Pajūrio naujienos
Help
2024 Liepa
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar tikslinga buvo vėl riboti automobilių stovėjimo laiką Rotušės aikštėje Kretingoje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Joskaudų miške planuoja statyti atvirą lauko šaudyklą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2024-06-21
 
Būsimos šaudyklos teritoriją aprodė Saulius Bočkus (kairėje) ir Igoris Michailin.

Darbėnų seniūnijos Joskaudų kaime įsigiję miškų supamą kone 4 ha ploto žemės sklypą, klaipėdiečiai šauliai – 32-jų Igoris Michailin ir 56-erių Saulius Bočkus – sumanė jame pastatyti 2,5 ha dydžio atvirą lauko šaudyklą, kurioje galėtų treniruotis ne tik įvairių organizacijų šauliai, policijos pareigūnai, medžiotojai, bet ir jaunieji šaudymo būrelio lankytojai, taip pat – pramogaujantys civiliai. Tačiau tokios šaudyklos atsiradimo galimybės kratosi netoliese pramogų ir sveikatinimo verslus plėtojantys verslininkai.

Įrengtų apsauginius pylimus

Bendraminčiai I. Michailin ir S. Bočkus tuo tikslu įsteigė ne pelno siekiančią organizaciją – viešąją įstaigą „Vakarų šaulių šaudykla“. Jų žodžiais, lauko šaudykla būtų apjuosta apsauginiais pylimais: galinių didžiųjų pylimų vakaruose ir rytuose aukštis būtų 5,5–6 m, storis 8–10 m, o šoninių šiaurės ir pietų pusėse aukštis – toks pat, tik storis perpus mažesnis 4–5 m. Šaudyklos teritorijoje planuojama įrengti 7 šaudymo sektorius su atskiromis pertvaromis. Šaudymo lauko atstumas siektų nuo 50 iki 250 m.

Šaudykloje būtų naudojami įstatymų reglamentuojami civilinėje apyvartoje ir sporte leidžiami ginklai – B, C ir D kategorijų, nepaisant, ar jie bus lankytojų, ar šaudyklos operatorių nuosavybė. Sudėtingesnius A kategorijos ginklus būtų leidžiama naudoti Lietuvos Šaulių sąjungos, Krašto apsaugos savanorių pajėgoms, Lietuvos policijai bei teisėtiems šių ginklų licencijos turėtojams. Treniruotis šaudykloje vienu metu galėtų iki 25 asmenų.

Į atviros šaudyklos teritoriją būtų patenkama dviem keliais: iš Liepojos plento ir iš Žibininkų–Joskaudų kelio, atstumas abiem šiais žvyruotais keliais – apie 1,5–2 km. Pradėję veiklą, šiuos žvyrkelius verslininkai ketina prižiūrėti ir tvarkyti patys.

Teritorija iš visų 4 pusių ribojasi su kitomis žemės ūkio paskirties žemėmis, miškais, tad infrastruktūra – elektra, vandeniu, nuotekomis, inžineriniais tinklais ir telekomunikacijomis – organizatoriai taip pat turėtų pasirūpinti patys. Elektrai gaminti žadama įrengti saulės baterijas ir vėjo jėgainę, vandenį transportuoti, įrengti biotualetą ir pastatyti laikiną statinį darbuotojams – jūrinį konteinerį. Taip pat planuojama įrengti 20 stovėjimo vietų aikštelę automobiliams.

Neviršija leidžiamo triukšmo ribų

Nuo šaudyklos iki artimiausios Joskaudų gyvenvietės rytuose yra 2,5 km, iki Žibininkų kaimo pietuose – 3,1 km. Arčiausiai – 1,25 km atstumu – yra vienkiemis Želvių kaime, Užkylininkų g. Nr. 1.

„Prieš pradedant galvoti apie statybą, buvome pasikvietę Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistus, kurie atvirame lauke, dar nesant pylimų, matavo ginklų skleidžiamą garsą skirtingu laiku. Nustatyta, kad artimiausioje sodyboje Užkylininkų gatvėje maksimalus triukšmo lygis siekė 49,9 decibelus (dBA), kai maksimali norma dienos metu yra 60 dBA, o vakaro – 55 dBA. Tad visais atvejais triukšmo riba nebus viršyta net artimiausioje vietovėje, jau nekalbant apie Žibininkų pramogų parką ar sveikatingumo kompleksą „Atostogų parkas“, – rodydami atliktų tyrimų rezultatus, kalbėjo S. Bočkus ir I. Michailin.

Kaip svarų pavyzdį jiedu pateikė, kad pamiškėje vėjuotą dieną sklinda maždaug 50 dBA triukšmas, o, praskrendant naikintuvui, garsas siekia maždaug 150 dBA.

Abu pašnekovai neslėpė žiną apie gretimai įsikūrusių pramogų verslų atstovų nerimą dėl galimo triukšmo, tačiau sakė nuo pradžių mąstantys apie saugią ir draugišką kaimynystę. „Pietinėje sklypo pusėje dar papildomai ketiname įrengti garso slopinimo sienelę ir pylimą apsodinti pušimis“, – patikino S. Bočkus ir jo jaunesnis kolega Igoris.

 

Atviros šaudyklos Joskauduose vaizdas: iš trijų pusių sklypą supa miškai – nuo Liepojos plento iš vakarų nuo gretimo miško dar skiria Žibos upelis, priešingoje rytų pusėje ir šiaurėje – taip pat miškai, tik pietuose ribojasi su kitais atvirais žemės sklypais.

Savanorystė yra pašaukimas

Projekto sumanytojai, paklausti, kas paskatino juos jo imtis, atsakė: „Šiandienos sąlygomis šaudykla yra tiesiog būtinybė. Iš patirties drąsiai galiu pasakyti, kad vos 30 proc. šaulių temoka šaudyti. Šaulių sąjunga istoriškai nėra turėjusi savo šaudyklos. Mes einame į tirus, į požemius praktikuotis, į Kairių poligoną mus įleidžia vos dukart per metus. Tad atidaryti šaudyklą pirmiausiai mus skatina pareiga: yra toks pasakymas „Nerasite pasaulyje kitos tokios jėgos, kaip savanorio širdis“. O jeigu pavyks kažkiek uždirbti iš pramogų, bus gerai, nes teks patiems pasirūpinti infrastruktūra, ketiname įdarbinti 2 asmenis ir jiems reikės mokėti algas“.

Kiek kainuos jų šaudyklos projektas, šauliai nebuvo linkę atskleisti, tačiau sakė, kad vien už žemę sumokėję 40 tūkst. Eur. O ir rasti sklypą buvę gana sudėtinga.

S. Bočkus dar akcentavo, kad jam labai norėtųsi patriotiškai ugdyti jaunimą, mokyti juos karybos, nes pats nuo 14 metų priklausė tuometinei savanoriškai sukarintai organizacijai DOSAAF. Todėl jis siektų įsteigti kulkinio šaudymo būrelį, kai šaudoma 50 m atstumu iš mažo kalibro šautuvo. „Šaudymas, beje, yra viena saugiausių sporto šakų, nes reikalavimai – labai rimti ir griežta stebėsena, – patikino S. Bočkus, prasitaręs, kad pats esąs Sausio 13-osios gynėjas, jam suteiktas Laisvės gynėjo statusas.

Verslininkai ir medžiotojai – prieš

Jeigu Kretingos rajono savivaldybėje po viešo projekto svarstymo bus pritarta atviros šaudyklos statybai, tikino S. Bočkus ir I. Michailin, darbai pajudėtų dar šiemet, o kitą vasarą objektas pradėtų veikti.

Tačiau Palangos medžiotojų būrelio „Pensininkai“ vadovas Edmundas Petrošius nuogąstauja dėl gyvūnų gerovės aplinkiniuose miškuose, kurių viduryje ir atsirastų šaudykla: „Esame prieš, šūviai išgąsdintų žvėris. Šituose miškuose veisiasi įvairūs žvėrys – nuo elnių, danielių, briedžių, dėl maro nedaug belikę šernų, iki smulkių gyvūnų. Šaudyklų Lietuvoje reikia, bet tegul jas rengia po žeme, kaip yra pačiame Klaipėdos centre.“

Sveikatingumo komplekso „Atostogų parkas“ vadovas Ričardas Jovaiša išvis pasipiktinęs dėl tokio objekto kaimynystės: „Kai medžiotojai medžioja tame miške, mūsų klientai net prisėda nuo jų šūvių garso. Na ir kas, kad neviršija leidžiamos triukšmo normos, bet, ar jūs norėtumėte ilsėtis pliaže ataidint šūvių pokšėjimui? Iš rekreacinės zonos taptume vos ne Ukraina. Mes ne prieš šaudyklą, mes už tai, kad žmonės mokytųsi ginti tėvynę, bet pasisakome prieš jos vietą pajūryje.“

---

Karčią šaudyklos kaimynystėje patirtį turi Klaipėdos rajono Kvietinių gyvenvietės žmonės. Kvietinių bendruomenės pirmininkas Gediminas Girgždis pasakojo, kad šaudykla nuo gyvenvietės nutolusi daugiau kaip kilometrą ir vėjui pučiant gyvenvietės pusėn, šūvių garsas girdisi ir jos centre. Esant kitapusiniam vėjui – šūviai girdėti čionai įsikūrusiose kaimo pramogų sodybose, kurių lankytojai tebesistebi, kas ir kaip tokioje vietoje leido įrengti šaudyklą. Šitai „Molinio karvelio“ šaudyklai statyti leidimas buvo išduotas 2016 m., tuomet dar nereikėję atlikti poveikio aplinkai vertinimo. „Tos šaudyklos keliamo triukšmo decibelų matavimas yra tikras cirkas: matavimus atlieka laboratorijos iš Vilniaus specialistai darbo dienomis, iš anksto sutartu laiku. Bendruomenė porą medžiotojų vargais negalais priprašė, kurie sutartu laiku po porą momentinių šūvių iššovė. O šaudykloje šaudo ir serijomis iš galingų ginklų. „Kas čia? Karas?“ – klausia prie to nepratę. Šūvio garsas žmogų veikia kitaip nei pravažiuojančio automobilio ar skrendančio lėktuvo. Esant palankiam orui jis girdimas ir už 3–4 kilometrų“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkas. Jo teigimu, šaudykla veikė ir per COVID-19 pandemijos karantiną, kai žmonių judėjimas buvo apribotas, pramogaujantys suvažiuodavo prabangiais automobiliais.

Keliuku pro šaudyklą gyventojai eina Minijos link, į senas kapines. „Eini miško taku, jie šaudo, sakom „nušausite“, o jie – „ko čia vaikštote.“ Gindama savo teises bendruomenė su „Molinio karvelio“ steigėjais ir savininkais apie 2 metus sukosi teismų maratone. Per jau metų metus trunkančias kovas laimėjo tiek, kad šaudykla nebedirba sekmadieniais, darbo dienomis – vakarais. „Molinio karvelio“ šaudykla veikia Minijos ichtiologinio draustinio teritorijoje.

„Šaudyklų, ypač dabartiniais neramiais laikais, reikia, bet jos turėtų būti statomos tam tinkamose vietose, su gerai izoliuotu garsu, dar geriau, kad būtų požeminės“, – tarė G. Girgždis, pažymėjęs, kad spręsdami „Molinio karvelio“ šaudyklos keliamas problemas, telkiasi su šaudyklų nepageidaujamą kaimynystę kęsti priverstomis kitomis šalies gyventojų bendruomenėmis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas