Orams atšalus iki 15-os ir daugiau laipsnių, lauke gyvenančius gyvūnus specialistai rekomenduoja įvesti į vidaus patalpas.

Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyrius šiais metais gavo pranešimus apie 9 galimai netinkamomis sąlygomis laikomus šunis tiek Kretingos mieste, tiek Kretingos, Kartenos, Imbarės seniūnijose.

Sutinka geranoriškai, bet turi klausimų

„Grubių taisyklių pažeidimų, kad būtų pagrindas paimti gyvūnus, nenustatėme, tik gyventojams papildomai paaiškinome Gyvūnų laikymo taisyklės ir kokie reikalavimai yra prižiūrint keturkojus šaltuoju metų laiku“, – sakė skyriaus vedėja Renata Jonauskienė.

Paklausta apie šunų šeimininkų reakcijas, vyriausioji specialistė Angelė Ubartienė teigė, jog pirmiausia žmonės nustemba, nori sužinoti, kas įskundė, kam kada ir kodėl yra neįtikę, be to, visiems atrodo, kad savo augintinius prižiūri teisingai.

„Tačiau neteko sutikti negeranoriškų gyventojų – noriai išklauso, ką reikėtų daryti kitaip, jeigu gyvūnai neskiepyti, nečipuoti, pažada greitu laiku šiuos reikalus susitvarkyti“, – pasidžiaugė A. Ubartienė.

Gyvūnų gerovės gynėjai kaip tik yra skelbę pavojų per šalčius lauke laikomiems ir grandine prirakintiems šunims, apgailestauta, kad tokių įsisenėjusių neva kankinimo formų iki šiol Lietuvoje nepavyksta uždrausti įstatymu.

O ar Civilinės saugos ir viešosios tvarkos specialistės daug prie grandinių laikomų šunų pastebėjo Kretingos rajone?

„Jei skaičiuotume Kretingos mieste – prie kas antros trečios trobos, jei kaimuose – dar daugiau. Iš esmės namuose gyventojai laiko tik veislinius mažus šunis“, – sakė A. Ubartienė.

Tačiau, pavyzdžiui, užvakar apsilankiusi Kartenos seniūnijoje, Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus komanda pamatė, kad ir lauke gyvūnais rūpinamasi normaliai. „Apžiūrėjome būdą – ji buvo apšiltinta polistirolu, gyvūnas – didelis, guvus, nepavargęs. Smagu, kai žmonės supranta, ir kaip savo augintinius maitinti per šalčius: duoda mažiau sauso, daugiau šilto maisto ir šilto vandens“, – pasakojo vyriausioji specialistė.

Kaip paruošti būdą – iš veterinarų lūpų

Kaip gyvūnais pasirūpinti šaltomis dienomis, primena ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Jeigu šuo gyvena lauke, būda yra pagrindinė vieta, kur jis slepiasi nuo šalčio ir vėjo, todėl turi būti tinkamai paruošta: apačia pakelta nuo žemės, kad susidarytų oro tarpas, ir šaltis bei drėgmė nesismelktų tiesiai į būdos dugną. Sienos neturėtų plyšių. Svarbu, kad būdoje visuomet būtų sausai ir šiltai paklota – tam gali tikti šiaudai, šienas, antklodės, paltai, čiužinys, šildomas šuns guolis. Tik svarbu saugoti nuo drėgmės ir pelėsio bei stebėti, ar paklotas būdos viduje „nesugulėtas“, nesudrėkęs, ar nesustumtas į vieną būdos kampą.

Šeimininkai taip pat turėtų pagalvoti ir apie būdos pastatymo vietą. Svarbu, kad ji būtų užuovėjoje. O jeigu augintinis gyvena namuose, per šalčius reikėtų riboti pasivaikščiojimų lauke laiką. Ypač tai aktualu jauniems ir vyresnio amžiaus augintiniams, kadangi jiems sunkiau reguliuoti kūno temperatūrą, jautriau reaguoja ir į oro pokyčius.

Orams atvėsus, augintinius maitinti reikėtų sočiau, kaloringesniu maistu.

• Rašyti komentarą (1)