Pajūrio naujienos
Help
2026 Kovas
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Apklausa

Ar siekiantieji Tarybos nario mandato turėtų išlaikyti kvalifikacinį politiko egzaminą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Pasėliai po sniegu – ką tai reiškia ūkininkams?

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2026-01-23

Džiaugiamės sulaukę seniai matytos gražios žiemos, tačiau žemdirbiai su baime laukia pavasario, kai sniegas ims tirpti. Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininko Rimanto Pauliko, baltu patalu žemė buvo padengta šlapia, neįšalusi, ir pradėję vegetuoti augalai po sniegu gali pradėti šusti, mat susidariusi pluta jiems neleidžia kvėpuoti.

„Su kolegomis susitikę pakalbam – ar neatsitiks taip, kad, ką iš rudens pasėję, pavasarį turėsim iš naujo atsėti?“ – svarstė R. Paulikas.

Anot jo, kai žemė pašalusi, augalai pereina į žiemojimo tarpsnį ir tarsi „užsikonservuoja“, o šiuokart storas sniego sluoksnis gali būti ant vegetuojančių. Tokiu atveju pasėliai negautų deguonies, negalėtų kvėpuoti ir šustų.

„Aš pats vakar padėjau medžiotojams – savo technika vežiau žvėrims pašarus į laukus. Pastebėjau, kad sniego buvo virš kelių, apie 60–70 centimetrų“, – sakė Ūkininkų sąjungos skyriaus pirmininkas.

Jo teigimu, tokių metų yra buvę ir anksčiau, kai po sniegu žuvo 70–80 proc. pasėlių. Paprastai išgyvena tik tie augalai, kurie pasėti ant kalniuko, buvo mažiau išsivystę. O jeigu pasėlis – tankus, su didele lapija, kuri sniego prispausta prie žemės, gali įsimesti pelėsis, grybiena.

„Mūsų verslas – po atviru dangumi, todėl rizikos, skirtingai kaip kiti verslininkai, įsivertinti negalime. Jeigu savo darbus atliekame ir visu 100 procentų, ne visada reiškia, kad galutinis rezultatas bus sėkmingas“, – kalbėjo R. Paulikas. Jo žodžiais iš anksto neįmanoma numatyti nei liūčių, nei sniego, kaip dabar, – be įšalo, nei krušos, nei sausros.

Pašnekovo žodžiais, vilties yra nedaug, bet norisi tikėti, kad augalai jau buvo spėję pereiti į žiemojimo fazę.

„Kaip nors bus. Juk jeigu netikėsime, tai kam tada ir ūkininkauti?“ – kalbėjo pirmininkas.

Važinėdamas po laukus, jis atkreipęs dėmesį, kad kai kur iš drenažo žiočių bėga vanduo, yra neužšalusių upeliukų. Vadinasi, kai kur drenažo sistema veikia, filtruoja vandenį, ir, kai prasidės atlydys, pelkės susidarys ne pačiuose laukuose, o gražiai susigers į žemę. Kur drenažas neveikia, problemų bus.

„Manykim, kad šito sniego gamta netirpdys su smarkiu lietumi ir nesukels potvynio nei ūkininkų laukuose, nei gyventojų namų kiemuose“, – vylėsi pirmininkas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas