Iš kairės: „Lietuvos oro uostų“ generalinis direktorius Simonas Bartkus, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Laura Taučiūtė, susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Palangos oro uostas (PLQ) 2025 metais pasiekė visų laikų rekordą – aptarnauta 448 tūkst. keleivių, tai yra 18,7 proc. daugiau negu 2024-aisiais. Prie šio augimo prisidėjo ne tik dažnėję reguliarūs skrydžiai, bet ir naujai atsiradusios užsakomųjų reisų kryptys į Turkiją ir Egiptą, taip pat plėtra Skandinavijos kryptimi. Tačiau Vakarų Lietuvoje vis dažniau keliamas ir platesnis klausimas – ar Palangos oro uostas galėtų perimti didesnius keleivių srautus didėjant geopolitinėms įtampoms ir fiksuojant hibridines atakas Vilniaus oro uoste?

Tuo tarpu pajūrio regionas grėsmėms nenusiteikęs, nes augantys turistų skaičiai ir dygstantys nauji viešbučiai pranašauja vien gerus laikus. Apgyvendinimo sektoriaus atstovai sako, kad Lietuvos pajūris kokybiškos veiklos pasiūla seniai pranašesnis už Jūrmalą, o įkurtuvėms Palangoje ir Giruliuose ruošiasi tokie prestižiniai viešbučiai kaip „Hilton“ ir „Marriott“. Todėl papildomos naudos iš Palangos turistų gali tikėtis ir savivaldybės visoje Vakarų Lietuvoje.

Ir emigrantams, ir šilumos mėgėjams

Palangos oro uostas išgyvena ryškiausią augimo etapą per pastaruosius dešimtmečius. Pagal trijų metų augimo tempą, Palanga tapo sparčiausiai augančiu oro uostu visoje Lietuvoje. Potencialą mato ir aviakompanijos – 2025 m. Palangoje atsirado naujas užsakomųjų skrydžių į Turkiją ir Egiptą segmentas, dažniau pradėjo skraidyti SAS, „airBaltic“, „Ryanair“, metų pabaigoje sugrįžo ir „Wizz Air“, kuri žiemos sezonu atidarė reguliarius skrydžius į Oslą, papildydama jau anksčiau šiuo maršrutu dirbusią „Norwegian“. Pirmą kartą po daugelio metų kelionių organizatorius „JoinUP“ iš Palangos atvėrė net tris atostogų kryptis – Antaliją, Hurgadą ir Šarm El Šeichą, o tai vilioja ne tik Vakarų Lietuvos, bet ir Latvijos keliautojus.

Rezervo naujiems skrydžiams dar yra

„Lietuvos oro uostų“ (LTOU) generalinis direktorius Simonas Bartkus informavo, kad Palangos oro uostas maksimaliai per parą gali priimti iki 30–35 skrydžių, t. y. tiek gali būti pakilimų ir nusileidimų. 2025 m. PLQ per dieną jau buvo fiksuoti 25 skrydžiai.

Pagrindinė riba priimant papildomus orlaivius yra perono užimtumas. LTOU vadovo teigimu, vienu metu šiame oro uoste gali parkuotis iki 7 orlaivių – 1 D kategorijos ir 6 orlaiviai – C kategorijos. Taip pat akcentuojama, kad šiuo metu PLQ infrastruktūra leidžia aptarnauti iki 400 keleivių per valandą, priimti 2 skrydžius, po vieną atvykstantį ir išvykstantį.

Perimti skrydžius iš Vilniaus – šansų mažai

LTOU vadovas S. Bartkus „Vakarų Lietuvai“ taip pat akcentavo, kad Palangos oro uostas, kaip alternatyvus oro uostas, dažniausiai pasirenkamas kritinėse situacijose, nors netoli Palangos, vos kelių dešimčių minučių atstumu, yra ir kitų oro uostų. Palanga taip pat pasirenkama ir tais atvejais, kai orlaiviui nepavyksta nusileisti numatytame oro uoste, nes tai yra patogesnė vieta keleiviams grįžti į pirminį paskirties oro uostą.

„Jei orlaivis negali nusileisti suplanuotame oro uoste, sprendimą dėl alternatyvaus oro uosto priima lėktuvo įgula kartu su oro bendrove. Oro uostas šiam sprendimui įtakos neturi ir gali tik pasiūlyti turimas operacines galimybes“, – sakė S. Bartkus. Tokia pat tvarka galioja ir įguloms sužinojus apie incidentus VNO, dėl kurių tenka perplanuoti nusileidimo vietą. Kitaip tariant, pilotai dažniausiai renkasi tą alternatyvą, kur oro bendrovė vykdo veiklą ir galima rasti pakaitinę savą įgulą, užsitikrinti remonto galimybes ir kt.

Oro uosto didinimo planuose nėra

Susisiekimo ministerija priminė, kad Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai laikomi pagrindiniais civilinės aviacijos centrais, o Šiaulių oro uostas, veikiantis kariniame aerodrome, dėl infrastruktūros ir paskirties nėra naudojamas kaip įprasta alternatyva keleiviniams skrydžiams.

„Palangos oro uostas išlieka svarbus regioninis oro uostas, užtikrinantis Vakarų Lietuvos pasiekiamumą ir turizmo plėtrą. Kartu jo vaidmuo nacionalinėje aviacijos sistemoje nuosekliai plečiasi – oro uostas tampa vis reikšmingesnis verslo kelionėms, regiono ekonominiam konkurencingumui ir visos aviacijos sistemos atsparumui“, – teigė LR Susisiekimo ministras Juras Taminskas. Jis antrino LTOU vadovui, kad, esant poreikiui, Palangos oro uostas prisideda ir prie veiklos tęstinumo užtikrinimo kritinėse situacijose.

Ministras taip pat priminė, kad pagrindinė PLQ modernizacija jau atlikta – 2021 metais buvo baigta oro uosto aerodromo rekonstrukcija, per kurią atnaujinti kilimo ir tūpimo bei riedėjimo takai, rekonstruotas orlaivių peronas, modernizuotos inžinerinės ir apšvietimo sistemos. Šios investicijos siekė 24,7 mln. eurų ir jau reikšmingai prisidėjo prie oro uosto techninio atsparumo didinimo. Konkrečių naujų investicijų PLQ plėtrai ministerija nemini.

Kokių krypčių dar galima tikėtis?

2025 m. lėktuvai iš Palangos kilo į Kopenhagą, Londoną, Rygą, Oslą, Dubliną ir Amsterdamą. PLQ jau dabar turi geras jungtis per pagrindinius Europos aviacijos centrus, kuriuose keleiviai persėda į jungiamuosius skrydžius tolimesnėmis kryptimis.

LTOU vadovas S. Bartkus taip pat informavo, kad augantys keleivių srautai į ir iš Palangos suteikia papildomą pagreitį derybose su esamais vežėjais tiek dėl esamų maršrutų intensyvinimo, tiek dėl naujų krypčių. Realiausios ateityje – Varšuva, Helsinkis, taip pat Vokietijos miestai Frankfurtas, Miunchenas ir kt.

Redakcijos žiniomis, susitikimas su avialinijomis dėl skrydžio į Helsinkį vyks jau šią savaitę.

Per mažai reklamos

Nauji skrydžiai iš Palangos atsiranda tada, kai matoma, kad keleiviai jau dabar aktyviai skrenda į tam tikrus miestus per persėdimus kituose Europos oro uostuose, o kelionių poreikis yra nuolatinis ir abipusis. Tačiau S. Bartkus priminė, kad maršrutų plėtra priklauso ne tik nuo aviakompanijų sprendimų, bet ir nuo regiono žinomumo bei vietos savivaldos, turizmo ir verslo pastangų pritraukti atvykstančius keleivius.

Prieš atidarant naują kryptį, ją regionas įsipareigoja reklamuoti užsienio rinkai bent pusę metų.

„Vakarų Lietuvos“ kalbinta Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Laura Taučiūtė akcentavo, kad konkuruoti dėl krypčių per Palangą sudėtinga dėl nepakankamos regiono reklamos užsienyje, mat didžioji dalis valstybės finansavimo turizmo iš užsienio plėtrai tenka sostinei.

Palangos miesto savivaldybės pateiktais duomenimis, Vakarų Lietuvos regiono savivaldybės savireklamai užsienyje per metus skiria 200 tūkst. Eur. Įgyvendinant specialią programą jau prisidėta prie skrydžių į Londoną, Dortmundą ir Amsterdamą atsiradimo.

Visgi, panašu, kad norint didesnio efekto ir reklamos biudžetai reikalingi kur kas didesni. L. Taučiūtės teigimu, ruošiantis atidaryti kryptį į Amsterdamą rekomenduotas vienos reklamos kampanijos metinis biudžetas vien šiai rinkai buvo 250–450 tūkst. Eur. Reklama pageidautina ir vėliau, norint išlaikyti kryptį aktyvią.

„Lietuvos pajūrio regionas labai stipriai pakito. Mus, kaip turistinę kryptį, atranda ne tik Europos, bet ir Amerikos, tolimosios Azijos turistai. Ir atvykę jie gyvena ne tik Palangoje ar Klaipėdoje, bet vyksta į Neringą, akmenų muziejų Mosėdyje ir kitur regione. Todėl reklama aktuali ne tik Palangai“, – pastebėjo pašnekovė.

Palanga nori dar daugiau turistų

Komentuodamas Palangos miesto galimybes priimti didesnį keleivių srautą, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus teigė, kad net ir reikšmingai augant keleivių srautams miestas nesustotų, nes Palanga jau dabar yra pritaikyta dideliems turistų srautams, o pats oro uostas aptarnauja ne tik kurortą, bet visą Vakarų Lietuvos regioną ir dalį Latvijos keleivių.

„Miestas jau seniai peržengė vien vasaros sezono kurorto ribas – svečiai Palangoje lankosi ištisus metus. Vadinamojo pagalvės mokesčio surinkimo duomenys rodo, kad kasmet kurorte apsilanko gerokai daugiau negu milijonas svečių“, – akcentavo meras.

Kol Klaipėda merdėjo, Palanga iškilo

Tiek Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos atstovė L. Taučiūtė, tiek Klaipėdos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Juozas Tubinas sutarė, kad Lietuvos pajūris savo apgyvendinimo, pramogų ir gastronomijos pasiūla yra didžiausias ir prabangiausias Baltijos šalyse. Visgi, J. Tubino nuomone, Klaipėdos turizmas ilgą laiką buvo apleistas: „Klaipėdoje svečiai daugiau yra verslo negu atostogautojai. Arba pravažiuojantys, pavyzdžiui, iš Palangos į Nidą. Klaipėda iš vis turizmo infrastruktūros neturi, nes anksčiau tam nebuvo skiriama dėmesio. Su valdžios pasikeitimu pradėta daugiau kalbėti apie arenas, stadionus, kitą infrastruktūrą. Klaipėda net neturi 5 žvaigždučių viešbučio“, – apgailestavo J. Tubinas.

Tuo tarpu Palanga klesti: štai jau dabar čia įsitvirtina „Mercure“ tinklas (viešbutis „Palanga Vanagupė resort“). Viešbutis „Gabija“ šią vasarą prisijungs prie tarptautinio „Hilton“ viešbučių tinklo ir vadinsis „DoubleTree by Hilton Palanga Gabija Hotel & Spa“.

Jau 2027 m. pabaigoje bus pastatytas ir svečius priims didžiulis „Marriott“ pasauliniam tinklui priklausantis viešbučio, konferencijų erdvių, restoranų ir SPA kompleksas. Jis vadinsis „Palanga Marriott Resort & Spa“. Per kelerius metus turėtų įvykti ir vilos „Auska“ rekonstrukcija.

Įdomu tai, kad ir Giruliuose pagaliau prasidės prabangaus „Hilton by Hilton“ viešbučio statybos – vienintelio tokio Lietuvoje. Anot L. Taučiūtės, tai bus SPA kompleksas su terminiais vandenimis, o dėl tokio viešbučio svečiai skrenda net iš užsienio.

Anot pašnekovų, didesnį svečių srautą tiek Palanga, tiek Klaipėda atlaikytų net ir be viešbučių plėtros. Vienintelis įvykis metuose, kai Palangoje pritrūksta lovų, o svečiai apsigyvena Klaipėdoje bei Kretingoje, yra kasmetinės Aurum 1006 km lenktynės.

Jolanta VENSKUTĖ

Specialiai „Vakarų Lietuvai“

• Rašyti komentarą (2)