teisę, visaverčiai dalyvaujant ES kaip organizacijos veikloje. Verta paminėti, kad visi šie išvardinti kriterijai nereiškia, kad Ukrainai negali būti taikomas pagreitintas stojimo į ES procesas, pirmiausia įvertinant jos pačios daromą pažangą daugelyje sričių, ypač kovoje su korupcija ir stiprinant teismų nepriklausomumą.

– Kokį žiemos scenarijų pieštumėte ir Ukrainai, ir ES šalims? Kaip jos išgyvens žiemą? Ar tikrai ES išlaikys išbandymą – ar nepavargs, ar nesuskils, kai kalbama apie paramą Ukrainai, sankcijas Rusijai?

– Daugelis suvokia, kad esminis klausimas yra energijos resursų kainos. Rusijos energetinis šantažas ir karo sukelta suirutė pasaulinėse energetikos rinkose lėmė nepamatuotai didelį naftos ir dujų kainų kilimą. Rugpjūtį buvo pasiektas kainų pikas, kuomet stokojant tikrumo dėl patikimo tiekimo ir prognozuojant galimai šaltą žiemą, didžiulį išteklių poreikį, energetikos rinkose vyravo panika ir kainų kėlimo vajus. Vis dėlto ES ėmus bendrai spręsti energetikos reikalus jau rugsėjį ir ypač spalį dujų kainos pradėjo kristi.

Kitas reikalas – situacija Ukrainoje, kur šalies energetikos pajėgumai dėl Rusijos teroristinių veiksmų yra sumažėję perpus. Mano draugai iš Ukrainos pasakojo, kad jeigu, pavyzdžiui, Kijeve anksčiau nebuvo elektros iki 10–12 valandų per parą, tai šiuo metu šis laikas siekia 12–18 valandų. Kai kurie Kijevo gyventojai neturi elektros išvis, ką jau kalbėti apie kitus Ukrainos regionus. Nutrūkus elektros tiekimui dingsta ir vanduo, netolygiai tiekiamos dujos. Be Vakarų papildomos ir tvirtos pagalbos Ukraina šią žiemą neišgyvens. Vakarams šiuo metu reikia skubiai tiekti elektros generatorius, transformatorius, kitą reikiamą įrangą.

– Kaip pačią Rusiją veikia jos pačios pradėtas karas?

– Vakarų ir jos partnerių iki šiol pritaikytos sankcijos Rusijai reiškia konkrečias pasekmes. Iš Rusijos pasitraukė visi pagrindiniai vakarų investuotojai, didžioji dalis gamintojų, kone dviem trečdaliais sumažėjo įprastų prekių prekybos apimtys. Problemiška prekybos sritimi išlieka prekyba naftos produktais. Tačiau yra numatyta, kad Europa jau nuo 2023 metų, Europos Komisijos sprendimu, atsisakys ir perdirbtų rusiškos naftos produktų.

Kas dėl tikrosios padėties Rusijoje, negalime jos žinoti. Tačiau net oficialiai Kremlius skelbia apie recesiją, BVP sumažėjimą. Tikroji Rusijos ekonomikos padėtis yra gerokai blogesnė ir nuolat blogėja. Galima tik įsivaizduoti, kokia padėtis Rusijos provincijoje.

Ekonominių Vakarų sankcijų instrumentas daro įtaką ir verčia Kremliaus režimą pripažinti stipriai blogėjančią socialinę padėtį, kuri net Rusijoje gali paskatinti žmones išeiti į gatves.

---

„Pajūrio naujienos“ vykdo projektą „Saugi informacija – propagandos priešnuodis“, kurį iš dalies remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas