Pajūrio naujienos
Help
2024 Vasaris
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe291623
Še3101724
Se4111825
Apklausa

Ar pasigendate naujų rajono Savivaldybės projektų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Vanduo užpylė Kretingą, o gyventojų skambučiai – redakciją

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2023-11-10

Iš kanalizacijos šulinio pievoje prie Savanorių g. 59 namo vanduo tryško stambiomis čiurkšlėmis ir tekėjo į kiemą. „Bijau, kad neužtvindytų rūsio, kur įrengta elektros skydinė. Liktume ne tik be elektros, bet ir be šildymo“, – sakė Renata Palubinskienė.

Dėl potvynio Kretingos rajono Savivaldybė trečiadienio rytą surengė Ekstremalių situacijų valdymo komisijos posėdį. Buvo sudarytas Operacijų valdymo centras, paskelbta ekstremali situacija dėl grėsmės vandens taršai. Dalį su lietaus vandeniu susimaišiusių nevalytų nuotekų nutarta išleisti į Tenžės upę.

Sprendimas drastiškas, bet vadino jį neišvengiamu

Operacijų valdymo centro vadove paskirtos „Kretingos vandenų“ direktorės Eglės Alonderienės teigimu, per parą į miesto valymo įrenginius paprastai atiteka apie 3–5 tūkst. kub. m nuotekų, o parą prieš Ekstremalių situacijų valdymo komisijos posėdį jų, susimaišiusių su lietaus vandeniu, suplūdo keturgubai – per 20 tūkst. kub. m. Tiek daug valykla nepajėgi priimti. Sprendimas nuotekų valykloje atsukti avarinę sklendę ir teršalus išleisti į Tenžę kad ir drastiškas, tačiau meras Antanas Kalnius jį pavadino iš blogybių geriausia, mat srauto neatlaikantys įrenginiai kuriam laikui visai nustotų veikę, ir žala būtų padaryta kur kas didesnė. Posėdyje dalyvavęs Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos vyriausiasis specialistas Stanislovas Kučinskas apie priimtą sprendimą, kuriam neprieštaravo ir aplinkosaugininkai, paprašė oficialiai raštu informuoti kaimynines Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto savivaldybes, mat teršalai neabejotinai pasieks ir per jų teritoriją tekančią Danę. „Klaipėdiečių visuomenė turi žinoti“, – akcentavo S. Kučinskas.

Iki prasidedant posėdžiui meras ir administracijos direktorius Povilas Černeckis buvo apvažiavę miestą, tarp sudėtingiausių vietų jie įvardijo Geležinkelio, Savanorių, Grafų Tiškevičių bei aplinkines gatves, Žemaitės alėją, taip pat kaimo turizmo sodybą „Vienkiemį“, keletą prekybos centrų.

Kadangi sinoptikai bent tris artimiausias dienas vis dar prognozavo lietingus orus, A. Kalnius Žemės ūkio skyriaus vedėją Ženetą Seniūnienę įpareigojo atlikti monitoringą – vandens lygį Akmenos upėje, Padvarių, Tūbausių užtvankose stebėti kas valandą iki 1–2 nakties.

Ekstremalių situacijų valdymo komisijos posėdyje sprendimas skelbti ekstremalią situaciją ir nuotekas leisti į Tenžę buvo priimtas vienbalsiai.

Tenžę teršė 5 valandas, iššūkiu tapo Minija

Iš nuotekų valyklos Tenžė buvo teršiama 5,5 val., trečiadienį vakare, apie 17.30 val., avarinė sklendė buvo užsukta. Situacija toliau akylai buvo stebima, jei reikės, buvo pasiruošusios dirbti visos tarnybos – be „Kretingos vandenų“, ir „Šilumos tinklai“, ir „Kretingos komunalininkas“. Ketvirtadienį iš ryto A. Kalnius pasidalino informacija, jog padėtis stabilizavosi: „Šeštos valandos duomenimis, vandens lygis Akmenoje ties Kretinga siekė kiek daugiau nei 415 cm bei per naktį nukrito apie 7 cm. Vandens lygis Akmenos upės užtvankose taip pat nukrito apie 4 cm. Miesto lietaus nuotekų tinklai vis dar pilni vandens, siurbliai dirba visu pajėgumu. Turimais duomenimis, išskirtinių pagalbos prašymų naktį tarnybos Kretingoje nesulaukė. Toliau situacija priklausys nuo kritulių kiekio“, – teigė meras.

Tačiau rajono Savivaldybės laukė naujas iššūkis – Minija. Naktį vandens lygis šioje upėje ties Kartena viršijo stichinį lygį ir vakar, 6 valandos ryto duomenimis, pasiekė beveik 531 cm, stichinis vandens lygis – 520 cm. Iš viso per parą vandens lygis Minijoje pakilo daugiau negu 50 cm. Upė iš krantų yra išsiliejusi tradicinėse vietose, pavojaus gyventojams nekelia.

Putodama šniokštė ir Akmenos upė Birutės gatvėje.

Poreikio prašyti leidimo nebuvo

Tuo metu, kai Kretingą ir jos prieigas užplūdo vanduo, „Pajūrio naujienų“ redakciją – sunerimusių gyventojų skambučiai. Jų sulaukėme iš Geležinkelio, Parko, Akmenės, Grafų Tiškevičių, Savanorių, Dvaro Ganyklų Padvariuose gatvių.

„Ką daryti? Skęstam, valdžia nereaguoja“, – skundėsi vieni. Kiti teigė suprantantys, kad žurnalistai atėję vandens neišsems, bet viešumas esą geriau negu tyla, gal spauda valdininkus „išjudins“.

„Akmena akyse bežiūrint kyla. Iškart supratau, kad nelaimė čia pat, skambinau į „Kretingos komunalininką“, sakau, atvažiuokit greičiau, užtvankos sklendę atsukit, tegul nubėga vanduo – bet ne, sakė, be Savivaldybės leidimo to daryti negalima... Dabar jau šaukštai po pietų – mano rūsys pilnas“, – guodėsi Akmenės gatvėje gyvenanti kretingiškė Ona.

Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje ir meras A. Kalnius svarstė, ar galima sklendėmis valdyti tvenkinių situaciją? Žemės ūkio skyriaus vedėja Ž. Seniūnienė paaiškino, kad, norint atsukti sklendes ir vandenį nuleisti, kiekvieną kartą būtina gauti Aplinkos apsaugos agentūros leidimą, be to, atsukant turi dalyvauti ir jų specialistas. Savivaldybei priklausančių užtvankų būklė melioracijos specialistų buvo patikrinta spalio viduryje, visus reikalavimus atitiko, todėl iki šiol poreikio tokio leidimo prašyti nebuvo.

Skendo kaimo turizmo sodyba „Vienkiemis“.

Mato bėdas ir dėl drenažo

„Kaip Padvarių vaikams reikės pareiti iš mokyklos?“– retoriškai klausė Dvaro Ganyklų gatvėje gyvenantis Audrius. Jo manymu, neišspręsta elementari problema: gyvenamųjų namų plėtrą vykdantis statytojas turėjo pakloti normalius lietaus nuotekų vamzdžius, tinkamai įrengti nuolydį, tačiau taip matyt nepadaryta.

„Kitoje gatvės pusėje drenažas įrengtas, norėjom, kad ir mums įrengtų – bet, pasirodo, jeigu 30 procentų sumos savo pinigais neprisidėsi, tai niekas ir neįrengs“, – teigė Audrius. Anot jo, čia taip pat, kaip su pažadu, kai baigsis statybos, išasfaltuoti gatvę. „Kol perki būstą, statytojai neatvirauja, o kai jau nusiperki, – pūkšt kaip skuduru per galvą gauni: jeigu nori, kad išasfaltuotų, prisidėk“, – kalbėjo padvariškis.

„Mes Grafų Tiškevičių gatvėje stipriai tvinstam jau ne pirmą kartą. Prieš Kalėdas Žemės ūkio skyriui parašiau prašymą, kad melioracijos specialistai pavasarį atvyktų, pasižiūrėtų, kas su drenažu ne taip. Patikrino – iš mūsų pusės viskas gerai, nesikemša, bet vienas kaimynas neįsileidžia patikrinti... Specialistas liepia mums patiems su juo derėtis. Kodėl patiems? – svarstė šios gatvės gyventoja Daiva. – Nei mes tą kaimyną pažįstam, nei norim jo prašyti. Kiekvienas turim savo darbą dirbti, melioracijos specialistai – taip pat.“

Povilas Večerskis savo „audinę“ išvairavo iš plūstančio Savanorių g. 59 namo kiemo.

O jeigu vėl dings elektra?

„Tegul tik pabando rūsius užlieti – „Kretingos vandenis“ paduosime į teismą“, – įpykęs kretingiškis Rimantas. Jo žodžiais, rūsius ir ten laikomas bulves antradienio rytą dar buvo galima išgelbėti, daugiabučio gyventojai pasikeisdami telefonais atakavo bendrovę, kad imtųsi priemonių, tačiau nesulaukę.

„Mes irgi nebežinom, kur daugiau kreiptis – be botų neišbrendam, kieme vandens – iki kelių, visi automobiliai apsemti. Skambinom merui, jis klausė, kodėl – jam? Esą namo administratorius pirmiausia turėtų rūpintis... – pasakojo žurnalistus į Savanorių g. 59 pasikvietusi vadinamojo tremtinių namo gyventoja Renata Palubinskienė. Moteris teigė labiausiai bijanti, kad nepasikartotų 2017-ųjų scenarijus, kai per panašų potvynį vanduo buvo prasiveržęs į pastatą ir dingo elektra. „Auginau tuomet mažą vaiką, vyrui teko mus į kaimą išvežti, nes neliko nei šildymo, nei galimybės maistą gaminti – dujų name juk neturime“, – prisiminė Renata.

Jeigu scenarijus pasikartotų, nežinia, kaip ištvertų šeimos, kuriose yra gulinčių ligonių. O tokių name – ne vienas. „Greitoji medicinos pagalba prireikus šiandien iki mūsų neprivažiuotų“, – kalbėjo kretingiškė. Netoli esančioje pievoje ji parodė kanalizacijos šulinį, iš kurio kaip iš fontano stambiomis čiurkšlėmis čiurlendamas kilo ir į kiemą tekėjo vanduo. „Čia – problema, kažkur toliau vamzdžiuose matyt yra užsikimšę“, – svarstė pašnekovė.

Vaizdas Kretingos kapinėse

Atliko namo administratoriaus darbą

Bet bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorė Eglė Alonderienė, kaip ir gyventojams, kurie kreipėsi į bendrovę, tvirtino: vandentiekio tinklai patikrinti visame Kretingos mieste, užsikimšusių nėra, gedimų – taip pat neaptikta. „Tiesiog perpildyti vandentiekio kolektoriai, vandens jie gali priimti tiek, kiek gali. O mūsų įmonės Avarinė tarnyba dirbo per visą naktį, darbininkai „karščiausiose“ vietose žmonėms padėjo“, – sakė direktorė.

„Su gamta nepakovosi. Žinau, kad tarnybos reagavo į kiekvieną rimtesnį atvejį“, – įsitikinęs A. Kalnius. Jo žodžiais, išties galima sakyti, kad Savivaldybė vadinamajame tremtinių name atliko namo administratoriaus darbą. „Savo iniciatyva mes pasitelkėm ugniagesius gelbėtojus – karteniškių komanda motoriniu siurbliu iki vėlaus vakaro traukė vandenį ir iš jau semiamo rūsio, kuriame įrengta elektros skydinė, ir iš kiemo. Kad vanduo nutekėtų, lauke dviejose vietose „Kretingos vandenų“ darbininkai, mačiau, ekskavatoriumi iškasė du griovius“, – teigė įvykių sūkuryje ir pats dalyvavęs A. Kalnius.

---

Aplinkosaugos specialistai tyrimui paėmė iš valyklos išbėgusių nuotekų mėginius.

KRETINGOS MIESTO GYVENTOJAMS REKOMENDUOJAMA MAISTUI NEVARTOTI ŠULINIŲ VANDENS

Kretingos mieste dėl didelių liūčių užsipildžius vandens surinkimo kolektoriams, vanduo ne tik apsėmė dalį Kretingos miesto gatvių – užpilti ir šuliniai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai, reaguodami į šią situaciją, rekomenduoja gyventojams nevartoti šulinių vandens maistui, kadangi toks vanduo gali būti užterštas cheminėmis medžiagomis ar mikroorganizmais. Patariama maistui vartoti fasuotą geriamąjį vandenį.

Vienos sveikatai pavojingų cheminių medžiagų, kuriomis dėl liūčių gali būti užterštas šulinių vanduo, yra nitritai ir nitratai. Pagrindinis nitratų ir nitritų šaltinis dirvožemyje ar vandenyje yra azoto turinčios medžiagos, patenkančios su trąšomis, mėšlu, nuotekomis ir pan.

Didžiąją dalį šių junginių suaugę žmonės gauna su maistu (daugiausia su daržovėmis), o pieno mišiniais maitinami kūdikiai – su užterštu geriamuoju vandeniu, naudojamu pieno mišiniams paruošti. Apsinuodijus šiais azoto junginiais gali pasireikšti methemoglobinemija. Jos metu atsiranda deguonies trūkumas organizmo audiniuose. Ši būklė ypač pavojinga kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus.

Pasibaigus potvyniui rekomenduojama šulinius išvalyti ir dezinfekuoti, bei atlikti šulinių vandens tyrimus. Šeimos, turinčios kūdikių iki 6 mėn. amžiaus, ar nėščiosios, kurių maistui naudojamas šulinio vanduo, gali kreiptis į NVSC, kad jis būtų ištirtas dėl taršos nitritais ir nitratais. Tyrimai atliekami valstybės lėšomis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas