Ar didžiuojatės, kad esate lietuvis?

– Be abejo, didžiuojuosi, kad esu lietuvis. Man niekada nėra kilę minčių išvažiuoti gyventi kur nors kitur. Laimingas, kad čia mokosi mano vaikai, čia dirbu aš pats, stengiuosi dalyvauti politikoje, investuoju į žinias ir jomis dalinuosi su kitais. Savo šalyje esam laisvi, nepriklausomi, turim žodžio, minties ir veiksmų laisvę.

– Esu patriotas iš visos širdies. Visąlaik didžiavausi ir didžiuojuosi Lietuva, lietuviais, valstybe ir viskuo, kas joje vyksta. Man viskas savo šalyje yra gerai. Nė pagalvojęs nesu, kad galėčiau kur nors emigruoti.

– Kai atgavus nepriklausomybę žmonėms buvo keičiami pasai, iš tuometinio Pasų stalo gavau grasinantį pranešimą atvykti, jeigu ne, tai būsiu teisiama. „Kokią pilietybę imsit?“ – ten manęs griežtai paklausė. Pamenu, stoviu apstulbusi: žinoma, kad Lietuvos! – atsakiau, nes aš esu lietuvė... Tik po kelerių metų supratau, kodėl toks klausimas buvo kilęs – mano tėvai tremtiniai neturėjo teisės grįžti gyventi į Lietuvą.

– Esu krepšinio treneris, dirbu su vaikais, o Lietuvos rinktinėje – su jaunimu. Daug keliaujame, dalyvaujame įvairiose tarptautinėse varžybose. Kur bebūtume, visada smagu pasisakyti, kad esame iš Lietuvos, pasidžiaugti, kad, nors mūsų šalis ir nedidelė, tačiau yra daug sportuojančių, tarp jų – krepšinio entuziastų, papasakoti apie mūsų tradicijas, būti tikrais patriotais.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS