Architektas Vytautas Grykšas

Prieš gerą dešimtmetį gerokai kritęs Kretingos miesto ir rajono gyventojų skaičius vėl po truputį auga. Tai sufleruoja ne tik oficiali statistika, bet ir naujai statomi namai, besiformuojantys nauji kvartalai. Pasak kretingiškio architekto Vytauto Grykšo, sklypų formavimo ar pasirinkimo tendencijos mūsų krašte – gana chaotiškos, kartais net ydingos bei neapgalvotos. Kai turėtų būti priešingai – sklypo pasirinkimas yra vienas svarbiausių žingsnių kuriant savo namus.

Prisiminė Didžiosios Britanijos patirtį

Pradėdamas pokalbį apie sklypus, V. Grykšas prisiminė savo patirtį Didžiojoje Britanijoje. Būsimasis architektas ten kurį laiką dirbo kraustymo kompanijoje ir pastebėjo įdomią tendenciją, kuri Lietuvoje sunkiai įsivaizduojama.

„Vidutinis britas kraustosi kas 7–11 metų. Esu to liudytojas, nes dirbau įmonėje, padedančioje pasiturintiems žmonėms persikraustyti iš vienos vietos į kitą. Tokiu atveju reikia pervežti baldus, buitinę techniką, kitus asmeninius daiktus. Didžiojoje Britanijoje toks kraustymasis yra visiškai normalus, nulemtas darbo pokyčių, karjeros siekių ir panašiai. Britai prie savo namų neprisiriša. Lietuvoje tokie procesai neįsivaizduojami. Lietuvis perka sklypą ir stato namą dažnu atveju visam savo ir potencialiam vaikų gyvenimui“, – pastebėjo V. Grykšas.

Jeigu jau šitaip, pasak architekto, sklypą reikia išsirinkti itin atidžiai ir atsakingai. Deja, tendencijos Lietuvoje yra priešingos ir sklypų formavimo plėtra – chaotiška. V. Grykšas iš savo patirties išskyrė keletą skirtingų sklypų tendencijų, kurių kiekviena turi savo minusų.

Pseudo ūkininkų sklypai

Pirmajai sklypų formavimo rūšiai architektas priskiria vadinamuosius pseudo ūkininkus.

„Paveldi žmogus iš tėvų ar senelių kažkiek arų ar hektarų, baigia 2 savaičių kursus, gauna ūkininko pažymėjimą, parengia kaimo plėtros projektą ir taip gali pradėti statyti gyvenamosios paskirties pastatą žemės ūkio paskirties sklype. Taip pamažu pradeda formuotis palydoviniai gyvenamieji kvartalai, kurie, savaime suprantama, turi savo, daugiausia infrastruktūros, iššūkių. Tokios chaotiškos, su bendra miesto/rajono vizija nesuderintos plėtros pavyzdžių pilna visur. Tai būdinga visos Lietuvos mastu. Kretingoje vieni pavyzdžių – Padvarių Mokyklos gatvės teritorijos, nutolusios už juridinių miesto ribų“, – pasakojo V. Grykšas.

Daugeliu atveju tai ūkinės paskirties žemė, kurią pastarąjį dešimtmetį leidžiama nesudėtingai keisti naudojantis rajono Bendrojo plano galimybėmis.

Šiuo metu esantis teisinis reguliavimas yra kiek sugriežtintas, būtina pateikti ūkinės veiklos ataskaitas, kaimo plėtrai reikalingi didesnio ploto sklypai.

Ši tendencija formuoja naujas problemas. Statant pastatus ūkinėje melioruotoje žemėje, dažnai pažeidžiami dirvos sausinimo įrenginiai, todėl dažnas atvejis, kad tokių sklypų savininkai kovoja su aukštu gruntiniu vandeniu, sklypai skęsta, drenažo sistema optimaliai nebeveikia.

Dar vienas tokių sklypų minusas – inžinerinių komunikacijų stygius, bendra sklypus aptarnaujanti infrastruktūra. Pagal miesto specialųjį planą vietinių vandentiekio ir nuotekų valymo įrengimų statyti negali, o prisijungti prie centralizuoto tinklo kainuoja itin brangiai. Išskirti galima pietinę Kretingos dalį už Jauryklos upelio. Pasak architekto, apibendrinant, buvę dirbamos žemės sklypai visais atžvilgiais nepritaikyti gyvenamajai paskirčiai ir tik indikuoja nesuvaldytą miesto plėtrą.

Žemės vystytojų vykdoma plėtra

Antrajai sklypų kategorijai V. Grykšas priskiria verslininkų vykdomą konversinę plėtrą. Kaip pavyzdį pamini buvusio medelyno teritorijoje supirktus sklypus. Tokiais atvejais fizinis pardavėjas jau tampa vystytoju, kuriam valstybė diktuoja didesnes atsakomybes. Tai šiek tiek koreliuoja su infrastruktūros plėtros įstatymu, tik šiuo atveju viskas turi būti sprendžiama kompleksiškai, ne pavieniui. Anot architekto, neįsigilinus tokie nauji sklypų rajonai neatrodo kaip nors blogai. Savininkas uždirba juos parduodamas, pirkėjas džiaugiasi formuojama kaimynyste.

Žvelgiant atidžiau, ši sklypų formavimo tendencija atneša daugybę problemų arba iššūkių, kurių didžioji dalis atitenka jau ne sklypo pardavėjui, o naujam savininkui. Tokiais atvejais sklypo pirkėjas vėl tarsi papuola į spąstus, kai, įsigijęs sklypą, turi papildomai savo iniciatyva pasirūpinti viskuo.

„Jau kuris laikas nebegalima sklype turėti lauko išviečių, taip bus mažinama liberali galimybė turėti vietinius biologinius nuotekų valymo įrenginius. Valstybė bendru mastu skatina savivaldybes reguliuoti nuotekų tinklų optimalią plėtrą. Apskaitos registre atsidurs ir visi gręžiniai“, – patikino V. Grykšas.

Ir vis dėlto aplink tiek daug pavyzdžių, kuomet žmonės renkasi būtent tokius sklypus. Anot architekto, taip atsitinka todėl, kad žmonės negalvoja, neapmąsto ir nemato atsiperkamumo ateityje. Džiaugiasi nusipirkę pigiai dabar, bet nepagalvoja, kaip brangu tokį sklypą paruošti bus vėliau. Todėl specialistas ragina mąstyti taip – kuo arčiau miesto centro įsigysite sklypą, tuo brangesnis jis bus ateityje.

Sodininkų bendrijos „20x30 metrų smėlio dėžė“

Kretingoje, kaip ir daug kur kitur, svajojantiems apie savus namus vienas pasirinkimų yra sodininkų bendrijos. Kretingiškiai bendrijose sklypus pirko ir tebeperka, namų valdos požymių tokiose vietose vis daugėja.

„Sodai ir juose dominuoti pradėjęs gyvenamųjų namų statybos bumas. Ydinga sklypų tendencija, kurios valstybė nesuvaldė, ir nieko čia nebepadarysi. Tai, kad žmonės vis perka tuos mažus sugrūstus sklypus, nulemia ribota perkamoji galia, turima pagal paskyrą gauta nuosavybė ir kitos visiems artimos priežastys. Tokiu atveju teks susitaikyti, kad, gyvenant sodininkų bendrijoje, niekada nebus šaligatvių, tvarkingo gatvių tinklo, apšvietimo ir nuoseklios buitinės tvarkos. Tai yra kompromisų paieškos be gero ateities rezultato“, – neabejojo V. Grykšas.

Senieji miesto kvartalai

Kretingoje taip pat ryškūs nueinančios kartos kvartalai – apie 1960-uosius miestas intensyviai plėtėsi, buvo kuriama urbanistinė struktūra, formuojami sklypai, išryškėjo pagrindinis miesto ribos kontūras. Namus daugiausia statėsi iš tremties grįžę ir sovietiniuose fabrikuose darbus gavę naujakuriai. Tokiais kvartalais architektas įvardijo Melioratorių, Šiaulių ir Laisvės gatvėmis įrėmintą teritoriją. Tokiuose kvartaluose šiuo metu pastebimas namų tuštėjimo metas – senoji karta „išeina“, lieka morališkai senstelėję pavieniai namų ūkiai.

Panašus likimas gali ištikti ir kvartalus, kuriuos V. Grykšas vadina „kolūkiniu baroku“. Tai pačioje nepriklausomybės pradžioje ir priešaušryje pastatyti gigantiški namai pakankamai dideliuose sklypuose, prie trečiojo dvaro tvenkinio rajone, Šiaulių ir Laukų gatvėmis įrėmintoje teritorijoje.

Tokiuose kvartaluose, įsitikinęs architektas, ateina laikas konversijai, kadangi ir visuomenėje vyksta pokyčiai. Nauja statyba brangsta, ir tikrai ateis metas persvarstyti, ar tikrai statyti naują optimaliau negu renovuoti ir pritaikyti esamos situacijos tūrį.

Švytuoklinė migracija: lakstymas tarp namų ir darbo

Kaip dar vieną sklypų plėtros tendenciją V. Grykšas paminėjo švytuoklinę migraciją. Ji itin pastebima pasauliniu mastu, apraiškos matomos jau ir Lietuvos didmiesčiuose. Šios tendencijos architektas linki ir Kretingai.

„Aštuntajame dešimtmetyje Lisabonoje buvo metas, kai žmonės iš jos kraustėsi, o dabar grįžta atgal. Tai vyksta ir Vilniuje – žmonės paaugina vaikus, parduoda namus ir grįžta gyventi į miesto centrinę dalį. Kraustymasis iš priemiesčių į miestą ir atvirkščiai pasaulyje vyko visais laikais. Tai nulemia pragyvenimo lygio augimas, miesto plėtra, triukšmas, tarša, bet iš esmės – laiko taupymas. Štai Klaipėdos vidurinioji dirbančiųjų klasė, kuri yra miestą sukantis variklis (GPM mokestis ir t. t.), išsikraustė gyventi į Klaipėdos rajoną. Todėl ir Klaipėdos senojoje centrinėje dalyje iš dalies yra stagnacijos periodas – išsikraustė verslai, bankai, sumažėjo laiką ten leidžiančių žmonių“, – pastebėjo V. Grykšas. Tikėtina, ateis laikas, kai gyvenantieji kitoje magistralės pusėje pradės grįžti atgal į miestą.

Kaip išeitį architektas paminėjo miestų urbanistinį polifunkciškumą. Miesto kvartale, jei jis vystomas ir keičiamas protingai, galima turėti ne tik gyvenamuosius plotus, bet ir šalia susikuriančias paslaugų, visuomenines funkcijas, kompaktiško verslo salas. Visas šis „miksas“, anot pašnekovo, yra tvarios, konversijos principą taikančios urbanistikos principas. Žmogus, gyvendamas tokioje teritorijoje, viską randa greta namų, taupo laiką, jam mažiau reikia papildomo transporto. Svarbu ir aktyvaus judumo skatinimas.

Tiesa, tokiai 15 minučių miesto koncepcijai Kretinga dar nepasiekusi optimalaus tankumo, bet šias tendencijas būtų galima diegti netolimoje ateityje planavimo instrumentais. Miestas turi savų ypatumų ir niuansų, kaip kad laisva ekonominė zona – pramoninė teritorija yra pavėjui miesto kryptimi, todėl pramonės proveržio nereiktų tikėtis. Mes iš principo esam kurorto rajonas su savitu veidu, gilia istorija ir santykinai neišnaudotu potencialu.

Tačiau Kretingoje yra kitų galimybių plėsti miestą ir jį gyvinti, neišeinant iš jo ribų.

„Tai jau mano minėti nueinančios kartos, senieji miesto kvartalai. Didžiausi vienbučiai gyvenamieji pastatai turės būti griaunami arba virsti daugiabučiais, ties pagrindinėmis gatvėmis ir sankryžomis rastis verslo ir komerciniai dariniai. Bus tendencija optimizuoti seną morališkai pasenusią statybą ir ją pritaikyti naujai kokybei. Kaip sakiau, artimoje ateityje statyti naują pastatą bus vis brangiau, tad svarstyklės persisvers rekonstruoti“, – spėjo V. Grykšas.

Pasak jo, lietuviams būdinga turėti nuošalų sklypą, daug privatumo. Daugeliui būdingas ir prisirišimas prie savo turto. Vis dėlto architektas ragino priimti sprendimą atsakingai: ar dėl to, kad turėtumėte toliau nuo miesto esantį privatesnį sklypą esate pasiryžę dirbi savo šeimos narių pavėžėjais? Ar tikrai turėsite laiko prižiūrėti didelį sklypą? Gal geriau užsiimti mėgstama veikla, o ne nuolat rūpintis buitimi? Žmonės turi pradėti mažiau puoselėti savo namų aplinką iki ribos, bet pasižiūrėti į namus iš miesto ar bent gatvės perspektyvos ir stengtis prisidėti prie miesto infrastruktūros kokybės augimo.

„Mano požiūriu, gyventi mieste yra prestižas. Kretingoje viskas ranka pasiekiama. Pamažu plečiasi susisiekimo infrastruktūros tinklas. Vaikai į mokyklą jau gali pakankamai saugiai nuvažiuoti dviračiu. Potencialo statyboms mieste tikrai yra, tik reikia mažiau tradicinių, kūrybiškesnių sprendimų“, – neabejojo V. Grykšas.

Jo įsitikinimu, tankinti miestą nėra blogai. Šiuo atveju Kretinga ar bet kuris panašaus dydžio miestas su gana chaotiška plėtra atrodo lyg burna be keleto dantų. Tačiau miestas turi potencialą – tik miesto šeimininkai, vystytojai ir gyventojai turi suprasti, kad miesto istorinėje raidoje ir plėtroje yra daug klaidų, kurias reikia identifikuoti ir pamažu taisyti.

• Rašyti komentarą (15)