Irūna ir Marius šėlo scenoje, o „Grilio pievos“ dalyviai šoko pliaupiant lietui.

Kasmet rugsėjo antrąjį sekmadienį Vydmantų kaimo bendruomenės centro „Vydmantai“ organizuojama šventė „Grilio pieva“ šiemet buvo jubiliejinė – dešimtoji. Šventę pirmąkart jos istorijoje prausė nesiliovusi liūtis, tačiau susirinkusiųjų švęsti neišbaidė – žmonės šoko lietuje, dainuodami kartu su atlikėjais scenoje Irūna ir Mariumi Jampolskiu.

„Grilio pieva“ – labdaringų žmonių sueiga

„Grilio pieva“ ypatinga tuo, kad, anot Vydmantų Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebono Karolio Petravičiaus, iš šventės reikia grįžti tuščiomis kišenėmis, išleidus visus atsineštus pinigus. O palikti pinigai atitenka labdarai: vienais metais naujos Vydmantų Dievo Gailestingumo bažnyčios statybai, antrais bendruomenės poreikiams tenkinti.

Šiemet, kaip patvirtino bendruomenės centro „Vydmantai“ buhalterė Genovaitė Karpienė, per šventę buvo surinkta 9 tūkst. 865 eurai, iš jų 3 tūkst. 651 eurą šventės dalyviai paaukojo parapijai, parapija juos atidavė bendruomenei, kuriai, pagal nerašytą susitarimą, atiteko visa šiuometinės šventės labdara.

„Grilio pievoje“ kepama, verdama, už maistą atsilyginama paties svečio norimo dydžio auka.

Vydmantų bendruomenės valgiaraštis buvo troškiniai, kepta skumbrė, šašlykas, gruzdinti koldūnai, bulvytės su dešrele, kava, desertai.

Vydmantų seniūnijos seniūnas Rimvydas Šakinis, padedant žmonai Laurai ir seniūnijos darbuotojams, iškepė per 350 čeburekų. Prie verdamų čeburekų iki pat, kol čeburekai baigėsi, buvo nutįsusi eilė. Kad seniūno čeburekai skanūs, jų laukusieji iš ankstesnių „Grilio pievos“ švenčių jau žinojo. „Tai mano mamos receptas, bent kartą per mėnesį pas mamą juos kepame“, – sakė seniūnas. Vydmantų teatro režisierius Saulius Vaičiulis su žmona Jolita kepė blynus „širdeles“ iš savo mamų paveldėtose ketaus keptuvėse. „Misterio ūkį“ Genčų Medsėdžių kaime turintys ir mėsinius limuzinų veislės galvijus auginantys Monika ir Raimondas Pareigiai „Grilio pievoje“ dalyvavo su partneriais vydmantiškiais, turinčiais Vydmantuose parduotuvę, kurioje prekiauja ir bičiulių Pareigių užauginta jautiena. „Iškepsime apie 200 mėsainių, nors pajėgiame tokiomis lauko sąlygomis apie 700 jų iškepti“, – sakė Monika.

Išpuoštas rudens žiedais, gausus patiekalų buvo parapijos stalas: bulvių plokštainis, naminis kastinis, gira su puta ąsočiuose, daržovių šiupinys su mėsa, kepta duona ir daugybė kitų skanėstų, kuriais dosniai dalijosi klebonas Karolis, Gražina Katkuvienė, kiti parapijiečiai.

„Grilio pievos“ vedantieji Nerijus Stasiulis ir Simas Končius, jis – ir bendruomenės centro „Vydmantai“ pirmininkas, lėšų surinko aukcione pardavę geradarių dovanas, kaip antai – vienos baldų parduotuvės spintą, o štai šliužais mintančią Indijos antį bėgikę kažkas įsigijo, berods, už 75 eurus.

Jubiliejinėje „Grilio pievoje“ dalyvavo ir politikai, aktyviausiai – su savo palapine, valgiais, šokiais – politinis komitetas Kretingos kraštas su meru Antanu Kalniumi. Šventėje apsilankė Seimo narė Violeta Turauskaitė, Kretingos rajono savivaldybės tarybos opozicijos narys Giedrius Petreikis. Daugiau politikų nebuvo matyti.

„Grilio pievoje“ startavusios „Pajūrio naujienų“ 2026 m. prenumeratos loterijos prizą laimėjo vydmantiškė Danutė Šypalienė.

Gaisrininkai, policininkai, šauliai turėjo savų tikslų

Į jubiliejinę „Grilio pievą“ Kretingos rajono priešgaisrinės tarnybos vyrai atvyko su gaisrinės automobiliu, atsivežė dūmų detektorių stendą, gesintuvus, ugniagesio aprangą, kurią šventės dalyviai galėjo pasimatuoti, įlipę į automobilį – susipažinti su jo veikimu. Ugniagesiai turėjo ir parengtą automatinį defibriliatorių. Kartenos ir Baublių ugniagesių komandų vadovai Pranas Viršilas ir Vaidas Puidokas pasidžiaugė galimybe šventėje pamokyti žmones, kaip teisingai naudotis ugnies gesintuvais, užgesinti ant viryklės keptuvėje užsiliepsnojusius riebalus, paraginti namuose, butuose įsirengti dūmų detektorius. Ugniagesiai akcentavo, kad dūmų detektorius, perspėjančius apie kylantį gaisrą, vis dar teturi apie 30 proc. namų ūkių. Tarnybos specialistai, kaip apsisaugoti nuo visą niokojančios ugnies, žinioms patikrinti buvo paruošę kryžiažodžius. „Tokia prevencija labai padeda apsisaugoti nuo gaisrų, todėl ir norime būti arčiau žmonių“, – kalbėjo P. Viršila.

Kretingos rajono policijos komisariato atstovai šventėje dalyvavo kartu su jaunaisiais policijos rėmėjais. Aktualiausia tema buvo – kaip nepakliūti į pinigus išviliojančių sukčių pinkles.

„Jauni žmonės įsitikinę, kad tik senjorai yra sukčių aukos. Deja, tenka aiškinti, kad nuo sukčių nukenčia ir daug jaunų, ypač su kripto valiutomis“, – teigė bendruomenės pareigūnė Gitana Macienė.

Kretingos policijos komisariatas pirmus metus bendradarbiauja su Kretingos generolo Vlado Nagevičiaus šaulių kuopa. Šauliai padeda policininkams – kartu vyksta į įvykius, patruliuoja šventėse. „Grilio pievoje“ jų patruliavimo neprireikė, užtat norinčių pašaudyti iš šratasvydžio jaunuolių nusidriekė visa eilė. Šauliai demonstravo dronus, išgyvenimo krepšius, dalijo informacinius leidinius, kaip elgtis, jeigu krizė arba karas.

Vydmantų bendruomenės centro „Vydmantai“ aktyvas prie simbolinio spalvotais konfeti iššovusio jubiliejinės šventės torto.

Vydmantai auga, turtėja

Seniūno R. Šakinio teigimu, Vydmantuose šiandieną gyvena beveik 2 tūkst. žmonių. Į bendruomenės centrą „Vydmantai“ su šūkiu „Vydmantai – gerų žmonių namai“ susibūrę 145 gyventojai, jiems nuo 2018 m. vadovauja Simas Končius, išrinktas ir į Kretingos rajono savivaldybės tarybą. Kiekvienas bendruomenės centro „Vydmantai“ narys moka 20 eurų nario mokestį, pensinio amžiaus mažesnį – 10 eurų.

Vydmantų bendruomenė buvo įsteigta 2003 m. gruodžio 31 d. tuometės Vydmantų vidurinės mokyklos direktoriaus amžinybėn išėjusio Povilo Nekrašo iniciatyva. Bendruomenei yra vadovavę Alfonsas Berenius, Augustina Urbienė, Marius Žalimas. Vydmantai šiandieną yra didžiausia rajono gyvenvietė, gyventojų skaičiumi pralenkusi miesto statusą turinčius Salantus ir nepaliauja augti. Tiek sovietmečiu, tiek šiais nepriklausomybės laikais Vydmantai ypatingi tuo, kad čia įsikūrę, kuriasi atvažiavusieji iš pačių įvairiausių Lietuvos vietų. Vydmantai patrauklūs ir dėl šalia esančio pajūrio, Palangos kurorto. Vienyti tokia margaspalvę, bent jau geografinės kilmės požiūriu, žmonių bendruomenę nėra paprasta. Šventėje kalbinti vydmantiškiai sutartinai tvirtino, kad už vydmantiškių sutelkimą yra dėkingi pirmiausia Simui Končiui, kad tokio bendram gėriui pasišventusio visuomenininko šiais laikais su žiburiu rasti kažin ar pavyktų. „Kodėl aš? O kas kitas, jei ne aš“, – kažkada yra pasakęs S. Končius.

Bendruomenės centro „Vydmantai“ iniciatyva gyvenvietėje pastatyta riedlenčių rampa, įrengtas pontoninis tiltas ant tvenkinio, padaryta daug kitų darbų, taip pat ir mažesnių, bet ne mažiau svarbių. Šią vasarą bendruomenės nariai sankryžas papuošė gėlių kompozicijomis, jas laistė, prižiūrėjo. Už surinktus pinigus kartu žiūri įsigytus filmus – vasarą, kai geras oras, – lauke, atšalus – kultūros namuose. Paskutinis vydmantiškių kartu žiūrėtas filmas buvo „Pietinė kronika“, kainavęs 189 eurus.

„Vasaros šventė 3 tūkst. 200 eurų kainavo, šiai šventei jokių projektinių lėšų neturėjome. „Grilio pievos“ pinigų reikės ir artimiausiai Kalėdų eglutės įžiebimo šventei“, – kalbėjo S. Končius.

Apie tai, kad Vydmantuose gyvena turtingi žmonės, per sekmadienio pamokslą šmaikščiai papasakojo klebonas Karolis, kai, laukdamas turtingo statomos bažnyčios galimo mecenato, bet nežinodamas, kokiu automobiliu šis atvažiuos, pasitiko ir akimis palydėjo prabangius vydmantiškių automobilius. Pajuokavo klebonas ir apie bažnyčios statybą taręs: „Turime pinigų bažnyčios statybai užbaigti. Jie – vydmantiškių kišenėse.“

• Rašyti komentarą (32)