Kurapkų populiacija Europoje mažėja.

Lietuvos ornitologų draugija ūkininkų, medžiotojų, sodybų savininkų bei visų gamtos mylėtojų prašo prisidėti prie kurapkų apsaugos žiemą. Kaip „Pajūrio naujienoms“ teigė draugijos komunikacijos ekspertė Justina Kuliešė, šiuos paukščius būtina pagloboti.

Kurapkų Europoje mažėja

Gausi sniego danga kurapkoms sudaro itin sudėtingas išgyvenimo sąlygas. Kai sniego sluoksnis viršija 30 cm arba po atodrėkio susiformuoja kieta ledo pluta, šie paukščiai nebegali pasiekti natūralaus maisto – žolės arba želmenų. „Tokiais atvejais be žmogaus pagalbos kurapkų išgyvenimo tikimybė labai sumažėja, ir šios dienos joms gali būti mirtinos“, – teigė J. Kuliešė.

Kurapkos – sėslūs paukščiai, tačiau prispaustos bado ir šalčio yra priverstos klajoti. Dėl maisto trūkumo jos dažniau aptinkamos prie sodybų, vienkiemių ar miestų pakraščiuose. Čia paukščiai susiduria su papildomais pavojais, ypač su laisvai laikomais šunimis ir katėmis, todėl teikiama pagalba turi būti organizuojama taip, kad būtų užtikrintas ir saugumas.

Kurapkų populiacija sparčiai mažėja visoje Europoje, o tai, anot gamtos specialistų, rodo platesnes agrarinio kraštovaizdžio ekologines problemas. Lietuvoje šios rūšies nykimą lėmė intensyvus žemės ūkis, pesticidų naudojimas ir buveinių nykimas. Šiuo metu kurapka yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Pastarųjų metų švelnesnės žiemos sudarė sąlygas populiacijai iš dalies atsikurti, tačiau viena atšiauri žiema su storu sniego sluoksniu gali panaikinti kelerių metų teigiamus pokyčius. Ornitologai atkreipia dėmesį, kad kurapkai būdingi populiacijų svyravimai dėl klimatinių sąlygų ypatumų. Tačiau, jei rūšies būklė gera ir populiacija gausi, tai nenulemia jos išnykimo. Kurapkų buvimas yra svarbus sveiko ir mažiau užteršto agrarinio kraštovaizdžio indikatorius.

Nuvalyti sniegą, įrengti slėptuves

Kaip teigė ornitologas Gediminas Petkus, atokiau nuo pastatų, nuo vėjo apsaugotoje vietoje iki žemės paviršiaus rekomenduojama nuvalyti sniegą ir iš eglišakių įrengti slėptuves. Paprasčiausias būdas gelbėti kurapkas žiemą – nuvalyti plotelius sniego nuo žiemkenčių laukuose ir kultūrinėse pievose. Taip parengus aikšteles, paukščiai patys susiras įvairaus maisto. Tik labai svarbu sniegą valyti reguliariai, o gausiai sningant – net kelis kartus per dieną. Kiek sudėtingiau įrengti, bet lengviau prižiūrėti iš šiaudų, nendrių, eglišakių ar pušies šakų pastatytas palapines ir užuovėjas.

Anot ornitologų, tokios pašiūrės išvaizda primena palapinę. Ji turėtų būti apie 1,5 m aukščio ir apie 2 m pločio. Lietuvoje žiemą vyrauja šiaurės ir vakarų krypties vėjai, tad sieneles, atsuktas į šias puses, reikia daryti storesnes. Būtų labai gerai tokias palapines statyti užuovėjoje. Specialių angų paukščiams patekti į vidų daryti nebūtina – patys susiranda patogiausią kelią, tačiau ši taisyklė galioja tik tuo atveju, jeigu palapinės sienelės yra pakankamai tankios, kad apsaugotų paukščius nuo vėjo, ir pakankamai retos paukščiui pralįsti į vidų. Jei sienelės tvirtos, ir akivaizdu, kad paukščiui per sunku patekti į vidų, prie žemės reikia įrengti keletą angų skirtingose vietose, pro kurias kurapkos ne tik pateks į vidų, bet, iškilus pavojui, galės saugiai išlįsti laukan. Angas gali atstoti pakelti nuo žemės palapinės kraštai.

Kuo jas lesinti

Kurapkoms lesinti puikiai tinka javų sėklos, grūdų nuovalos, pelai ar glėbys šieno. Šie paukščiai taip pat mielai lesa ir saulėgrąžas ar įvairias kruopas, tačiau toks lesalas – brangesnis.

Ornitologai paaiškino: kadangi kurapkos neturi dantų, maistui smulkinti skrandyje padeda smulkūs akmenukai – gastrolitai. Todėl šalia lesalo būtina pateikti ir smulkaus žvyro, be kurio paukščiai negali tinkamai virškinti maisto.

Pasak Lietuvos ornitologų draugijos vadovo Liutauro Raudonikio, ūkininkai ar medžiotojai kurapkoms gali padėti ir paprasčiausiai nuo želmenų ar nušienautų pievų plotų nustumdant sniego pusnis. Tokias vietas kurapkos greitai suranda ir čia apsistoja maitintis ilgesniam laikui.

Įdomu tai, kad iki 15 cm storio minkštas sniegas kurapkoms – ne kliūtis, todėl želmenys dėl to nenukentėtų nuo šalčio. Dideli plotai nebūtini – pakanka keliolikos arų ar net mažesnio ploto. Turint žemės ūkio techniką, tokias vietas galima nesudėtingai paruošti. Taip pat svarbu iki pat grunto nuvalyti sniegą ir artimiausiuose žvyrkeliuose, kur kurapkos galėtų rasti gastrolitų – smulkių akmenėlių, reikalingų maistui virškinti.

Kadangi dideli plotai nebūtini, nedidelius vejos plotus nuo sniego gali nusivalyti ir privačių namų savininkai, ypač nuošalesnėse kiemo vietose. Papildomai paberti grūdai dar labiau pagerintų kurapkų racioną.

Kiekvienas laiku atliktas veiksmas gali prisidėti prie kurapkų išsaugojimo ir padėti užtikrinti šios rūšies išlikimą Lietuvos agrariniame kraštovaizdyje.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)