|
|
|
Šių dienų rykštė – alergija. Kaip gydytis „liaudiškai“?
Kretingiškė žolelių žinovė Katerina Labanauskienė alergiją pavadino šių dienų rykšte, paveikiančia žmones, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Augalų, malšinančių simptomus, – devynios galybės. Tarp populiariausių paminėjo gerai žinomus raudonėlį, ramunėlės, trispalves našlaites, medetkas... Raminančios žolelių vonelės, sakė, tinka net ir kūdikiams. Alergenų – apie 20 tūkst. Pašnekovės žodžiais, yra žinoma daugiau kaip 20 tūkstančių alergenų. Tarp dažniausiai pasitaikančių – augalų žiedadulkės, maisto produktai, pelėsių sporos, dulkių erkutės, parfumerijos sudedamosios dalys, nikelis, lateksas, gyvūnų kailis ir pleiskanos, stiprūs kvapai, vabzdžių nuodai, vaistai ir dažikliai. Alergenai gali patekti į organizmą per odą, gleivinę, virškinamąjį traktą ir kvėpavimo takus. Alergijos simptomai dažnai sukelia didelį diskomfortą ir gali net būti mirtini. Jie pasireiškia odos bėrimu ir niežėjimu, apsunkintu rijimu, sloga, akių dirginimu, veido ir kaklo patinimu, dusuliu, padažnėjusiu širdies plakimu, alpuliais. Pašnekovė išvardino ir daugiau vaistažolių, galinčių padėti: pagal savo savybes į ženšenį panašus eleuterokokas skatina imuninės sistemos veiklą, padeda greičiau pašalinti alerginę reakciją, naudojant išoriškai, mažina paraudimą, niežėjimą ir patinimą; purpurinė ežiuolė stiprina imunitetą, skatina baltųjų kraujo kūnelių gamybą, padeda greičiau atsistatyti odos ir gleivinių pažeidimams; topinambas taip pat mažina niežulį ir skausmą, maitina odą mikroelementais ir vitaminais; varnalėšos šaknis valo kraują, turi antibakterinį poveikį; odos uždegimus greitai mažina, normalizuoja organizmo vandens balansą, malšina niežėjimą mėlynoji dedešva; dezinfekuoja vaistinis dobilas; dėl stipraus šlapimą varančio poveikio alergenus iš organizmo šalina bruknių lapai; paprastoji kraujažolė veikia kaip natūralus antihistamininis preparatas, skatina odos gijimą, malšina niežulį; alerginius simptomus neutralizuoja, uždegimą mažina saldymedžio šaknis; esant alergijai nuo maisto ar medikamentų, padeda plukės šaknis; uždegimą mažina, padeda palengvinti kvėpavimo sutrikimus ir yra turtingas antioksidantų ananase esantis bromelainas; esant alergijai, veiksmingos ir dilgėlės. Griežtai pagal taisykles K. Labanauskienė akcentavo: nors gydymas vaistažolėmis ir laikomas saugiu, organizmas gali jų netoleruoti, todėl prieš pradedant procedūras visada rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. Be to, žolininkė priminė, kad, esant alergijai, vaistažolių mišiniams pasiruošti ir vartoti taikomos specialios taisyklės. Pirmiausia, žoleles būtina užpilti verdančiu vandeniu ir palaikyti 1–2 minutes, tada šį vandenį nupilti, o vėliau užpilą gaminti pagal nurodytą instrukciją. Tokiu būdu pašalinami galimi alergenai, esantys ant augalinės žaliavos. Paros dozės negalima vartoti iš karto: pradžioje geriame po 20 ml užpilo du kartus per dieną 5–7 dienas. Jei organizmas nesureaguoja alergiškai, kas 5–7 dienas dozę didiname: iki 30 ml, vėliau iki 50 ml, ir galiausiai vartojame po ¼ stiklinės 4 kartus per dieną, kaip nurodyta instrukcijoje. Vartojimo kursas – 60 dienų. Norint pasiekti geriausią rezultatą, rekomenduojama pradėti vartoti vaistažolių mišinius dar prieš prasidedant žydėjimo laikotarpiui.
Avicena pripažino mumijų „Terminas „alergija“ pirmą kartą buvo pavartotas XX a. pradžioje, 1906 m. Austrų pediatras Klemensas Pirke pastebėjo, kad kai kuriems vaikams po antidifterinės serumo injekcijos pasireiškia neįprastos reakcijos. Šį reiškinį jis pavadino „alergija“, sudarydamas žodį iš dviejų graikų kalbos žodžių: „allos“ – kitas ir „ergia“ – veikimas. Tačiau su šia paslaptinga liga žmonės susidurdavo gerokai anksčiau, nei atsirado pats terminas“, – įdomiu viešoje erdvėje paskelbtu faktu pasidalijo K. Labanauskienė. Ir dar – esą senovės graikų metraštininkų liudijimu, faraonas Menesas 2 tūkst. 540 m. pr. Kr. mirė nuo anafilaksinio šoko, sukelto vapsvos įgėlimo. O 1 tūkst. 600 m. pr. Kr. datuojamame papiruso dokumente randamas tikslus bronchinės astmos aprašymas. Visgi pirmasis, kuris rimtai susidomėjo alergija, buvo gydytojas Hipokratas. Jis V amžiuje pr. Kr. aprašė keistus odos bėrimus ir stiprius virškinimo sutrikimus, kylančius kai kuriems pacientams po tam tikrų maisto produktų vartojimo. Romėnų gydytojas Galenas II a. pr. Kr., pats to nežinodamas, aprašė alerginį rinitą, stebėdamas, kaip jo tautietis po rožės kvapo uostymo ėmė stipriai čiaudėti. Alergiją tyrinėjo ir arabų gydytojas Avicena. Jo atradimu laikomas pavasarinė sloga, atsirandanti žydint augalams. Gydymui Avicena siūlė naudoti mumijų (dervos pavidalo medžiagą) – tiek vartoti į vidų, tiek tepti nosį. Tokios priemonės padėdavo daugeliui.
|
|
