Šių metų žiemą, kai šaltis Lietuvoje išbando net patyrusio žygeivio ištvermę, vienas kretingiškių ryžosi neįprastam iššūkiui: Matas Mizgiris – žmogus, kuriam gamta ne tik aplinka, bet ir gyvenimo mokykla. Jis pasirinko praleisti naktį savo rankomis iškastame urve, kai termometrai lauke rimtai „kandžiojo“, o tamsa ir speigas lyg iššūkis kvietė išeiti už komforto zonos ribų.

Kretingoje gyvenantis Matas Mizgiris šalčiausią naktį Lietuvoje, kai oro temperatūra viršijo 20-ies laipsnių šaltį, miegojo kartu su savo vaikais iškastame urve.

Išėjo iš komforto zonos

Šalčiausią šių metų naktį Nidoje gimęs ir augęs, bet šiuo metu Kretingoje penkis vaikus auginantis Matas praleido ne namuose, o lauke – kartu su vaikais iškastame, kaip jis pavadino, „vilko“ urve. Idėja gimė visai netikėtai. Žaisdami kieme vyro vaikai pradėjo kasti urvą, kurį pavadino Kakavos nameliu, o kitoje pusėje, kur buvo sukastas dar aukštesnis sniego kalnas, Matas pasiūlė iškasti ir „miegamąjį“. „Kai jį įrengėme, visi atsigulėme viduje ir pagalvojau, kaip būtų įdomu čia nakvoti“, – pasakojo jis.

Šalčiausią naktį, kai lauke oro temperatūra viršijo 20 laipsnių šaltį, anot M. Mizgirio, urve temperatūra siekė apie 10 laipsnių šalčio. „Kai miegojau antrą naktį, sugalvojau angą į urvą pridengti kilimėliu, todėl tąnakt buvo šilčiau – 4 laipsniai šalčio“, – įvardijo pašnekovas, tikinęs, kad pasiryžti tokiai avantiūrai jį labiausiai vedė ne smalsumas, o mintys apie Ukrainoje be šildymo likusius žmones. „Jie savo namuose šąla ne savo noru, o aš šiame urve būnu savo noru, tad noriu su jais solidarizuotis“, – sakė Matas.

Kretingiškis supranta, kad toks jo poelgis nepakeis situacijos Ukrainoje: „Ukrainiečiai gyvena susispaudę – po kelias dienas būna be elektros, šildymo. Norėjosi bent maža dalele mintimis pabūti su jais.“

Šis sumanymas – taip pat ir dar vienas išbandymas. „Norėjosi išlipti iš tos šiltos patogios lovos. Apskritai mėgstu kartais „išmesti“ save iš komforto zonos – taip prisimeni, kad esi gyvas, pamatai kitą gyvenimo grožį. Nemažai laiko praleidžiame socialiniuose tinkluose, gyvename kažkokiame burbule, nebežinome, kas tokie esame. Tad tokie savęs išbandymai primena apie tikrąją būtį“, – kalbėjo pašnekovas.

Pirmasis M. Mizgirio šeimos sniego pusnyje iškastas namelis, kurį jis su vaikais pavadino Kakavos nameliu.

Tuo pačiu tai – ir pamokos vaikams. „Pirmiausia taip praleidome laiką kartu. Jie mato, kad laiką įdomiai galima leisti lauke, tam nereikia išmaniųjų įrenginių, o kur dar buvimas gryname ore, – atkreipė dėmesį pašnekovas, parodęs, kaip jo vaikai kieme, sniego krūvose, taip pat pabandė susikurti sau vietą. – Dabar kasa visur, kur randa sniego, ir su įvairiausiais įrankiais.“

Nors lauke, atrodytų, buvo stingdantis šaltis, Matas tikino, kad sniego krūvoje iškastame urve buvo pakankamai šilta. „Sniegas tarsi izoliuoja nuo šalčio – į vidų nepučia vėjas, tai lyg gaubtas nuo šalto oro“, – aiškino kretingiškis.

Svarbiausia – tinkama apranga

M. Mizgiris pasidalijo, kad šis nuotykis nėra pirmas išbandymas šalčiu jo gyvenime. Dar būdamas studentas jis su grupe entuziastų slidėmis ėjo 200 kilometrų žygį šiaurėje, kai lauke oro temperatūra siekė daugiau kaip 20 laipsnių šalčio. „Tuomet tokių namukų sniege nekasėme, nes tai būtų pareikalavę daug jėgų. Miegojome šaltį atlaikančiuose miegmaišiuose, kurį, beje, panaudojau ir dabar“, – istorija dalijosi jis.

Vyras sniego „name“ šalčiausią naktį nakvojo šaltį izoliuojančiame miegmaišyje, taip pat buvo pasidėjęs plonus čiužinius. Apranga irgi niekuo neišskirtinė – miegodamas vilkėjo džinsais, vilnonėmis kojinėmis, ant miegmaišio, kiek pajutęs šaltį, užsimetė turėtą striukę. „Pirmą naktį padariau klaidą ir miegojau tik su džinsais, todėl kartais prabusdavau, tačiau kitą naktį apsivilkau šiltesnes kelnes, tad išmiegojau visą naktį, – pasakojo Matas, pridūręs, kad tomis naktimis turbūt prasčiau miegojo jo žmona. – Sakė, vis prabusdavo, ar aš nepareinu sušalęs į namus, nes prieš išeinant ji pasakė: „Kai sušalsi, pareik“.“

M. Mizgiris neslėpė, kad, būnant lauke šaltu oru, daug dėmesio reikia skirti tinkamai aprangai: „Svarbiausia apsaugoti visas galūnes – kojas, rankas, galvą. Reikia užsidėti gerą šiltą kepurę, mūvėti kumštines pirštines, avėti laisvesnius batus, kad koja tilptų apsimovus net dvejas vilnones kojines. Rekomenduoju vilnones kojines, nes net ir sudrėkusios jos vis tiek leidžia orui tinkamai cirkuliuoti.“

Kretingoje šiuo metu penkis vaikus auginantis Matas didžiąją savo gyvenimo dalį buvo ir tebėra aktyvus: eina į žygius ir juos organizuoja, savo gimtinėje Nidoje yra įkūręs viešąją įstaigą „Irklakojis“, buriuoja ir t. t. „Man gamta nėra svetima. Mėgstu ekstremalius iššūkius“, – tikino jis.

Visa ši asmeninė patirtis ir atvedė vyrą prie sumanymo šalčiausią naktį miegoti lauke, iškastame urve. Prie to prisidėjo ir kariuomenėje tarnaujančio dvidešimtmečio sūnaus pavyzdys. „Kartais jis papasakoja, kokiomis atšiauriomis sąlygomis, po atviru dangumi, tiesiog lauke tenka kariškiams miegoti, todėl man tai tapo savotišku pavyzdžiu“, – vieną aspektų atskleidė Matas.

• Rašyti komentarą (2)