Steponas BALTUONIS Kretingos rajono savivaldybės tarybos opozicijos narys

Kretingos rajone vis dažniau girdime ūkininkų skundus dėl užlietų laukų, užžėlusių melioracijos griovių ir neveikiančių drenažo sistemų. Visi suprantame – be tinkamos melioracijos nebus nei gero derliaus, nei stabilaus žemės ūkio. Tačiau kas turi rūpintis šių sistemų priežiūra? Žinoma, pirmiausia rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyrius. Deja, panašu, kad šis skyrius savo pareigas atlieka tik „popieriuje“.

Melioracija – tai ne vien grioviai ar vamzdžiai po žeme. Tai visa žemės ūkio infrastruktūra, nuo kurios tiesiogiai priklauso rajono ekonominis gyvybingumas, kaimo bendruomenių ateitis ir žemdirbystės, kaip verslo šakos, konkurencingumas. Investicijos į melioraciją yra strateginis žingsnis, lemiantis, ar Kretingos rajonas išliks stipriu žemės ūkio regionu, ar pamažu pralaimės konkurencinę kovą kitiems rajonams, kurie šiai infrastruktūrai jau šiandien skiria rimtą dėmesį.

Per pastaruosius metus mūsų rajono ūkininkai ne kartą kreipėsi į Savivaldybės Žemės ūkio skyrių dėl apleistų griovių ir vandens kaupimosi laukų pakraščiuose. Atsakymai kartojasi – „trūksta lėšų“, „planas bus rengiamas“, „pateikite prašymą dar kartą“. Tik gamtos jie neveikia – pavasarį laukus vis plačiau semia vanduo, rudenį dumble murkdosi technika.

Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad skyriui šiuo metu vadovauja laikinas vedėjas, Savivaldybės vyriausiasis inžinierius Petras Šadreika, kuris, sprendžiant iš darbo rezultatų, šioms pareigoms stokoja ir kompetencijų, neturi nei pakankamos patirties, nei noro imtis iniciatyvos. Vietoj to, kad būtų ieškoma sprendimų, viskas paliekama „kaip nors savaime“. Toks neveiklumas veda prie to, kad melioracijos sistema rajone žlunga.

Šių metų spalio 30 dieną, ūkininkų sąjungos pirmininko Rimanto Pauliko kvietimu, Kretingos rajone lankėsi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Per susitikimą ūkininkai atvirai išsakė savo problemas – tarp jų ir melioracijos sistemos tragišką padėtį.

Buvo akcentuota, kad valstybės Kretingos rajonui melioracijos sistemoms prižiūrėti skiriamų 200 tūkst. eurų nepakanka. Tokia suma, kai reikia prižiūrėti viso rajono tinklus, yra lašas jūroje. Ūkininkas Stasys Sandaras susitikime rėžė be užuolankų, kad melioracijos įrenginių būklė rajone yra apverktina, o problemos sprendimų ieškantys žemdirbiai atsimuša į valdžios institucijų abejingumą.

Ūkininkus papiktino tai, kad Žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigas einantis P. Šadreika, kuris yra atsakingas už viso rajono žemės ūkio politikos įgyvendinimą, nerado laiko atvykti į susitikimą su ministru ir ūkininkais. Pasigesta ne tik jo buvimo, bet ir Savivaldybės valdžios pozicijos ūkininkams svarbiais klausimais. Skyriaus vadovo pasigedo ir ministras.

Kretingos rajonas respublikiniu lygiu šiais metais buvo paskelbtas kaip nukentėjęs nuo liūčių stichijos. Daugelis ūkininkų kreipėsi į Savivaldybę ir ministeriją dėl pagalbos, nes dalis derliaus buvo visiškai sunaikinta arba liko nenuimta, technika tiesiog negalėjo įvažiuoti į užtvindytus laukus.

Ši ekstremali situacija parodė ir dar vieną esminį aspektą: melioracijos sistemų nepriežiūros pasekmės finansine našta gula ne tik ant ūkininkų, ir ant Savivaldybės. Kiekvienas prarastas derlius reiškia mažesnes biudžeto pajamas, mažiau darbo vietų kaime, mažiau investicijų regionui. Todėl melioracijos sistemų priežiūros, atnaujinimo finansavimas neturi būti suvokiamas kaip „išlaidos“ – tai yra rajono ekonomikai svarbi investicija, mokesčiais papildanti Savivaldybės biudžetą.

Taip atrodo neprižiūrimi rajono melioracijos įrenginiai.

Praėjusios vasaros liūtys aiškiai parodė, kokia trapi ir apleista yra mūsų rajono melioracijos sistema. Jei grioviai ir drenažas būtų prižiūrėti, milijoninių nuostolių buvo galima išvengti. Ūkininkai, iš savo lėšų prižiūrintys griovius ar remontuojantys drenažą, jaučiasi išnaudojami ir palikti likimo valiai. Jie turi ne tik mokėti mokesčius, bet ir tvarkyti tai, kas turėtų būti Savivaldybės atsakomybė.

Ar tikrai problema tik lėšos, ar tiesiog trūksta noro ir iniciatyvos?

Kretingos rajonas turi didžiulį žemės ūkio potencialą, bet jis bus prarastas, jei melioracijos klausimai ir toliau nebus sprendžiami. Reikia ne pažadų, o aiškaus plano, konkrečių darbų, jų terminų ir atsakomybės. Žemės ūkio skyrius turi išgirsti tuos, kurie kasdien dirba žemę ir iš to gyvena.

Kretingos rajono savivaldybės taryba, meras privalo spręsti šią situaciją. Kiekvienais metais formuojant rajono biudžetą būtina numatyti realų finansavimą melioracijos sistemų priežiūrai.

Artėjant naujo Savivaldybės biudžeto planavimui, svarstymui ir tvirtinimui, melioracija turi būti įvardyta kaip vienas svarbiausių rajono prioritetų, o ne eilinė biudžeto eilutė išlaidų sąrašo pabaigoje. Dėl biudžeto lėšų sprendžiantys Savivaldybės tarybos politikai turi suprasti: jei šiandien sutaupoma melioracijos sąskaita – rytoj bus prarastos pajamos, ūkiai ir jų konkurencingumas. Savivaldybės taryba, tiksliau – jos valdančioji dauguma, turi galią pakeisti situaciją, tereikia politinės valios.

2024 m. rajonas gavo apie 530 tūkst. eurų pajamų iš žemės mokesčio ir žemės nuomos už žemės ūkio paskirties žemę. Būtų teisinga, jei bent dalis šių lėšų kasmet būtų skiriama melioracijos sistemoms prižiūrėti ir atnaujinti. Kitos šalies savivaldybės tokiu keliu eina jau ne vienerius metus. Įvertinęs jų patirtį siūlau šiai reikmei kasmet Savivaldybės biudžete skirti 50 proc. praėjusių metų mokesčio sumos.

Toks sprendimas būtų ne tik racionalus, bet ir socialiai teisingas – juk šiuos mokesčius sumoka tie patys ūkininkai, kurie kenčia nuo prastos melioracijos pasekmių. Tai leistų palaipsniui gerinti situaciją, o vis dažniau pasitaikančių potvynių padariniai irgi būtų kur kas mažesni.

Apsilankius Skuodo, Kauno, Klaipėdos rajonų savivaldybių interneto svetainėse ir paspaudus nuorodą į Žemės ūkio skyrius, randi išsamią informaciją apie tų skyrių veiklą, projektus, skyriaus darbuotojų pareigybių aprašymus, daug aktualios informacijos ūkininkams. Tinklapyje www.kretinga.lt Žemės ūkio skyriaus kolonėlėje skelbiama vienintelė informacija, kad skyrius ieško darbuotojų.

Melioracija nėra problema, kurią galima ignoruoti dar metus – tai klausimas, nuo kurio priklauso, Kretingos rajonas išliks stiprus žemės ūkio regionas ar taps apsemtų ir apleistų laukų zona.

• Rašyti komentarą (74)